Tag Archives: Accept

Motley Crue – glam metal grožis ir nykuma

Kadangi jau parašinėjau apie Bon Jovi, o ir Europe minėjau, tai neparašyti apie vieną iš nemėgstamiausių mano grupių tiesiog nesigauna. Nemėgstu jų dėl bukiausio pakazūchiškai vaikiško glamūriškumo, dėl monotoniškos, neišraiškingos ir tiesiog nykios muzikos, dėl ciciniško lygio tekstų, galų gale – dėl to, kad jie užgožė daugybę kitų gerų to meto grupių. Taip, apie kokius 1985 Motley Crue buvo bene populiariausia metalo grupė JAV, o visi kiti turėjo šansų iškilti tiktai grodami kažką panašaus.

Muzika buvo visiškai nesvarbi. Svarbu buvo, kaip tai atrodo, koks šou surengiamas, kokio briedo parodoma žiūrovams. Tad jei jau kalbam apie Motley Crue, pradėti verta nuo „Looks That Kill“ – bene pirmo šios grupės hito iš paties sunkiausio jų albumo „Shout at the Devil“, 1983. Pažiūrėkim vaizdžiai, garsą įsijungti netgi nebūtina:

Continue reading →

Death SS ir gotikinio metalo aušra

Jau taip gaunasi, kad parašinėju kartais apie senai užmirštus, tačiau ir man pačiam kartais naujus muzikinius atradimus, kaip tie, kur neseniai džiaugiausi – Master. Dar viena iš tokių niekam neįdomių ir niekieno neprisimenamų grupių – italų metalo pionieriai Death SS, tapę ne tik vienais iš gothic ir black metal kūrėjų, bet gal net ir vienais iš inspiruotojų. Tiems, kam atrodo, kad danų Mercyful Fate su savo legendiniu King Diamond tapo krypties pionieriais 1981, ko gero klysta.

Death SS susikūrė dar 1977, greitai išpopuliarėjo, tačiau kažkaip taip jau kreivai viskas jiems ėjosi, kad netgi pirmą singlą teišleido tik 1982, o pirmas albumas išėjo išvis tik 1988 – kai jie jau atrodė vienais iš daugybės panašių atlikėjų.

Gal tikite legendomis, esą pirmieji dainuoti kriokdami ėmė kokie nors Testament ar W.A.S.P.? O gal visgi šitie italai? Žinoma, galima ginčytis, kad irgi kriokavusių (ir dar taip juokingai – Udo Dirkschneider visgi puikus) Accept ištakos – dar 1968, o žvaigždėmis pastarieji tapo apie 1978-1979, kita vertus, ar tai svarbu? Verta paklausyti šio Death SS gabalo – „Zombie“, tai dar 1977 metų dainelė, nors ir iš vėlesnio pergrojimo (mano surastas originalus 1977 variantas buvo labai jau klaikiai įrašytas koncertinis, nevertas, nors ir labai panašiai skambantis):

Accept ir Udo Dirkschneider – Metal Heart

Tiesiog keista, kad iki šiol nieko čia nebuvau įdėjęs iš originalaus Accept repertuaro. Durna grupė, kuri sugebėjo išmest savo kūrėją Udo Dirkschneider velniop, tada patyrė fiasko, vos ne keliais atšliaužę įkalbėjo Udo grįžti, o paskui vėl su šiuo išsiskyrė ir žlugimą patyrė dar kartą. Lūzeriai.

Žemiau – tik vienas, bet itin plačiai žinomas gabalas – „Metal Heart“, tapęs bene originaliausiu Bethoveno „Elizos“ išinterpretavimu, kokį tik kas yra sugalvojęs. Jau atleiskit, kad kokybės tik tiek, kiek yra.

Daina, nuo kurios prasidėjo metalas. Steppenwolf – Born To Be Wild ir Heavy Metal Thunder!

Tiek rašau čia visokių dalykėlių apie visokias roko, metalo, o kartais ir popso senienas, tačiau kažkodėl iki šiol taip ir nepaminėjau vienos iš didžiausių visų laikų legendų – šiais laikais sėkmingai užmirštos grupės Steppenwolf, sukūrusios tikrą metaliūgų himną, kitų grupių perdainuotą dešimtis, o gal ir šimtus kartų – „Born to be wild“, dar, matomai, davusį ir pavadinimą visam Heavy Metal stiliui nuo vienos ten nuskambėjusios frazės – „Heavy metal thunder“.

Gabalas sukurtas dar 1967, jau 1968 tapo hitu. Štai tada ir prasidėjo.

Taigi, jei patiko, tai dar flūdo ta pačia tema…