Tag Archives: korupcija

Škvalas, pasyvai ir aktyvai

Kai vasarą rašiau apie tai, kokius nusiaubė miškus škvalas Lietuvoje, kai kuriuose sluoksniuose gerai žinomas Xerksas Tszar of Persia pareiškė, kad 10 milijonų miškininkų įvardinti nuostoliai tėra jų pačių išsigalvojimas, norint pinigų nusigriebt. Žinoma, daugelis pastebėjo, kad miškininkystės valdininkai tiesiog rankas trina iš pasitenkinimo, bet taip ir nepagavo, kodėl. Įdomus fenomenas gaunasi – visi supranta, kad pinigus kažkas kažkaip vagia, bet nesupranta, per kur.

Škvalas ir jo padarinių vertinimas

Lietuvą nusiaubęs škvalas išties buvo siaubingas. Ir net sunku pasakyti, ar per paskutinius kelis šimtmečius yra buvę didesnių audrų. Jei ir yra buvę, tai negirdėjau – jei kas nors žinote daugiau, apšvieskite. Išlaužyto miško apimtys, manyčiau, nepilnai dar įvertintos ir dabar. Nors daugelyje vietų tas miškas jau ir aptvarkytas, kai kurie miško keliukai iki šiol užversti medžiais, ypač toliau nuo pagrindinių plentų, o Varėnos rajone, vaikščiodamas miškais, vis pastebi įvairaus didumo nuniokotus plotus.

Kaip matome, pati svarbiausia nuostolių vertinimo problema yra susijusi su labai didele nuostolių fragmentacija: išverstas ne vienas plotas, ne du, ne dešimt ir netgi ne šimtas. Įvairaus dydžio plotų ir plotelių, kur išversti ar sulaužyti medžiai – tūkstančiai. Vienur išversta ar nulaužta dešimt medžių, kitur – šimtas, trečiur – dar daugiau. Tačiau pagrindinė išlaužyta masė akivaizdžiai tenka ne keliems didžiausiems plotams, o milžiniškiems kiekiams mažesnių plotelių, kurių tiek daug, kad visų iki galo suskaičiuoti neįmanoma – galima tik apytiksliai įvertinti kiekius, o ir tai, tik apžiūrėjus mišką skersai-išilgai. Natūralu, kad pirmas kelias dienas miškininkai galėjo tiktai spėlioti apie nuostolių apimtis.

Gamtinė katastrofa pasyvus paverčia aktyvais

Yra vienas paprastas ekonominis reiškinys, kuris čia vyksta: pasyvai virsta aktyvais. Pasyvai – tai turtas, kuris yra užšaldytas, neduodantis pelno dabar, nors gal ir duosiantis kažkada ateityje. Aktyvai – tai pinigai čia ir dabar atsirandantys iš kažkokios veiklos. Esminis skirtumas tarp pasyvų ir aktyvų – pasyvai eikvoja pinigus, o aktyvai – duoda pinigus. Kol miškas auga – jis yra pasyvus, o kai parduodamas – aktyvus. Paradoksas su valdiškais miškais yra tas, kad valdžiažmogiams nusispjaut į realų pelningumą. Jiems svarbu, kad pinigų tiesiog būtų. Todėl bet koks pasyvų virsmas aktyvais jiems kelia pasitenkinimą. Atsiranda pinigai – galima ir pasišildyti.

Korupcinės vagystės psichologija paprasta: eilinis korupcionierius nei už ką neklastos finansinių duomenų, kuriuos lengvai galima patikrinti ir kuriais galima suabejoti, o suinventorizavus patirtus nuostolius, patikrinti viską ypatingai lengva. Ypač korupcionierius bus atsargus, kai pinigus skirianti valdžia nusiteikusi priešiškai ir viskuo įtarinėja. Korupcionieriaus reakcija suprantama – jei galima patikrinti, o akivaizdu, kad tikrins – reiškia, kad klastojimus suras, todėl reikia daryti tvarkingai.

Kita vertus, argi tuos nuostolių pinigus nuostolius vertinęs valdininkėlis gali tiesiog imti ir įsidėti sau į kišenę? Žinoma, kad ne. Išvada peršasi akivaizdi, nyki ir tiesiog buka: miškininkai džiaugiasi tiesiog tuo, kad pasyvai virsta aktyvais, o jau iš tų aktyvų įsisavinimo – galima bus gerai nusigriebti. Ir kuo tų aktyvų gausis daugiau, tuo smagiau. Kitaip tariant, nuostoliai dėl škvalo – tai tiesiog puiku, o jei tie nuostoliai tikrai didžiuliai, milžiniški – tai prirašinėti nieko nereikia, aktyvų srautas kaip dangiška mana užpils miškų ūkį. Štai tokia paprasta korupcinė logika – kuo blogiau, tuo geriau.

Tyras korupcionierių džiaugsmas

Taip ir gaunasi, kad miškininkai džiaugiasi škvalo sukeltais nuostoliais, bet jiems nereikia tų nuostolių pateikinėti, kaip esą didesnių, nei išties yra. Nereikia tam džiaugsmui jokių ten klastojimų ir prirašinėjimų, nes nuostoliai pakankamai dideli, kad gautų aktyvų pakaktų ir taip. Tai išties nekaltas, sąžiningas, nuoširdus ir vaikiškai tyras korupcionierių džiaugsmas.

Sveikatos apsauga ir korupcija

LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas reikalauja atšaukti naują receptų išdavimo tvarką, įvestą prieš kokius 3 mėnesius. Nes jinai mat griauna kažkokią jų sistemą ir yra kažkokiu būdu nuostolinga – bent jau taip supratau iš tų šnekų. Įdomu, kam nuostolinga ir ką griauna? 🙂

Naujoji, dabar galiojanti receptų tvarka atima galimybę iš gydytojų palaikyti konkrečius vaistų prekinius ženklus, nes numato, kad į receptą galima rašyti tik bendrinį vaisto pavadinimą. Lygiai taip pat nauja tvarka trukdo veikti ir korupcinei vaistų platinimo sistemai, kai vietoj pigesnių parduodami brangesni vaistai.

Sveikatos apsaugos sistema, kaip ir farmacijos verslas – bene labiausiai korumpuota ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Ir matom, iki kokio lygio tai veikia – neaiškios įtakos prasimuša net iki visokių buvusių ministrų bei kitų valstybės ir visuomenės šulų. Štai ir dabar visokie Juozai Olekai bei Liutaurai Labanauskai bando pasiekti, kad būtų atšauktas sprendimas, bent truputį žabojantis korupcionierių siautėjimą sveikatos apsaugoje. Ir dar taip atvirai ir naglai, kad tiesiog džiugina.

Beje, priminkit kas nors, ar tas įstatymas, kad gydytojams leidžiama imti kyšius, buvo visgi įvestas, ar ne? Kas ten jį pramušinėjo? Kartais ne šitie patys du?

Schemos ir schemelės. Lažybų verslas.

Kai normaliose pasaulio šalyse vyksta normalios lažybos, paprastai laikomasi vieno elementaraus, sveiku protu lengvai suvokiamo dalyko: nesvarbu, kas ir kaip bebūtų, jei bukmekeris paskelbė statymus ir jų santykį, jokie registruoti lažybų sandoriai negali būti atšaukiami. Aišku, jei nenustatysim objektyvių priežasčių, kaip kad nusikaltimas ar pan.. Viskas natūralu, jei būtų kitaip, prasidėtų nesąmonės – pvz., paskelbia kokia nors lažybų kontora, kad bus toks ir anoks statymas už tokį ir anokį dalyką, paaiškėja, kad per daug žmonių išlošė, statymą ima ir atšaukia. Kad nuostolių nepatirtų.

Taigi, pasirodo, kad Lietuvoje yra kažkaip kitaip. Ir lažybų kontoros, kaip bebūtų keista, turi puikiausias galimybes pareikšti, jog suklydo ir nemokės jau po to, kai paaiškėja lažybų rezultatai. Visa tai tiesiog dėl to, kad visos sąlygos, kada kontora moka, o kada – ne, apibrėžiamos ne įstatymais, o tokiu labai įdomiu daiktu, vadinamu reglamentu. Kiekviena kontora susigalvoja reglamentą pati, patvirtina jį valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje ir daro ką tik nori, aišku, to paties nuosavo reglamento rėmuose.

Taigi, vyksta kokios nors krepšinio varžybos tarp Prancūzijos ir Belgijos, kokia nors kontora ima ir paskelbia, kad bus išlošimai mokami tuo atveju, jei viena ar kita komanda viršys tam tikrą taškų skaičių. Po varžybų paskelbiamas pvz., toks pranešimas:

2010.07.03 Įvykių XXXXX ir YYYYY atšaukimas
Sudarant lažybų pasiūlą įvykiuose "Komanda pelnys taškų P-B/-56+/Prancūzija" (įv. nr. XXXXX) ir "Komanda pelnys taškų P-B/-74+/Belgija" (įv. nr. YYYYY), kurie įvyks 2010-07-03 21:00, buvo padarytos klaidos iš esmės, todėl šie įvykiai, remiantis lažybų reglamento ZZ straipsniu, yra atšaukiami.

Taigi, žinoma, kad buvo padarytos klaidos iš esmės, viskas teisėta ir gražu. Bet ar normalu? Versijos, kurias teko išgirsti, yra dvi:

  1. Tam tikrais atvejais kontoros bukmekeriai padaro klaidas, kurios kontorai kainuoja pernelyg brangiai, tokiais atvejais jas tiesiog pigiau yra atšaukti, pareiškus, kad klaidos esminės. Aišku, apie kokį esminiškumą kalba, vargu ar reikia aiškinti – viskas akivaizdu. Kita vertus, tokie dalykai gal ir nėra labai dažni.
  2. Tam tikrais atvejais kontorai tiesiog pritrūksta apyvartinių lėšų išmokėjimams, todėl, jei išmokėjimai už ankstesnes lažybas yra per dideli, tai reikia kuriam laikui pasiskolinti. Kad ir dienai-dviem, kol nepasidengs kitais uždarbiais. Ir žinoma, pigiausias būdas – tai pasiskolinti iš žaidėjų. Ir štai tokie pokštai – gan dažnas reikalas.

Žmogus, kuris man pasakojo šiuos dalykus, su lošimų reikalais susijęs iš kitos pusės, o ne kaip lošėjas. Kai paklausiau, kiek tokias maklevones darančių įmonių yra Lietuvoje, man įvardino vienu žodžiu: "visos". Paskui, paabejojęs, tarė: "Na, bendrai nežinau apie XXX, jų savininkai neseniai pasikeitė".

Vilnius šiandien parduodamas

Vilnius šiandien parduodamas Rubicon grupei, spėjusiai persivadinti į ICOR. Numatoma sutartį pasirašyti 35 metams. Svarstymai prasidės 13 valandą. Ką mes galime pakeisti? Nežinau. Iš to, kaip vyksta – panašu, kad nieko.

Upd.: parduota. Sutarties laikotarpį nuspręsta padidinti nuo 15 metų iki 35.

Upd-2: atrodo, arba aš kažko nesuprantu, arba Delfyje sėdi durniai, skelbiantys, esą atmesta. Arba savivaldybė užpublikavo vieną, o žurnalistams pranešė kitą. Arba išvis kažkokia nesąmonė. Jei ką – savivaldybės nutarimas yra viešai prieinamas – http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/192/?itemID=1119 , žr. sutarties priedą.

Upd-3: Pasirodo, debilas aš. Savivaldybė prabalsavo prieš, bet savo puslapyje vietoj rezultatų paskelbė projektą. Šaunuoliai. Išties, atmesta 23 balsais prieš, 16 balsavo už, trys susilaikė. Balsavusiųjų už sąrašas, nepatvirtintais duomenimis, yra toks:

  1. V.NAVICKAS
  2. A.ŠALTENIS
  3. A.VAKARINAS
  4. D.MASKOLIŪNAS
  5. G.BABRAVIČIUS
  6. G.DAUBARAS
  7. G.KAZAKAS
  8. G.KĖVIŠAS
  9. G.K.MEILŪNIENĖ
  10. J.KVETKOVSKIJ
  11. K.NĖNIUS
  12. L.DMITRIJEVA
  13. S.DMITRIJEV
  14. V.MILIAUSKAS
  15. Z.KELMICKAITĖ
  16. Ž.JACKŪNAS

Susilaikė:

  1. Romas Adomavičius
  2. L.ANDREJAUSKAS
  3. V.KLIUKIENĖ

Gandeliai apie kai kurias mokestines reformas ir dar kai ką

Žodžiu, truputį išgirdau šiandien kai kurių gandelių apie kelias planuojamas reformėles mokestines. Kadangi gandeliai, tai taip ir atiduodu, bet kadangi ne šiaip sau, tai siūlau pasidomėti patiems, nes gandai labai specifiniai ir įdomūs 🙂

Žodžiu, su NT mokesčiu: numatoma daryti 0,1 procento apmokestinimą VISAM turtui be jokių ten mokestinių ribų. Tai reiškia, kad pagrindinės funkcijos – netiesioginio progresinio apmokestinimo šitas mokestis nevykdys, o priešingai, taps kirviu biedniesiems. Turite butą, sklypą, sodą?Skanaus.

Esminis pasikeitimas turėtų būti Sodroje: šią skylėtą skylėtą ir labai įdomiai valdomą kontorą turėtų patobulinti, įvesdami Sodros mokesčio lubas. Kokio dydžio – nesu tikras, bet kalbama apie 10-20 tūkstančių per metus. Arba netgi mažiau. Nes mat, pagal Raimondą Kuodį, Sodros mokestis esąs progresinis (LoL), todėl, matyt, reikia jį padaryti regresiniu.

O pabaigai, kai kas apie skrydžius į užsienio šalis ir FlyLAL bankrotą. Pasirodo, sutartis su tokia kompanija, kaip pvz., Ryanair ar pan. dėl tiesioginių skrydžių du-tris kartus per savaitę metams tarp dviejų miestų kainuoja apie 200 varganų tūkstantėlių litų. Tai tokiems bukiems skyrdžiams, kaip, pvz., Vilnius-Sofija, kur niekas neskraido. Kitaip tariant, visiškai užšaldytas Vilniaus aerouostas – ne dėl to, kad užsienio kompanijos nenorėtų skraidyti, o visai dėl kitų priežasčių. Kas dar įdomiau, turistinių programų rėmuose valstybės finansuojamas programas ES fondai kompensuoja 100%, t.y., tie patys pinigai išvis eitų ne iš Lietuvos. Ryanair puikiausiai įsikūrė Kaune. Tuo tarpu iš Vilniaus į Londoną ir dabar tėra vos keli skrydžiai per savaitę. Kas kaltas? Kokios išvados? O argi neaišku? 🙂