Tag Archives: Linas Kvedaravičius

Apie naujai kylančius politikus

Šiandien pristatysiu jums nemažai įvairių politikų, kurie turėtų sparčiausiai kilti viršun artimiausiais metais. Juk visiems įdomu, tiesa? Štai ir man buvo įdomu, ir todėl neseniai dariau – apklausą apie tai. Apklausa, aišku, buvo paprasta – galima buvo nurodyti ir savus kandidatus, ir šiaip pabalsuoti už daugybę, esančių sąraše.

Štai taip atrodo neapdirbtas politinių sąsajų chaosas. Būtent dėl tokio chaoso dažnai ir neįmanoma įvertinti, kas ir kaip kils. Tačiau pasiaiškinus, atrasti galima labai daug. Ir aš jums čia padėsiu pamatyti, kas ir kaip.

Štai taip atrodo neapdirbtas ir nefiltruotas politinių sąsajų chaosas – nerišlus, painus, pilnas kažkokio triukšmo. Būtent dėl tokio chaoso dažnai ir neįmanoma įvertinti, kas ir kaip kils. Tačiau pasiaiškinus, atrasti galima labai daug. Ir aš jums čia padėsiu pamatyti, kas ir kaip.

Reitingavimo mintis buvo labai paprasta: visi renkasi tuos, apie ką kažką jau yra girdėję, ką vertina kaip perspektyvius, kad ir oponuojančius, o todėl galime ir įsivertinti, kas realiai kils. Nebūtinai tai tie politikai, kurie patinka. Svarbu tai, kad pagal tokius duomenis galime orientuotis.

Itin įdomiu balsavimo fenomenu tapo šlykštus Facebook personažas – Jonas Jonka, kuris gal ir būtų tinkamas šaipymuisi iš visokių sovietinių atliekų, bet šiaip yra tiesiog pernelyg šlykštus. Turėdamas kelioliką tūkstančių sekėjų Facebook paskyroje, jis tampa gana ryškiu indikatoriumi – kiek gali pasiekti trolinimui skirti personažai. Galima sakyti, kad tas personažas – tai kaip tam tikra riba: politikai, kurie surinko balsų mažiau, nei Jonas Jonka, gali būti nudaužti tiesiog intensyviu trolingu. Politikai, kurie surinko daugiau balsų – turi didesnę galią internetuose ir taip paprastai jų numušti jau nepavyktų.

Mažiausiai balsų apklausoje surinko Daniel Lupshitz, apie kurį galima drąsiai pasakyti, kad jis yra vienas iš tų, kas balsų surinkti galėjo tikrai nemažai – gal kelias dešimtis, o gal ir virš šimto. Fenomenas? Išties Daniel Lupshitz tiesiog pakliuvo į apklausą pats paskutinis – kažkas įrašė du žmones į balsavimą, aš padalinau tuos du žmones per du langelius, antras (su nuliu balsų) atiteko ponui Lupshitz, o tada balsavimas ir pasibaigė. Žodžiu, taip ir gavosi nulis.

Taigi, jeigu jaučiatės kieti politikoje ir internetuose, palyginkite savo balsų skaičių ir tą skaičių, kurį surinko Daniel Lupshitz. Ir čia suvoksite tą visą balsavimo sąlyginumą.

Kita vertus visvien dabar jau galime orientuotis kai kuriose tendencijose. Beje, surinktų balsų skaičiaus šiame straipsnyje tyčia nerašiau (galima pažiūrėti pačios apklausos puslapyje). Esmė yra daugiau pasiskirstymai ir sąsajos, negu pats balsų skaičius.

Continue reading

Autobusams kondicionierių nereikia

Ar kažkas autobuse nuo karščio numirė, ar kažkas sąmonės neteko, ar iš kokio nors autobuso greitoji pagalba išvežė kelis keleivius ir taip toliau – jau nebestebina. Koks nors vairuotojas sukniubo prie vairo, perkaitęs, ir taip toliau – kalta nebent savivaldybė, kuri pinigų neduoda naujiems autobusams. Arba bendrai išvis patys keleiviai kalti, nes šiaip kondicionierių autobusams nereikia. Keleiviai patys kalti, jei jiems per karšta.

Atkreipkit dėmesį į senoviško Ikarus autobuso langus, kokio didumo orlaidės. Ir netgi tokiuose autobusuose būdavo karšta, ir netgi kai kamščiai tebuvo žodis, girdėtas apie užsienius, o autobusai važinėdavo tuščiomis gatvėmis, varinėdami per tas orlaides vėjelius - visvien būdavo gan klaiku. Aš jums nedėsiu nuotraukos apie tai, kaip atrodo langai šiuolaikiniuose autobusuose. Jūs patys gatvėje kur nors pasižiūrėkit. Ir dar primeskit, kad šilumos izoliacija naujuose autobusuose yra tokia gera, kad ten žmonės išvis kaip kokiame šiltnamyje. Aišku, kai nuo sovietmečio nei karto nesinaudoji miesto transportu, įsivaizduoti, kas naujuose autobusuose gali dėtis per karščius - labai sudėtinga.

Atkreipkit dėmesį į senoviško Ikarus autobuso langus, kokio didumo orlaidės. Ir netgi tokiuose autobusuose būdavo karšta, ir netgi kai kamščiai tebuvo žodis, girdėtas apie užsienius, o autobusai važinėdavo tuščiomis gatvėmis, varinėdami per tas orlaides vėjelius – visvien būdavo gan klaiku. Aš jums nedėsiu nuotraukos apie tai, kaip atrodo langai šiuolaikiniuose autobusuose. Jūs patys gatvėje kur nors pasižiūrėkit. Ir dar primeskit, kad šilumos izoliacija naujuose autobusuose yra tokia gera, kad ten žmonės išvis kaip kokiame šiltnamyje. Aišku, kai nuo sovietmečio nei karto nesinaudoji miesto transportu, įsivaizduoti, kas naujuose autobusuose gali dėtis per karščius – labai sudėtinga.

Išties kondicionierių autobusuose nėra, nes jų aiškiai nereikia VVT vadovybei. Jiems jų nereikia, nes jie tiesiog nesupranta, kam tų kondicionierių gali reikti, papildomi pinigai gi šitokiai nereikalingai prabangai. Suprantate, gi tais mielais tarybiniais laikais, kuriuos dabar vadiname sovietmečiu, visi važiavo be jokių kondicionierių ir niekam jų nereikėjo. Nebuvo tais tarybiniais laikais tarybiniame miesto transporte tokių kapitalistinių nesąmonių. Kam čia pinigus švaistyt – ir dabar nereikia, taupykime.

Ne, Vilniaus viešojo transporto vadovybė nekalta dėl to, kad koks keleivis sąmonės neteko, kaip nekalta ir dėl to, kad koks nors keleivis staigiai stabdant autobusui, koją susilaužė. Patys keleiviai kalti, jei sąmonės netenka ar griuvinėja.

Continue reading