Tag Archives: Renata Cytacka

Apie naujai kylančius politikus

Šiandien pristatysiu jums nemažai įvairių politikų, kurie turėtų sparčiausiai kilti viršun artimiausiais metais. Juk visiems įdomu, tiesa? Štai ir man buvo įdomu, ir todėl neseniai dariau – apklausą apie tai. Apklausa, aišku, buvo paprasta – galima buvo nurodyti ir savus kandidatus, ir šiaip pabalsuoti už daugybę, esančių sąraše.

Štai taip atrodo neapdirbtas politinių sąsajų chaosas. Būtent dėl tokio chaoso dažnai ir neįmanoma įvertinti, kas ir kaip kils. Tačiau pasiaiškinus, atrasti galima labai daug. Ir aš jums čia padėsiu pamatyti, kas ir kaip.

Štai taip atrodo neapdirbtas ir nefiltruotas politinių sąsajų chaosas – nerišlus, painus, pilnas kažkokio triukšmo. Būtent dėl tokio chaoso dažnai ir neįmanoma įvertinti, kas ir kaip kils. Tačiau pasiaiškinus, atrasti galima labai daug. Ir aš jums čia padėsiu pamatyti, kas ir kaip.

Reitingavimo mintis buvo labai paprasta: visi renkasi tuos, apie ką kažką jau yra girdėję, ką vertina kaip perspektyvius, kad ir oponuojančius, o todėl galime ir įsivertinti, kas realiai kils. Nebūtinai tai tie politikai, kurie patinka. Svarbu tai, kad pagal tokius duomenis galime orientuotis.

Itin įdomiu balsavimo fenomenu tapo šlykštus Facebook personažas – Jonas Jonka, kuris gal ir būtų tinkamas šaipymuisi iš visokių sovietinių atliekų, bet šiaip yra tiesiog pernelyg šlykštus. Turėdamas kelioliką tūkstančių sekėjų Facebook paskyroje, jis tampa gana ryškiu indikatoriumi – kiek gali pasiekti trolinimui skirti personažai. Galima sakyti, kad tas personažas – tai kaip tam tikra riba: politikai, kurie surinko balsų mažiau, nei Jonas Jonka, gali būti nudaužti tiesiog intensyviu trolingu. Politikai, kurie surinko daugiau balsų – turi didesnę galią internetuose ir taip paprastai jų numušti jau nepavyktų.

Mažiausiai balsų apklausoje surinko Daniel Lupshitz, apie kurį galima drąsiai pasakyti, kad jis yra vienas iš tų, kas balsų surinkti galėjo tikrai nemažai – gal kelias dešimtis, o gal ir virš šimto. Fenomenas? Išties Daniel Lupshitz tiesiog pakliuvo į apklausą pats paskutinis – kažkas įrašė du žmones į balsavimą, aš padalinau tuos du žmones per du langelius, antras (su nuliu balsų) atiteko ponui Lupshitz, o tada balsavimas ir pasibaigė. Žodžiu, taip ir gavosi nulis.

Taigi, jeigu jaučiatės kieti politikoje ir internetuose, palyginkite savo balsų skaičių ir tą skaičių, kurį surinko Daniel Lupshitz. Ir čia suvoksite tą visą balsavimo sąlyginumą.

Kita vertus visvien dabar jau galime orientuotis kai kuriose tendencijose. Beje, surinktų balsų skaičiaus šiame straipsnyje tyčia nerašiau (galima pažiūrėti pačios apklausos puslapyje). Esmė yra daugiau pasiskirstymai ir sąsajos, negu pats balsų skaičius.

Continue reading →

Artėjantys rinkimai į Vilniaus merus

Žinote, manęs visada paklausia, ką aš manau apie tą ar aną, o čia vat kažkaip užpuolė apie rinkimus į Vilniaus mero postą ir šiaip savivaldą. Ir klausinėja, ką aš manau. O aš nieko pernelyg nemanau, nes viską nulems LLRA, o ne kokie nors kiti kandidatai, partijos ir visokie išvedžiojimai bei internetai.

Ir nėra čia ką per daug galvot, nes visiems žinomas faktas, jog visoksai jaunimėlis į rinkimus neina ir internetuose tėra tuščios šnekos, o visi tie internetų aktyvistai yra tik baltas triukšmas, nes jie tingi pakelt subines ir galvoja kad už juos kažkas kitas nueis teisingai pabalsuoti, nes jie aktyviai internetuose kažką palaikys, paagituos ir paskatins. Toksai galvojimas yra visokių nenusiseklėliškų hipsterių skiriamasis bruožas.

Žodžiu, kad nebūčiau galaslovnas, štai jums bendras politinių persidengimų planas, kuris nors ir nėra labai tikslus (plotų dydis jame labai sąlyginis), bet iš jo galit įsivaizduoti, kiek kas su kuo pešis dėl rinkėjų. Paveiksliukas šitas buvo paišytas iš lempos dar prieš geras kelias savaites, tačiau vis dar vykstanti politinių pasiskirstymų apklausa kol kas rodo, jog realybę šitas dalykas didele dalimi atitinka. Aišku, apklausos duomenis ten reiks paskui masyviai koreguoti, atsižvelgiant į internetų perskirstymus, ale vat pakoregavus ir gautųsi kažkas panašaus, nes esmė čia yra ne tiek kiekybės, kiek persidengimai.

Pasižiūrėkit, kas per ką persidengia. Ten kur persidengia - ten ir peštynės. Aišku, viskas sąlyginai čia pavaizduota, nes visus tuos segmentus gana sunku sudėliot.

Pasižiūrėkit, kas per ką persidengia. Ten kur persidengia – ten ir peštynės. Aišku, viskas sąlyginai čia pavaizduota, nes visus tuos segmentus gana sunku sudėliot.

Dabar žiūrim čia į paveiksliuką ir galvojam apie kandidatus: pagal partijas ir asmenybes daugeliui atrodo, kad yra realiai tiktai du pajėgūs kandidatai – Remigijus Šimašius ir Mantas Adomėnas. Buvo dar Ingrida Šimonytė, bet per tas kelias savaites, kurias šitą straipsnį rašiau ir vis nepublikavau, ji nusprendė nedalyvauti. Žodžiu, dabar vienas – iš Liberalų Sąjūdžio, o kitas – iš TS-LKD, o su dar kitais – daug daug spėlionių apie visokius potencialus. Ir gal tie kiti ir įdomesni čia netgi, nes prasideda visokie įdomūs scenarijai.

Įdomiausias momentas buvo, kai pasigirdo kalbos, jog Ingrida Šimonytė bus rinkimuose, o tai kirs per Remigijų Šimašių, o tada nei vienas nei kita negaus laimėjimo. Paprastas scenarijus: sakykim, kandidatuoja Zuokas, Tomaševskis, Šimašius ir Šimonytė. Darbiečiai, socdemai irba* paksuoliai, paprastumo dėlei, sakykim kad ryškių kandidatų neturi ir atiduoda savo balsus kitiems.

Taigi, pirmame ture Zuokas surenka darbiečių, socdemų, paksuolių ir šiaip neapsisprendusių balsus, gauna kokius nors 20%, Tomaševskis irgi gauna 20%, o vat Šimonytė ir Šimašius gauna po 15%. Ir dar kažkiek nubyra kitiems visokiems. Taigi, gaunasi kad į antrą turą praeina Zuokas ir Tomaševskis, tuo tarpu nei Šimonytė, nei Šimašius nepraeina. Nors vat jų abiejų balsus sudėjus, jie praeitų ir laimėtų. Ale vietoje to galų gale gaunasi viskas taip, kad Šimonytės ir Šimašiaus rinkėjams tenka rinktis – ar balsuoti už Zuoką, ar už Tomaševskį. Ir tada laimi Tomaševskis, nes jisai sveikesnio proto, jo rinkėjai labiau organizuoti ir jo šansai geresni. Continue reading →

Mes, Lietuvos lenkai – figos lapelis gėdingam akibrokštui pridengti? Sakau NE!

Renata Underis sako jums tai, ką galvoja. Ir galvoja ji protingai.

Renata Underis sako jums tai, ką galvoja. Ir galvoja ji protingai.

Šį straipsnį parašė ponia Renata Underis, vakar vakare (2014 05 16). Aš jį paskaičiau ir paprašiau, kad man leistų jį perskelbti savo bloge. Jei mano atmintis nemeluoja, tai yra pirmas kartas, kai aš pats paprašiau, kad man kažkas pas save leistų paskelbti kito žmogaus pasisakymą. Ponia Renata nepaprastai taikliai ir kartu nuoširdžiai rašo tai, ką truputį iš šalies stebėdamas, matau aš. Tik ji mato ne iš šalies. Todėl žymiai geriau. Labai prašau, paskaitykite, nes tai verta.

Mes, Lietuvos Lenkai – figos lapelis gėdingam akibrokštui pridengti?! Sakau NE!

“Kołoradka”… Kažkada Lietuvos lenkai taip vadindavo baltą aksesuarą kunigo sutanoje prie kaklo. Šiandien “kołoradka” pas mus, Lietuvos lenkus, skamba kaip sinonimas “Georgijaus juostelei”, kurios „nešiotoju“ gegužės 9 dieną, tapo vienas iš mūsų tautiečių. Ar tik vienas? Nežinau. Dar vieną tokį “talismaną” nuėmiau nuo tavo, Jaroslavai (buvo ant lenteles užrašyta) automobilio ten, prie Vilniaus Akropolio, vėliau šia juostele papuošiau šiukšlių konteinerį Šeškinėje, važiuodama pro šalį. Tikiuosi, kad kažkada paskaitysi šią rašliavą ir mane suprasi.

Sustojus prie konteinerio, pagalvojau, kokia vis tik stebuklinga ta juostelė?! Nes šiandien ji ryžtingai perrišo tą simbolinį, juodą, perdirbto plastiko maišą, viduje palikdama tai, dėl ko tokio pobūdžio maišai įgauna prasmę. O išorėje liko tie, kas neįpratęs būti maiše, kas nesutiko į tokį lipti, nes supranta, ką tas maišas reiškia ir kas jame, tokiame perrištame neaiškios kilmės simboliu, galėjo nutūpti.

Sukandau stipriai dantis ir pajutau burnoje kraujo skonį. Pasidarė negera, nes įsivaizdavau vienai sekundei tą skonį burnoje tų, kuriems tai buvo paskutinis skonis jų gyvenime… Tada, 1940 metų pavasarį, Katynėje. Pradžioje iškilo vaizdai iš vakare per LRT žiūrėto filmo „Katynė“ (ačiū LRT už solidarumą), paskui vaizdai iš Ukrainos.

Tautiečiai, kas iš Jūsų šiandien galėtų nesudrebėjus rankai tokią juostelę sau prikabinti prie atlapo? Ir tai padaryti šalia Lenkijos vėliavos spalvos juostelės? Ką Jums reiškia šis simbolis?

Meskite į mane akmenį. Užverskite mane akmenimis, kad pasaulis nematytų gėdos mano akyse, o tai ką sukursite – bus paminklas mūsų, Lietuvos lenkų abejingumui sovietų okupacijai.

Pakelkite rankas, kad mano, kad sovietai mus „išgelbėjo“ nuo fašizmo, nes padėjo pamatus komunizmui mūsų šalyje? Jeigu vis dar taip manote? O kaip atrodė toji pagalba? Ar tai tas valymas 1940 metų pavasarį, kai šalis buvo „išvaduota“ nuo didelės dalies savo šviesuomenės Katynėje? Kadangi pagal Lenkijos karo prievolės sistemą visi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys privalėjo tapti rezervo karininkais, į sovietų rankas pateko didelė dalis įvairių tautybių Lenkijos inteligentų.

Priminsiu, jeigu kažkas mokykloje negirdėjo p. Tomaševskio paskaitos apie šią tragediją. Mažiausiai 21 768 žmonių – žvėriškos, masinės karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių, žudynės. Vėliau II pasaulinis karas… Ir pagaliau „išsvajota“ mūsų šalies „pergalė“.

Šėtonas nugalėjo velnią! Įklampino Rytų Europą ilgiems metams į pelkę, kurią šiandien mūsų tėvai, gyvenantys Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose mums bando pavaizduoti kaip rojų žemėje. „Turtingi buvome, keliavome, darbą turėjome, kolchozai nebuvo išparceliuoti…“

Mūsų, Lietuvos lenkų jaunos kartos, Mamos ir Tėčiai, Močiutės ir Seneliai! Ar kelionės į Krymą ir Soči, darbas gamyklose už pinigus, kuriuos paskui gali laikyti taupkasėje, nes vis tiek už juos išskyrus acto nieko nenusipirksi, vienodi batai, vatnikai ir apgailėtinos rožinės su baltu pėdkelnės, kurios jau po 3 žingsniu gėdingai man, mažam vaikui nusmukdavo kone iki kelių… raktai ant 5 metų vaiko kaklo, nes nebuvo ką vogti iš namų, ir saldainiai „batonėlis“ kuriuos slėpdavote spintelėse „atsargai“, tai rojus? Ačiū jums už jūsų sentimentalią svajonę. Nesujaudino. Rimtai.

Siūlau eksperimentą svajonės įgyvendinimui: įsidarbinkite gamykloje, neikite į parduotuvę 3 savaites, arba eikite, bet imkite tik duoną ir actą, o dešros (3 rūšies), palaukite 4 valandas lauke. Štai jums ir svajonės išsipildymas! Vėl pinigai yra, vėl dešros nėra, vėl stabiliai dirbate gamykloje.

Mūsų Mamos, Tėčiai, Močiutės! Kodėl slapčia šluostote ašaras, kai „evakuojamės“ iš Lietuvos arba kalbame grįžę į gimtąjį kaimą apie tik apie orus, o mūsų akyse matote daugiau? Tai jūsų pasirinkimas, „rinkimų teisė“ ir jūsų „dovana“ mums. Jei šiandien renkatės gyvenimą šiukšlių maiše, perrištame „koloradine juostele“, o kalbėdami Putino lupomis, sąžinę tepate brolių, Ukrainiečių krauju, mums nepakeliui! Nežinau kaip jus, mano mieli tautiečiai bendraminčiai, arba kaip mus ten vadina?

„Litwinosaugumozydomasonobanderowcai“… Aš renkuosi gyvenimą kitoje šiukšlių maišo pusėje. Man žmogiškumas, tolerancija, santarvė ir nuoširdumas yra svarbiau už buvimą „savu“ tarp svetimų. Šis Rusijos propagandinis karas atėmė iš manęs ideologine prasme artimiausius ir brangiausius žmonės, bet nepalaužė!

Ponas Tomaševski! Jums reikėjo mano pavardės? Turėkite! Kad ponia Cytacka daugiau nesivargintų kopijuoti instrumentalumo mūsų problemoms neturinčias direktyvas į sekantį laišką man.

Turiu jums didelį prašymą, tik vieną, bet be galo svarbų: TIK NEBANDYKITE UŽ MUS KVĖPUOTI!