Tag Archives: simuliacija

Kai neatitinka paternai arba Rusijos įtaka Lietuvoje

Šitą straipsnį parašiau prieš kelias savaites, paskui tikrinausi per visus galus su labai daugeliu skirtingų reikalą išmanančių žmonių. Tačiau per tą laiką įvyko truputis įvykių. Esminiu fokusu Lietuvoje tapo kažkokius menamai žemaitiškos partijos paskelbtas pareiškimas, kuriame kreipiamasi į Vladimirą Putiną ir Aleksandrą Lukašenką, prašant pagalbos kovai su kokiomis tai nuodingomis dujomis, kuriomis valdžia ruošiasi nuodyti gyventojus.

Nereikia net aiškintis, kas yra užgrobęs valdžią Rusijoje - buvęs nusikalstamos KGB veikėjas. Nedaug aiškintis tereikia ir apie visokius vietinius kovotojus prieš globalizmą - iš ten irgi kyšo gauruotos ausys.

Nereikia net aiškintis, kas yra užgrobęs valdžią Rusijoje – buvęs nusikalstamos KGB veikėjas. Nedaug aiškintis tereikia ir apie visokius vietinius kovotojus prieš globalizmą – iš ten irgi kyšo gauruotos ausys.

Kreipimasis buvo paskelbtas praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai Sirijos valdžia išnuodijo zarinu krūvą žmonių, o JAV pareiškė, kad pasitvirtinus šiems faktams, bus imtasi priemonių. Kitaip tariant, turime labai ryškų atvejį, kur tam tikru būdu yra pranešama: „mes pas jus irgi turime opoziciją, kuri kaip matote, jau prašosi pagalbos„.

Kad abejonių neliktų niekam, Kremliaus propagandos ruporu dirbantis Rusijos politologas Michail Aleksandrov jau pareiškė, kad jeigu JAV puola Siriją, Rusijai reikia pulti Baltijos šalis.

Taip, ana labai ryškius magdaleniškus ir matricinius paternus rodanti, iš menamai puspročių sudaryta Facebook veikianti grupė ten pat yra labai gerai persimaišiusi su menamais žemaitiškumais, antiskalūnine propaganda, o paskutiniu metu tiesiog isteriškai skleidžia visokius fufelius apie tai, kaip jokio ten cheminio ginklo Sirijoje nebuvo, o jei Vakarų šalys kišis, tai pralaimės, o Rusija šito taip nepaliks. Žodžiu, darykitės išvadas, ponai ir ponios.

Continue reading

Bacevyčia ir semiotikos lūžis. Semiotikos ratas ir eksceptologija

Daugiau, kaip pora dešimtmečių bandymo suprasti, vis daugiau ir daugiau žinių, o supratimas – vis menkesnis. Čia aš apie save. Ir dar – apie Kęstutį Bacevičių, labiau žinomą, kaip Bacevyčia. Jis irgi kažką tokio kalba. Ir apie save, ir apie semiotiką, ir apie įvairias poststruktūralistines sroves, bandančias dekonstruoti struktūralistines problematikas.

Sako, kad istorija sukasi ratais. Nežinau, kaip ten ratais, bet semiotika, atrodo, apsisuko. Ir netgi gal ne vieną kartą, o dar sudėtingiau – ratų ratais ratais susiratavo, išvirsdama simuliakrų simuliacijų simuliakrų simuliakrais.

Continue reading