Tag Archives: paternai

Kai neatitinka paternai arba Rusijos įtaka Lietuvoje

Šitą straipsnį parašiau prieš kelias savaites, paskui tikrinausi per visus galus su labai daugeliu skirtingų reikalą išmanančių žmonių. Tačiau per tą laiką įvyko truputis įvykių. Esminiu fokusu Lietuvoje tapo kažkokius menamai žemaitiškos partijos paskelbtas pareiškimas, kuriame kreipiamasi į Vladimirą Putiną ir Aleksandrą Lukašenką, prašant pagalbos kovai su kokiomis tai nuodingomis dujomis, kuriomis valdžia ruošiasi nuodyti gyventojus.

Nereikia net aiškintis, kas yra užgrobęs valdžią Rusijoje - buvęs nusikalstamos KGB veikėjas. Nedaug aiškintis tereikia ir apie visokius vietinius kovotojus prieš globalizmą - iš ten irgi kyšo gauruotos ausys.

Nereikia net aiškintis, kas yra užgrobęs valdžią Rusijoje – buvęs nusikalstamos KGB veikėjas. Nedaug aiškintis tereikia ir apie visokius vietinius kovotojus prieš globalizmą – iš ten irgi kyšo gauruotos ausys.

Kreipimasis buvo paskelbtas praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai Sirijos valdžia išnuodijo zarinu krūvą žmonių, o JAV pareiškė, kad pasitvirtinus šiems faktams, bus imtasi priemonių. Kitaip tariant, turime labai ryškų atvejį, kur tam tikru būdu yra pranešama: „mes pas jus irgi turime opoziciją, kuri kaip matote, jau prašosi pagalbos„.

Kad abejonių neliktų niekam, Kremliaus propagandos ruporu dirbantis Rusijos politologas Michail Aleksandrov jau pareiškė, kad jeigu JAV puola Siriją, Rusijai reikia pulti Baltijos šalis.

Taip, ana labai ryškius magdaleniškus ir matricinius paternus rodanti, iš menamai puspročių sudaryta Facebook veikianti grupė ten pat yra labai gerai persimaišiusi su menamais žemaitiškumais, antiskalūnine propaganda, o paskutiniu metu tiesiog isteriškai skleidžia visokius fufelius apie tai, kaip jokio ten cheminio ginklo Sirijoje nebuvo, o jei Vakarų šalys kišis, tai pralaimės, o Rusija šito taip nepaliks. Žodžiu, darykitės išvadas, ponai ir ponios.

Continue reading

Latvių gatvės pasekėjai

Paprastai, kai kalba apie visokius komentatorius, kurie varo belenką belenkur belenkaip, tarp žinančių žmonių būna paminima, kad yra firmos, kurios tokias paslaugas teikia. Tačiau net jei kokia firma ir teikia, paprastai konkretų atvejį išsiaiškinti ir bent kiek patikimiau pagrįsti būna labai sudėtinga – paprastai iš šalies neįmanoma pamatyti konkrečių komentarų IP adresų (nors dalis portalų visgi skelbia juos), kebloka yra ir atlikti analizę pagal konkrečių komentarų pasikartojimus (nors taip, kartais visgi galima).

Todėl ypatingai smagu, kai kas nors panašų atvejį aptinka ir baksteli pirštu. Ir mieli brangūs Commonsense.lt, nieko neišmanantys apie IT, atrodo, aptiko tai – nedidukę interneto brigadą. Keli šūviai į skirtingus IP, atrandami du įdomūs ir vienas išvis akivaizdus. Nors kartą, kaip sakant. Padėjo, matomai, tai, kad Omnitel buvo įklimpęs į virusinį skandalą, o bukas bandymas užgesint kalbas, varant į komentarus – atrodo, tapo spąstais, paspęstais sau patiems.

Aišku, abejoju, ar būtų pavykę aptikti šitą paternizaciją, jei Publicum Omnitel marketingus būtų dariusi profesionaliai. Tai, sakykim, gan mėgėjiškas atvejis. Profesionalai perka proksinimo paslaugas iš specializuotų užsienio įmonių – tada komentarai eina iš šimtų ar tūkstančių skirtingų IP adresų, tad kažką susekti galima nebent pagal tai, kad vienodi komentarai kartojasi su skirtingų valstybių IP adresais, tačiau labai trumpais laiko tarpais. Sutikim, kad tokio tipo paternai sunkiai susekami.

Dar labiau patyrę, tiesa, jau atviri spameriai – naudoja botnetus. Botnetai – tai virusiniai tinklai, kur dešimtys ar šimtai tūkstančių kompiuterių vykdo botneto savininko užsakymus. Manau, kad kiekvienam blogeriui žinoma, kaip kartais atsitinka, kai ima ateidinėti visokie neaiškūs komentatoriai, rašinėjantys tuos tipinius „Nice site, good post“. Beje, ir Lietuvoje kai kurios firmelės platina tokį mėšlą, vat pas mane buvo neseniai panašių komentarų iš firmos „Coloreta“. Toks elgesys – tai jau visiškai šlykštus.

Kita vertus, visgi dažniausiai visoks šlamštas aptinkamas Delfi ar pan portalų komentaruose. Paskaitę tuos komentarus, paskui stebimės – negi visiški dibilai komentuoja? Šikti į komentarus – taip vadinasi visas tas reiškinys. Kaip matome, panašu, kad nemaža dalis viso to šikimo į komentarus gali tekti įvairiems botams ar samdomoms komentatorių grupėms.

Lietuvoje bene pirmas atvejis su panašiais komentavimais įstrigo daugeliui – tąsyk vieną didelį portalą užflūdino kažkokie antisemitiniai komentarai pramaišiui su varymais ant rusų, prasidėjo triukšmas dėl to, kad tokių komentarų anas portalas netrina, o tada ėmė ir paaiškėjo, kad triukšmautojai pasirodo buvo tie patys, kas ir komentarų rašytojai. Techninis neišprusimas pakišo jiems koją – Latvių gatvėje esančios ambasados darbuotojai nei nepagalvojo, kad Internetas ne toks jau anonimiškas. Kitus kartus jau buvo naudojamasi rusiškais IP, kas niekam vėl nesukėlė abejonių, o jau dar vėliau, kažkaip ėmė rastis ir vėl lietuviški, bet jau priklausantys kažkokioms PR agentūroms.

Taigi, atrodo dabar gavom bent vieną atvejį, kuris lyg ir įrodomas. Problema gal tik tame, kad atrodo, Publicum atstovams nedašyla, kad susikompromitavo jie patys: jie patys kalti, o ne kažkas iš šalies. Užėjus į Commonsense.lt straipsnį, krenta į akis tai, kad ten prasidėjo tikras lietus komentarų, kurie tiesiog akivaizdžiai savo stiliumi primena tuos pačius, kokių galime aptikti pvz., Delfyje. T.y., įspūdis toksai, kad firma, įvaldžiusi komentariuko judesiuką, dabar bando tuo pačiu judesiuku išsišluostyti veiduką, bet vėl gaunasi kitus bandantis ištept judesys. FAIL.

Aišku, nenoriu dalinti gerų patarimų už dyką. Bet jau tiek to. Publicum veikėjai, žinau, kad ir pas mane užsuksit, tad pabandysiu jums padėti. Daryti šioje situacijoje reikia paprastai – pripažinti kaltę, pasakyti, kad tikrai daugiau taip nesikartos, kad kalti iniciatyvūs darbuotojai, kurie bus drausminami, o jūs labai gailitės ir atsiprašote, blablabla. Tada gausis automatinis konflikto slopinimas ir viskas daugmaž susitvarkys. Kol kas jūsų pasirinkta taktika – eskaluoti konfliktą, įsukant triukšmą dar labiau, o ir dar tais pačiais metodais, dėl kurių konfliktas tarp jūsų ir blogerių kilo – yra visiškai kompromituojantis jus pačius.

A, taip, suprantu, kad, gal būt, neaiškiai pasakiau jums. Bet tiesiog už dyką konfliktų valdymo konsultacinės paslaugos neteikiamos, taip kad čia jau nesupykit.

Vieneri Drąsiaus mito metai

Praėjo jau metai nuo to laiko, kai pranašavau, kad Drąsius Kedys taps herojumi legendoje apie save, tad paprasčiausiai jaučiu tam tikrą moralinę pareigą apžvelgti viską, kas vyko. Gal būt, truputį plačiau, nei tą kartą. Ir painiau – nes įvykių, gandų ir faktų vis daugėjo, o aiškumų darėsi vis mažiau.

Kai rašiau apie Drąsiaus Kedžio mitologizavimą, apie archetipiškumo požymius, buvo praėjusios vos kelios dienos po kruvinų įvykių Kaune. Tuo metu vis dar niekas nesuprato, kas vyksta, tačiau jau matėsi ženklų, kad čia ne šiaip koks žiniasklaidos keliamas triukšmas, o visiškai išskirtinės visuomenės reakcijos. Rašydamas, aš nuoširdžiai galvojau, kad kada nors apie Drąsių Kedį bus kuriamos dainos ir pasakos. Kažkada. Tarp žmonių, kurie komentuoja mano blogą, berods nebuvo prieštaravusių – mane tai nustebino (ir visiškai nenustebino masinės marginalinių komentatorių reakcijos „Lietuvos Ryte“ ir „Verslo Žiniose“). Dar labiau nustebino, kad įvairi kūryba, perpasakojanti įvykius, ėmė plisti jau po kelių mėnesių – aš tikėjausi gerokai ilgesnio periodo.

Continue reading