Tag Archives: TS-LKD

TS-LKD, Valstiečių-Žaliųjų ir kitų partijų rinkiminės situacijos vertinimas

Ponai ir ponios, aš galėčiau panagrinėti įvairių partijų situaciją, tačiau labiausiai aš panagrinėsiu TS-LKD. Nes ten daugiausiai įdomybių. Aišku, užkabinsiu ir Valstiečius-Žaliuosius, nes visiems klausimas, kodėl jie tiek surinko. Atskira švytuoklių ir mechanikos analizė dar laukia pusiau parašyta, tikiuosi kad ryt dabaigsiu*.

Šituo nieko nenoriu pasakyti apie nieką. Čia tiesiog šiaip asociatyvinė nuotrauka, tinkama politinėms temoms.

Šituo nieko nenoriu pasakyti apie nieką. Čia tiesiog šiaip asociatyvinė nuotrauka, tinkama politinėms temoms.

Kad nereiktų daug skatyti, apibendrinimą išsyk pateiksiu: situacijoje su neįtikėtinai pakilusiais Valstiečiais-žaliaisiais, TS-LKD surinko tiek balsų, kad pagal ankstesnių rinkimų modelį (taikant mechanišką statinį ekvivalentą), galėtume kalbėti apie 51 vietą Seime. Kartu su analogiškomis 23 vietomis pas Liberalų Sąjūdį, galėtume kalbėti apie 74 balsų valdančiąją koaliciją. Bet – LVŽS nunešė viską, o šito numatyti nesugebėjo niekas, netgi patys LVŽS vadai.

Valstiečių įdomumas toks: jie savaime yra niekas, bent jau kol kas. Bet jie surinko šešias beveik nematomas bangeles, kurios susidėjo į dvi gana dideles bangas (protesto ir griuvimų), o jau tos, susisumavusios, tapo realiai didele banga, nunešusia tiesiog viską. Čia išties turime maždaug gal kas antrus rinkimus kylančią protesto bangą (kuri nusineša gabaliukus nuo visų, įskaitant ir LSDP, TS-LKD bei Liberalų Sąjūdį), o taip pat griuvimo bangą – „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos ir dalinai Liberalų Sąjūdžio elektoratą, atkritusį po visų skandalų ir šių partijų smukimo.

Dviguba banga gavosi ypatingai stipri, pralenkusi bet kieno prognozes. Tai, kad TS-LKD sugebėjo surinkti tiek vietų, kai visiškai iš tuštumos iškilusi ir nieko savyje neturinti LVŽS gavo ištisus 40% – tai sunkiai įtikėtina.

O dabar detaliau pasižiūrėkimeį tai, kas gi išties įvyko. Ir išvadų pasidarykime kai kurių.

Continue reading

Artėjant Seimo rinkimams

Artėjant Seimo rinkimams, mane tarpais apima beviltiškumo jausmas. Aš pasižiūriu į dabartinę Seimo daugumą ir mane ima siaubas. Aš pasižiūriu į opoziciją ir mane irgi supurto. Aš nežinau, už ką balsuoti. Tiksliau, gal ir žinau, bet mane visvien ima kažkoks klaikumas. Ir baimė dėl to, kad išrinks visiškus atmatas, ir baimė dėl to, kad bet kuri partija, už kurią gal ir galima būtų balsuoti, turi daugybę tokių minusų, kad aš juos įrašyčiau į sąrašą tų, už ką nebalsuoti. Bet kitos partijos dar klaikesnės. Ima toks jausmas, kad viskas blogai, bet tai reiškia, kad reikia rasti sprendimą. Ir mes galime rasti bent kažkokį sprendimą.

Mane užveikė Seime ir Vyriausybėje sėdintys durniai. Manau, kad jus irgi užveikė. Ir mes galime sistemingai viską pakeisti.

Mane užveikė Seime ir Vyriausybėje sėdintys durniai. Manau, kad jus irgi užveikė. Ir mes galime sistemingai viską pakeisti.

Aš jums duosiu apžvalgą, ką aš manau apie kiekvienus, už ką bent iš principo verta balsuoti, bent jau dėl kokių nors priežasčių. Ir čia bus labai baisi apžvalga, nes graži man nesigauna. Tačiau visgi čia bus patarimų, ką galima daryti. Ir aš nežinau, ar mes galime dar kažką pakeisti, bet pabandykime. Nes visgi mes galime. Jei nebandysime – tai nieko nepakeisime. Todėl pabandykime ir gausis.

Aš rašysiu tik apie tuos, už ką bent iš principo verta balsuoti. Nes nemanau, kad verta balsuoti už kontrabandininkų šeimos partiją, kuri nuolat užsiima antikorupcines pozicijas, šaudo pareigūnų šunis ir valtimis užmušinėja upėje besimaudančius žmones. Aš nemanau, kad verta balsuoti ir už tokią partiją, kurios veikėjų koNpetencija tokia, kad jie surengia planą išvis uždrausti internetus, nes per internetus skleidžiama jiems netinkama informacija – AČIŲ.

Nors bendrai tai yra ir dar blogiau – nes gerai pagalvojus, pvz., keliuose rajonuose situacija realiai pagerėtų, jei ten į valdžią ateitų kad ir kokia nors Darbo partija arba kokia nors partija „Tvarka ir teisingumas“. Taip, jūs nesuklydote, būna net ir taip blogai, kai kažkur nagus įkiša nacionalistai, kurie atima iš žmonių bet kokias galimybes išmokti valstybinės kalbos (t.y., sukelia diskriminuojančią situaciją), o paskui dėl to visur rėkia ir šlamščia lėšas, kuriomis dar labiau įsitvirtina. Taip, įvertinus pasekmes, tai dar baisiau už bet ką.

Mane vemt verčia nuo visokių politikos šlykštynių. Ir deja, tos šlykštynės vis sėdi valdžioje. Ir deja, lieka tik rinktis tuos, kas turi trūkumų. Didelių trūkumų, bet ką padarysi. Pakalbėkim apie tai. Ir padarykim, nes bliamba, nu turi gi gautis. Kai taip klaiku, tai tiesiog privalo gautis kažkas gero. Ir gausis ir viskas. Todėl prašau visų (dar prieš apžvalgą) – darykim ir gausis.

Continue reading

Šeimos koncepcija ir keli žodžiai Konstitucijoje

Moralinis Seimo talibanas (anksčiau tokius tipus vadindavo davatkomis) pasiekė savo – ėmė ir įkišo į Konstitucijos pataisas kelis menamai nekaltus pataisymus apie tai, kas yra šeima. O paskui nekaltai mirksėdami akutėmis, ėmė sklaidytis, kad čia viskas esą gerai ir niekas esą nepasikeitė. Aš jums papasakosiu paprastai ir išsamiai, kas ir kaip pasikeičia nuo šitos talibaniškos degeneracijos.

Su gražiausiomis intencijomis davatkų talibanas nutarė pagerinti visuomenės moralę. Jūs galite numanyti, kas jiems gavosi, bet viso to absurdo jūs dar gerai nežinote.

Su gražiausiomis intencijomis davatkų talibanas nutarė pagerinti visuomenės moralę. Jūs galite numanyti, kas jiems gavosi, bet viso to absurdo jūs dar gerai nežinote.

Beje, išsyk pasakysiu, kad už šiuos pakeitimus balsavo ne tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (man labai gaila, nes jei ne šitokie davatkizmai – tai potencialiai būtų gal net geriausia iš Lietuvos partijų), bet ir partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Visas šias partijas aiškiai jungia bendros giluminės vertybės ir noras valstybiniais mastais reguliuoti žmonių šeimyninį gyvenimą.

Taigi, aš jums papasakosiu apie tai, ką jie išties stumia su ta Konstitucijos pataisa. Nes viskam yra ribos. Ir čia, žinote, ne kažkokia nekalta disertacija, kuri neturi reikšmės – šitie Konstitucijos pakeitimai gali vienaip ar kitaip nemaloniai užgauti apie pusę Lietuvos gyventojų.

Jei išsamų nagrinėjimą skaityti tingite, tai pateikiu išsyk bendras išvadas, kas atsiras iš šių pakeitimų:

  1. Šeima savaime ir visiškai automatiškai pripažįstami bus tik tie, kas užsiregistravę santuoką, nes įvardinama kad šeima atsiranda iš santuokos
  2. Santuoka pagal šiuos pakeitimus yra laikoma svarbesniu šeimos pagrindu netgi už vaikų gimimą
  3. Atsiras gana niūrus rekalas, kai gimus vaikui, šeima potencialiai galės būti pripažįstami netgi kartu negyvenantys asmenys
  4. Atsiras irgi niūrus reikalas, kai formaliai nesusituokusios šeimos, netgi turėdamos vaikų, gali turėti įrodinėti, kad jos yra šeimos
  5. Atsiras diskriminacijos pagrindas vienišoms mamoms/tėčiams, nes jie su savo vaikais galės nebūti savaime laikomais šeimomis
  6. Atsiras diskriminacijos prielaidos nesusituokusioms poroms, netgi kai jos negali turėti vaikų, tačiau turi bendrą šeimos ūkį, daug metų gyvena kartu ir t.t.
  7. Atsiras diskriminacija ir nesusituokusioms šeimoms, kurios turi vaikų – tuo pagrindu, kad nėra santuokos
  8. Beveik neišvengiamai atsiranda pagrindas riboti skyrybas, netgi kai tos skyrybos yra būtinos (pvz., smurtas šeimoje, etc.)
  9. Netolimi vaikų giminaičiai, kurie galėtų globoti vaikus, jei tėvai žūtų, iš esmės praranda tokią teisę – ją perima valstybinės globos įstaigos

Gali būti, kad skaitydami čia pas mane atrasite ir dar daugiau tokio lygio pasikeitimų. Nagrinėsiu šitą kartą gal ir kiek rimčiau, nei įprasta. Bus kažkam negirdėtų sąvokų ir šioks toks įvadas į kai kurias iš jų.

Taip ar anaip, kviečiu diskusijai jus, ponai ir ponios.

Continue reading

Apie artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą ir LR Prezidento postą

Kažkaip šitą kartą aš čia rašau gal ne tiek dėl susidomėjimo gilaus, kiek dėl to, kad paprasčiausiai manau, jog reikia išdėstyti šį bei tą. Ir todėl šį bei tą ir išdėstysiu. Pradžioje – apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. O paskui ir apie rinkimus į Europos Parlamentą. Kad truputį pas kažką atsirastų orientacijos pagal manęs labai subjektyvų reflektavimą.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Nes kartais tiesiog kyla klausimai įvairūs, bet net jei ir nesigauna pasakyti atsakymo, padaryti pasirinkimą reikia. Nes jei nesirenki – už tave pasirenka kiti. O jei būni toksai durnas, kad nenueini į rinkimus, o paskui ieškai kokių nors pasiteisinimų – tai esi tiesiog lepšis. Todėl reikia nueiti į rinkimus. O kad nueitum į rinkimus – reikia ir truputį orientuotis. Tai vat čia ir bus truputį apie orientaciją.

Continue reading

Apie internetinius prezidentų rinkimus ir realybę

Aš tikiuosi, kad jau spėjote primiršti tą ilgą seriją balsavimų už internetų prezidentus. Paskutinio turo rezultatų ilgai ilgai neskelbiau, nes jie buvo ir taip pakankmai aiškūs, o norėjosi kiek ilgiau pratęsti ir pasižiūrėti šiokių tokių pokyčių. Visgi kardinalių pokyčių nesigavo: tendencijos liko aiškios ir ilgalaikės. Ir, beje, visiškai akivaizdžios.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Vienas dalykas labai smarkiai krito į akis per visus internetų balsavimus: pradžioje Dalia Grybauskaitė laiminėjo tiesiog be išlygų. Bet žinote, kaip būna, kai rinkėjas patiki, kad jo kandidatas laimės? Ogi jis neateina į rinkimus, nes galvoja, kad jo kandidatas ir taip laimės. Tuo tarpu kito kandidato rinkėjai mobilizuojasi. Štai tą ir matome grafike. Taip kad pagalvokite gerai: nors čia ir darau aš išvadą, kad Dalia Grybauskaitė turi laimėti, ji laimės tik su sąlyga, kad tie, kas ją palaiko, ateis į rinkimus.

O bendrai, nesigilinant į visokias analizes, tą ilgos internetinių balsavimų serijos pabaigą galima reziumuoti paprastai: iš realių kandidatų be išlygų laimi Dalia Grybauskaitė (418 balsai), o iš tų, kas šiaip internetuose garsūs – Remigijus Šimašius (671 balsas). Pastarasis, reikia tikėtis, į užmarštį nenueis, o kils ir toliau, nes rezultatai čia buvo įspūdingi.

Visi kiti, kas tik internetų rinkimuose dalyvavo, iškrito, nesugebėję nei susilyginti su šitais dviem kandidatais.

O jei norisi kiek daugiau duomenų – čia vat ir pasižiūrėkime truputį skirtingų grafikėlių ir šiaip įdomumų. Ir šį kartą – jau ne vien iš šitų balsavimų, o žymiai plačiau. Iš visokių kitokių šaltinių.

Continue reading