Tag Archives: W.A.S.P.

Motley Crue – glam metal grožis ir nykuma

Kadangi jau parašinėjau apie Bon Jovi, o ir Europe minėjau, tai neparašyti apie vieną iš nemėgstamiausių mano grupių tiesiog nesigauna. Nemėgstu jų dėl bukiausio pakazūchiškai vaikiško glamūriškumo, dėl monotoniškos, neišraiškingos ir tiesiog nykios muzikos, dėl ciciniško lygio tekstų, galų gale – dėl to, kad jie užgožė daugybę kitų gerų to meto grupių. Taip, apie kokius 1985 Motley Crue buvo bene populiariausia metalo grupė JAV, o visi kiti turėjo šansų iškilti tiktai grodami kažką panašaus.

Muzika buvo visiškai nesvarbi. Svarbu buvo, kaip tai atrodo, koks šou surengiamas, kokio briedo parodoma žiūrovams. Tad jei jau kalbam apie Motley Crue, pradėti verta nuo „Looks That Kill“ – bene pirmo šios grupės hito iš paties sunkiausio jų albumo „Shout at the Devil“, 1983. Pažiūrėkim vaizdžiai, garsą įsijungti netgi nebūtina:

Continue reading →

Death SS ir gotikinio metalo aušra

Jau taip gaunasi, kad parašinėju kartais apie senai užmirštus, tačiau ir man pačiam kartais naujus muzikinius atradimus, kaip tie, kur neseniai džiaugiausi – Master. Dar viena iš tokių niekam neįdomių ir niekieno neprisimenamų grupių – italų metalo pionieriai Death SS, tapę ne tik vienais iš gothic ir black metal kūrėjų, bet gal net ir vienais iš inspiruotojų. Tiems, kam atrodo, kad danų Mercyful Fate su savo legendiniu King Diamond tapo krypties pionieriais 1981, ko gero klysta.

Death SS susikūrė dar 1977, greitai išpopuliarėjo, tačiau kažkaip taip jau kreivai viskas jiems ėjosi, kad netgi pirmą singlą teišleido tik 1982, o pirmas albumas išėjo išvis tik 1988 – kai jie jau atrodė vienais iš daugybės panašių atlikėjų.

Gal tikite legendomis, esą pirmieji dainuoti kriokdami ėmė kokie nors Testament ar W.A.S.P.? O gal visgi šitie italai? Žinoma, galima ginčytis, kad irgi kriokavusių (ir dar taip juokingai – Udo Dirkschneider visgi puikus) Accept ištakos – dar 1968, o žvaigždėmis pastarieji tapo apie 1978-1979, kita vertus, ar tai svarbu? Verta paklausyti šio Death SS gabalo – „Zombie“, tai dar 1977 metų dainelė, nors ir iš vėlesnio pergrojimo (mano surastas originalus 1977 variantas buvo labai jau klaikiai įrašytas koncertinis, nevertas, nors ir labai panašiai skambantis):

Hard Rock ir Heavy Metal mėgėjams

Čia pasitaikė kažkaip netyčiukais vienas toks nuostabus savo banalia Heavy Metal ir Hard Rock žvaigždžių gausa gabalas. W.A.S.P., Iron Maiden, Dio, Quiet Riot, Dokken, Twisted Sister, Judas Priest ir dar belenkiek visokių visokiausių… Žinoma, surengtas labdaringas šou, o gabalas nelabai tepasižymi išskirtinumais, jei neskaitysim gitarų solavimų. Ale bet šiaip – nagi žvaigždžių sambūris 🙂

O žinovams, kurie žinovai – keletas gabalų su Bruce Dickinson. Kitokių. Visai kitoks kur. Garso kokybė daugiausiai prasta, tik šiaip truputį gal neįprastoki koveriai. Galit ir neklausyt.

Continue reading →

W.A.S.P. ir Shadowside Vilniuje

Na gi buvom W.A.S.P. koncerte. Vyko Forum Palace, toje nedidelėje salėje, kuri buvo sausakimša žmonių. Koncertas buvo labai smagus, gal tik chroniška visų lietuviškų koncertų salių bėda trikdė – garsas prastai sureguliuotas, o akustika tragiška – aukšti dažniai virsta cypimu ir džeržgimu. Nors visgi ne taip baisu, kaip paprastai būna kokioje nors Siemens arenoje ar Ledo rūmuose (pastarieji turi tokias rezonuojančias skardas, kad net klaikusis Siemens, palyginus, atrodo neblogai). Tuo tarpu vienintelė salė, kur akustika buvo sutvarkyta – Sporto rūmai – vis dar užkalti.

W.A.S.P.

Bet ne apie tai. Blackie Lawless vis dar gyvas, staugus ir linksmas. W.A.S.P. vis dar valdo. Nors dauguma šią grupę gerokai primiršę, tad grojant didžiausius hitus, matėsi, kad liaudis nesugeba padainuoti net „I wanna be somebody, be somebody soon“ – neatsimena teksto, tad Blackie užrėkia į mikrofoną „I, !!!“ ir laukia, o publika didesne dalimi šiaip rėkia, nes nežino, ko tas Blackie nori. Blackie vėl – „I, wanna!!!“ – ir visi nežino, ką dainuot vėl 🙂

Bet ir tai nesvarbu. Svarbu, kad buvo linksma 🙂

„Babylon is burning“ – bene pirmas jų klipas per kokius 10 paskutinių metų, tai ir gabalas iš bene paskutinio jų albumo – šis, atrodo, pernai išleistas (tingiu tikrintis, jei kas – pataisykit). Visai neblogas. „Babylon is burning“ gabalas irgi buvo koncerte, nors aišku, matėsi, kad labiausiai visus veža legendinis „Wild Child“ – būtent pastarąjį grojant, publika realiai pašėlo.

Šiaip, jei kas buvot ar dar norit prisiminti – rašiau kažkada apie WASP, visi tame straipsnyje esantys gabalai (taip, ir čia minimas „Wild Child“, ir „I Wanna be Somebody“) buvo ir koncerte.

Shadowside

O apie apšildžiusią brazilų grupę Shadowside papasakoti galėčiau mažiau. Labai miela vokalistė Dani Nolden, su kuria vėliau persimetėm keliais žodžiais (pirkomės marškinėlius, nes patapom fanais). Vokalas jos stiprus, sodrus, beveik vyriškai skambantis, tiesa diapazono ribos gal ir jaučiasi. Grupę jos gerbėjai bando statyt į vieną gretą šalia tokių, kaip Nightwish ar Primal Fear. Youtube nieko geresnio neradau su Shadowside – vieną tik klipą, nors koncerte buvo gerokai stipresnių gabalų, su kuriais šie metalistai gali išpopuliarėti žymiai labiau – to ir norėčiau palinkėti. Brazilija akivaizdžiai tampa viena iš labiausiai metalinių pasaulio valstybių.

W.A.S.P. – senos Heavy Metal legendos

W.A.S.P., vos ėmę groti 1982, iškart tapo reiškiniu – absoliučiai nepolitkorektišku, seksistiniu ir plūstamu visaip, kaip tik įmanoma. Dėl keiksmų ir labai atvirai seksistinių, nepolitkorektiškų tekstų jie porą metų neįstengė surasti firmos, kuri sutiktų išleisti jų debiutinį albumą ar bent jau singlą, bet nepaisant to, tapo viena iš aktyviausiai koncertuojančių JAV metalo scenos grupių. Pasisekė tik 1984, kai į jų koncertą nuėjo Iron Maiden vadybininkas, kuris savo firmai tiesiog tiesiai pareiškė, kad jei šios grupės neišleis, tai praras amerikietišką Iron Maiden analogą. Įrašų firma susidomėjo, bet viskas greit ir skausmingai nutrūko: legenda sako, kad kai firma paprašė jų išsicenzūruoti iš savo singlo kažkokius keiksmus, W.A.S.P. nariai uždėjo pypsinimus ant visų savo tekstų. Baigėsi tuo, kad singlą išleido kažkokia smulki įrašų firmelė, o W.A.S.P dar labiau išgarsėjo – dėl draudimų jų muziką pardavinėti dalyje JAV parduotuvių, draudimų jų hitus transliuoti per radiją ir plūstančių spaudos straipsnių. Toks debiutinio albumo gabalas, kaip „L.O.V.E. machine“ tapo hitu, nors net susilaukė feministinių organizacijų protestų.

Grupė išties labai savotiška – Blackie Lawless yra pusiau indėnas, giliai nemėgstantis visos JAV politinės sistemos. Kartą kažkokiame vos ne religinę prasmę turinčiame JAV pilietinio karo laikų forte, neradęs tualeto, jis tiesiog apmyžo sienas, buvo sučiuptas ir pasodintas, dėl to neįvyko grupės koncertas ir netgi kilo šiokios tokios riaušės, nes ir koncerto organizatoriai atsisakė grąžinti žiūrovams pinigus, ir policija nesutiko vokalisto paleisti į laisvę. Sakyčiau, visai smagus protestas, kiek primenantis lietuvišką kedofilą Žilių – irgi girtas, irgi „nerado“ vietos, irgi „kovotojas“ prieš sistemą 🙂 Nors aišku, tai skirtingos operos 🙂 Man su šituo kažkaip prisimena gabalas „I Wanna Be Somebody“ – 1984 metų debiutiniame albume jis buvo vienas iš geriausių.

Visgi W.A.S.P. labiausiai išgarsėjo kiek vėliau – su vienu, tačiau ganėtinai netipišku ankstyvai kūrybai gabalu – „Wild Child“, išleistu 1985. Po to grupė gerokai suktelėjo būtent link kažkokio panašaus stiliaus, tačiau prarado kažką savito ir muzikine prasme supanašėjo su daugeliu kitų, nors daugelyje gabalų ir išlaikydama pakankamai aštrius, patyčių pilnus tekstus…

Kaip bebūtų, ir dabar tai viena iš geriausių Heavy Metal klasikos grupių. Jei kartais esate iš tų, kas nemėgstate įprasto metalo, tačiau džiaugiatės baladėmis, pvz., Metallica „Nothing Else Matters“ – štai kažkas švelnesnio – „Forever Free“: