Edvardas Čiuldė savo straipsnyje „D. Grybauskaitės vardo antisistema“ perša mintį, kad keitimus ministrų tarpe kiša tik Dalia Grybauskaitė. Teiginiai nėra labai originalūs, netgi užmirštant apie tai, kad vienintelis akivaizdžiai prezidentės praspirtas ministras – tai Vygaudas Ušackas, užsienio reikalų ministras, kurį išmetus, kilo krūvos kalbų, esą čia prezidentė verčia aukštyn kojom užsienio politikos strategiją ir taktiką.
Viskas žymiai paprasčiau. Dalia Grybauskaitė išties keičia žmones. Bet jei pabandysim atsekti, ką tokius ji keičia – paaiškės, kad tai ištisai andainykštis „valstybininkų“ klanas, pagarsėjęs po Vytauto Pociūno skandalo. Valteris Baliukonis, Darius Jurgelevičius, Mečys Laurinkus, Dainius Dabašinskas, Povilas Malakauskas, Dabašinską gelbėjęs Vygaudas Ušackas – visus jungia bendras požymis. Šiame kontekste labai įdomiai ima atrodyti ir toks ilgas Algimanto Valantino neatstatydinimas: pastarasis taip ilgai dengė visą tą Vytauto Pociūno skandalo tyrimą, kad nei neabejotinai kažką įdomaus turėtų žinoti.
Ar tik nebus padaręs klaidos Audronius Ažubalis, kuris vietoj to, kad Dainių Dabašinską atšauktų, pareiškė, kad toks atšaukimas labai jau negražiai atrodytų, nes prilygtų teisėsaugos spaudimui? Gali būti, kad tai irgi tiesiog suplanuota. Dainius Dabašinskas ilgai buvo įvardinamas tikruoju VSD vadu, kai Arvydas Pocius ir Povilas Malakauskas tebuvo šios įstaigos fasadais.
Kai kalbam apie valstybininkų keitimą, krenta į akis viena detalė: tai daroma kraštutinai atsargiai. Dalia Grybauskaitė puikiai atsimena, kaip greitai iš savo posto išlėkė Rolandas Paksas: šis juk irgi pabandė praspirti tuos pačius veikėjus, tiktai neatsargiai. Todėl kiekvienam surandamas „nesusijęs“ pretekstas: tai ten Jurgelevičius per du darbus dirba ir turi vieną pasirinkti, tai ten Laurinkus politikuoja kur nereikia, tai ten Ušackas nuosavą politinę liniją įvedinėja… Dar daugiau – kiekvienam iš jų, bent pradėjus valymą, būdavo suteikiama ir viltis, kad pavyks ramiai atsisėdėti šešėlyje. Kaip ima aiškėti – tai tik laikinai, kad nepajustų pernelyg didelės grėsmės.
Noriu priminti ir tą vienintelį atvejį, kai prezidentė akivaizdžiai įsikišo į teisėsaugos reikalus – nuostabu, bet tai buvo toji istorija, kai Kauno teisėsauga sugalvojo kelti bylas protestuotojams dėl pedofilų. Tąsyk Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad žmonės neturi būti baudžiami, nes tai – pilietiškumas.
Taigi, nors dar prieš metus Dalios Grybauskaitės atėjimas valdžion man atrodė gerokai fantasmagoriškai, ir labai ilgai abejojau tuo, ką ji daro, dabar atrandu jau ryškėjančius požymius, kad ji imasi veiksmų, skirtų labai rimtam demokratijos sutvirtinimui.
O pabaigai noriu tik pateikti paties Edvardo Čiuldės citatą, kurią siūlau permastyti visai kitokiame kontekste:
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Paskaičiau ir prašviesėjo akyse 🙂 Va kaip čia, pasirodo, galai susiveda….
Kreivarankis
Problema, kad čia tik viena pusė galų. Įdomu, kur kita pusė kitų galų.
„Dalia Grybauskaitė puikiai atsimena, kaip greitai iš savo posto išlėkė Rolandas Paksas“. Manding, dėl šito tai ji rami, nes neįsivaizduoju sąlygų kitai apkaltai, praėjus tiek nedaug laiko.
Dar ir kaip galima būtų padaryti naują apkaltą, dar ir kokią -- svarbu tik, kad kaltintojų būtų pakankamas kiekis. Pabandyk dabar, retrospektyviai pažvelgti į Pakso skandalą. Pamatysi, kad mėšlo daugiau, nei faktų.
Tamsta primenat tuos amerikonus, kurie isitikine, jog 9/11 buvo savos valdzios ranku darbas. Juk tokie paprasti pilieciai daug saugiau jaucias, kai galvoja, jog valdzia toli matanti, toli straguojanti, griezta ir viska kontroliuojanti, o ne dezorientuota ir pasiklydusi nuosavam narcisizme..
Faktai? Prašom ant stalo.
jau ryškėjančius požymius, kad ji imasi veiksmų, skirtų labai rimtam demokratijos sutvirtinimui
Smagu, kad praregėjai. Smagu, kad prezidentės, Lietuvos ir demokratijos vektoriai yra, kaip ten, vienakrypčiai.
„vyriausybė turi nusistačiusi ši vyriausybė turi savo programą ji atitinka ir mano interesus ir Lietuvos interesus ir manau kad didelių prieštaravimų tikrai neturi būti ir neturės būti“
2010 01 26 („Panorama“): http://www.divshare.com/download/10482858-776
Nepraregėjau, tiesiog nemačiau aiškių požymių, ką ji daro. Tačiau visame valstybininkų kontekste praspirtas Valantinas, dėl to praspyrimo kaltus žmones pavadinant pilietiškais -- tai ganėtinai rimtas krypties požymis.
Tiesiog manau, kad darbai parodo, kas yra kas. Tiesa, abejonių vis dar turiu. Bus matyt.
darbai parodo, kas yra kas
Taip, žinoma, ne kita kas.
valstybininkų kontekste praspirtas Valantinas, dėl to praspyrimo kaltus žmones pavadinant pilietiškais
Valstybininkai vs. pilietininkai, jėgelė! :]
Kur tu matai kokią nors pilietininkų grupuotę?
Jeigu nerimtai: valstybininkų kontekste pilietiškais pavadinti praspyrusieji galėtų/turėtų būti vadinami pilietininkais.
Jeigu rimtai: o kur tu matai kokią nors valstybininkų grupuotę. Retorinis
Čia ne aš matau. Ta grupuotė seniai buvo įvardinta ir puikiai save pademonstravo, tad bandymai kelti abejones ja -- naivūs.
O jei nerimtai -- kedofilus pavadinti pilietininkais -- išties gal ir adekvatu, ypač kai valstybininkais buvo pavadintas žydrųjų albinų klanas 🙂
Aš noriu tikėti
Na, tikrai norisi tikėti, kad čia esama kažkokio plano. Nes iki šiol pamenu, kaip tiesioginiam etery paklausta apie Samanėlės bylą, prezidentė ėmė kažką lementi apie istatymų spragas. Norisi tikėti, kad iš ties, nuo pat pradžių egzistavo subtilus ir lėtas „valstybininkų“ vijimo iš valdžios planas. Nes kol kas atrodė, kad prezidentei prokatūros nekompetencija, kitaip nei menamų kalėjimų klausimas (kur tie nukentėjusieji, aūūūūū?), yra giliai nusispjaut.
Re: Aš noriu tikėti
Galai susieina. Ir nors man Valantinas atrodė abejotinas, kaip svertas, čia irgi galai susieina, nes prokuratūra labai jau įdomiai tyrė tas bylas, kurios buvo susijusios su valstybininkais. Aišku, tai vis dar kažkiek konspiracijos teorija, nes labai daug kas paremta spėlionėmis.
Ar tikrai tik tas?
>nes prokuratūra labai jau įdomiai tyrė tas bylas,
>kurios buvo susijusios su valstybininkais
Ar tikrai tik tas? Gal jie ten aplamai absoliučiai nieko nebesugeba?
Ta prasme, tu esi girdėjęs bent apie kokią vieną normaliai ištirtą bylą ant visos Lietuvos per paskutinius 10 metų?
Re: Ar tikrai tik tas?
Nepolitinių bylų -- tikrai esu girdėjęs. Gal ištirtų ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet tikrai daug. Bėdos prasideda ten, kur įsivelia kokie nors politiniai dalykai -- tada, kiek tenka pastebėt, paprastai prasideda daugybę metų trunkantys tyrimai, neaišku, kuo pasibaigiantys arba išvis nepasibaigiantys.
Man įdomus kitas klausimas -- prisidirba, kaip žinia, visi. Nebūna įstaigų, kur viskas idealu. Ar buvo už ką nors teisiamas nors vienas prokuroras?
Pingback: Vitas Vasiliauskas – naujas Lietuvos Banko vadas « Rokiškis