Kalbainiai šnekasi su mumis. Šnekasi, pravipdami melsvom numirėliškom šypsenom, lyg tardami – „čia, vaikeli, dabar gausi ant žirnių klūpot ir sausą duoną griaužt, nes nusižengei taisyklėms, nes neleido tau niekas spręsti“. Pelėsinis tvaikas, sumišęs su formalinu, skirtu lavonų konservacijai, atmieštas senu prapuvusio kefyro dvelksmu ir naftalino priemaišomis – tai būtų kvepalai, kuriuos pavadinčiau „Lietuvių kalbos sergėtojos žiedai“. Tai būtų kvapas, kurį visi atpažintų. Pilstyti šiuos kvepalus reiktų į šlykščius sloikėlius, kokiuose sovietmečiu būdavo majonezas, o vėliau tuose pat sloikėliuose būdavo priduodami analizai. Būtų dvasinga ir taip godotina.
Josifo Stalino lavonas guli pašarvotas - lerva jau seniai padvėsė, šeši dešimtmečiai praėjo, bet vis dar yra tokių, kuriems anas autoritetas, esą lietuviškumo sergėtojas.
Anava buvo kadaise tokio Aldono Pupkio graudžių puvėsių pritvinkusios šnekos, kad lietuvių kalbą kažkas puola ir nesupranta žmonės, už ką baudžiami, todėl reikia jiems aiškinti ir su jais kalbėtis. Ir buvo išgirsti didžiojo kalbos grynumo vado žodžiai – štai jau kažkokia norminės lavonkalbės gynėja Aldona Paulauskienė skelbia apie žalotojus kalbos, bevaitodama apie tai, kad prie Stalino buvo geriau, nes rūpinosi didysis tautų vadas lietuvių kalba, nedrįso prie jo niekas kalbėti kaip negalima – baigdavosi visos diskusijos, vos jam pasakius.
Aš jau jums kadaise minėjau, kaip svarbiausia kalbėjimą reguliuojanti įstaiga vadinosi sovietmečiu. Rašiau ir apie tai, kad kalbainiai yra sovietžmogiai pačia blogąja prasme. Rašiau ir apie tai, kodėl taip jiems gaunasi – ogi maginis kalbainių mąstymas, kitaip tariant, patys suprantate.
Dabar gi šitai jūs pamatyti galite patys – tereikia, kad paskaitytumėte ponios Aldonos Paulauskienės gailią raudą apie tai, kaip lietuvių kalbą darko visokie ten, o senais laikais buvo geriau, nes Stalino priesakų laikėsi. Aš čia nerašysiu daug net apie tuos kliedesius, bet jau girdėjau, kad ponas Andrius Užkalnis parašys greitai taip, kad maža nepasirodys, aš jums tai garantuoju. Jis pats tai žadėjo internetuose. Tai aš čia tik šiaip jums papasakosiu ir citatą pateiksiu gražią:
Gaila, kad mus pakeitusi kalbininkų karta nežino, jog natūralus kalbos kitimas turėtų būti labai lėtas, tiesiogiai nesusijęs su santvarkos pasikeitimu. 1950 m. vyko TSRS kalbininkų ideologinė diskusija kalbotyros klausimais. Laimei, įžymus Gruzijos mokslininkas Arnoldas Čikobava, TSRS MA akademikas, Tbilisio universiteto profesorius, buvo pažįstamas su Stalinu. Jis ir paklausė Stalino nuomonės dėl kalbos ryšio su ideologijų kaita. Pats paklausė ir pats parašė atsakymą, virtusį garsiuoju Stalino veikalu „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai“. Stalino autoriteto užteko nutraukti nenaudingą diskusiją. Buvo parodyta ir įrodyta, kad kalba nėra antstatas ant bazės, kad, kintant bazei, kalba išlieka ta pati: „Niekam nėra paslaptis tas faktas, kad rusų kalba lygiai taip pat gerai aptarnavo Rusijos kapitalizmą ir Rusijos buržuazinę kultūrą iki Spalio perversmo, kaip ji aptarnauja dabar Rusijos visuomenės socialistinę santvarką bei socialistinę kultūrą.“ (Vilnius, 1954, p. 5). Mes, deja, kad sustabdytume norminės bendrinės kalbos niekinimą, tokio autoriteto neturime.
Taip, čia tos ponios žodžiai, kad trūksta jai tokio autoriteto, kaip Josifas Stalinas. Savo tekste ji daug ko prirašė, visokių ten skundų apie tai, kaip viskas blogai dabar. Kad visi geria, moteriškės viena kitai akis išlupa, jaunimas kitokias dainas dainuoja, Eurovizija kažkokia, o netikę atlikėjai liaudies dainas sumodernina, jas perkurdami folkšoko stiliumi. Ir blogoji anglų kalba, nes į ją verčiant, kitaip išsiverčia viskas, nes ten nėra atitikčių lietuviškoms konstrukcijoms. Ir kaip negerai, kad leidžiama kažkam disertacijas gintis apie humorą, o jau tas lietuvių kalbos negerbimas paskui virsta mėšlu, mėtomu į veidą Jėzui Kristui bei kokiomis tai homoseksualų eitynėmis, nes humoras turi būti lietuviškas.
Čia, žinote, dar reiktų pridėti ir išplėtoti visą tą mintijimą, kad ir visokie homoseksualai eitynes rengia, ir pedofilai visokie siautėja, žmonės darbo neranda ir per visokias valentynkes vieni kitus žudo ir kankina, o jau tikrai dabar tvarkos nėra, nes štai prie ruso buvo geriau, o dabar – košmaras. Tais senais laikais visi žinojo, kad už ne taip pasakytą žodį būsi išvežtas į Sibirą, todėl visi mylėjo savo kalbą ir ją tausojo, be reikalo nelepteldami ką galvoja, nes tikrasai lietuviškumas tada buvo puoselėjamas. Būtų žinoję tie visokie brudai, kurie žemina bendrinę lietuvių kalbą ir visokias svetimybes vartoja, o dar ir juoktis sau leidžia bei humorą kažkokį – būtų jiems gerą auklėjimą tinkamos įstaigos surengę.
Ponai ir ponios, paskaitykite tą kratinį. Jis to vertas. Atidžiai ir nuosekliai paskaitykite – pamatysite pačią kalbainių esmę, jų dūšios šauksmą. Išgirsite, kaip jie vaitoja, kad kiekvienas gali kalbėti taip, kaip nori, o Josifas Stalinas negali jiems nurodyti, nes neliko jau jo autoriteto. Stalino saulę kadaise parnešė Lietuvai Stalino mylėtojai – kad vietoje Lietuvos saulės šviestų. Kai kuriems ta saulė iki šiol tebešviečia – tieji ir verkia, vaitoja, kad lietuviškumas žlugdomas, nes patys žmonės sprendžia, ką jiems galvoti ir kalbėti.
Bet aš jums pažadu, kad jokių sovietkalbių vaitojimai jau jiems nepadės. Esminis dalykas, kurį gavome – tai laisvė. Praėjo beveik ketvirtis amžiaus nuo tų laikų, kai mums nurodinėjo, kaip kalbėti ir kaip mąstyti. Kalbiniai totalitaristai jau prarado įtaką, teliko nykus kalbinis talibanas, iš kurio visi juokiasi. Lietuvių kalba jau vėl tapo laisva, jau vėl ėmė vystytis ir želti, bujodama, nelyg laukinių gėlių pieva – mirgėdama visomis spalvomis, kokios tik būna. Mirgėdama ir tomis spalvomis, kurias neigia kalbainiai.
Jau negali mūsų užkloti savo nykia pradvisusia pelėsiais pilkuma visokie reguliatoriai iš Glavlito. Jau bedantės zombių burnos tegali suvaitoti, kad vaje – neliko autoritetų, vaje, Stalino žodžių jau neklauso žmonės. Dabar jau kiekvienas gali kalbėti taip, kaip nuspręs pats, o ne taip, kaip pasakė tovariščius Stalinas. Nes mes laisvi, laisvi ne ta naujakalbiška laisve, kur laisvas šuo nuo blusų, o tikra laisve – kur laisvas žmogus nuo komunistų, kalbajobų ir kitų atmatų.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Oho, cia tai bent radinelis…nu da neismire tie zombiai bet su laiku uzsilenks.
Emocinga nesąmonė šitas straipsnis. Ko tais smirda „Reductio ad Hitlerum“ analogija „Reductio ad Stalinum“.
Aha, taigi, kalbainystė, kuri remiasi Stalinu -- tai ne Stalinas, netgi kai jie patys remiasi Stalinu. Tai dabar tik triokšt ir kur jūs atsidūrėte? Ogi tenai, kur nenorėjote pakliūti!
Tai musie dėsningumas tokis: žmogus, tesugebantis pateikti („išmastyti“) emocingą nesamonę, butinai tuo kaltina visus kitus. Kaip pvz.: jei kažkas bliaun, kad „visi vagys“ (valdžioj turima omeny, nu ir šiaip visi kiti), tai musie garantija, kad tas bliaunantysis tikrai yra vagis (kaip minimum dirba nelegaliai, pilasi kontrabandinį kūrą ir pan., kas „politiniu“ požiūriu yra vagystė).
Anam jau galit neatsakinėt, ponas Alvidon -- ta žmogysta jau išbaninta ir yra nepadorioje vietoje.
Paradoksalu. Lietuvių kalbos grynintojai pasirodo yra sovietofilai. Apskritai, lietuvoje labai daug paradokso. PVZ: Socdemų pagrindiniai rėmėjai -- stambaus kapitalo įmonės (maxima, achema). Paradoksalu, bet „nacionalistams“ tėvynės sąjungai seime atstovauja žydas Zingeris, gėjus Žilinskas, ir kad apskritai mūsų dešinė yra gan liberali. Neo nacių paradoksas: klaipėdos skyriaus ultra dešinės vadovas yra rusas, visagine yra net dvi skirtingos rusakalbių skinų organizacijos, kurios tarp savęs mušasi. Didžiausias lietuvos ultranacis Murza staiga ėmė ir vedė rusę, o po tautinio žygio gedimino pr. dažais apmėtytas liko dž. dudajevo paminklas. daug lietuvoje paradokso. Tradiciškai didžioji dalis vakariečių profesorių yra agnostikai, gan kairuoliškos pasaulėžiūros. Paradoksalu, bet lietuvių tarpe daugelis protinguolių yra labau dešinės pasaulėiūros…
O negali būti taip, kad ji omeny turėjo ne tą gruziną?
Skaitykit dar kartą tą citatą. Čia visiškai aišku, ką ji turėjo omeny:
Stalino autoriteto užteko nutraukti nenaudingą diskusiją. (…) Mes, deja, kad sustabdytume norminės bendrinės kalbos niekinimą, tokio autoriteto neturime.
Taip.. Čia jau senatvinio marazmo ir ideologizuoto kliedesio salotos visame skanume. Na, bet ko norėt -- prie stalino sulaukė pilnametystės, prie sovietų buvo važna persona. Ai, šiaip tai gaila man jos
Šiaip padorioj valstybėj reiktų pasidomėti ar autorei už tokius teiginius nevertėtų pritaikyti BK, o leidiniui nutraukti valstybės finansavimą (kurį jis tikriausiai gauna).
Vat dėl visokių BK ar pan. -- tai aš manau, kad nereikėtų. Net jei žmogus šneka visiškas nesąmones, manau, kad jis gali tai šnekėti. Aišku, ne mano bloge, o kur nors, kur jis nori ir gali -- tai jo reikalas.
Jei tokius kliedesius kažkas dar ir platina -- tai tam kažkam tai atrodo normalu. Tai demokratija, žinote -- žodžio laisvė. Būtent tuo ir skiriamės nuo visokių komunistinių režimų: žmonės gali kalbėti tai, ką nori. Netgi stalinistai.
O dėl kliedesių finansavimo -- pas mus nesugeba nutraukt finansavimo netgi tokiems universitetams, kurie kabalas ir cheromantijas dėsto. Ką jau kalbėt apie stalininius kalbainius.
Rokiški, taigi jau kalbies su savim. Girdi tik savo balsą. Kiti išbaninti. Ar dar kuo skiries nuo kitų psichų? Gal tuo, kad esi už juos protingesnis? Tai kad jie visi taip mano…
Beje. Patikimas būdas atskirti psichą nuo normalaus — psichas visada kovoja su durniais. Ir jo kelyje jų ypač daug pasitaiko.
Paaiškinkit man, nelabai išmanančiam, ir tik kartais paskaitančiam apie šituos kalbainių išsidirbinėjimus… Aš suprantu, kad kalbos vystymasis, bei kitimas -- neišvengiamas. Tačiau kokie dabartinės lietuvių kalbos dariniai yra jos progresas? Nes sunkoka patikėti, kad daug kur internete paplitusi rašyba be specifinių lietuviškos abėcėlės raidžių, skiriamųjų ženklų, bei visokie „kajp“, „swejkinu“ ir panašūs dariniai, yra progresas. Tiesiog įdomu pasidarė…
Ponuli, rašyba tėra rašyba. O vat pvz., „irba“ -- tai jau progresas.
Giliau žvelgiant, paprastai esminiai pokyčiai -- tai nauji ženklai ir naujos semantikos.
„irba“? Atleiskit man kaimiečiui už klausimą.
http://rokiskis.popo.lt/2012/09/16/arba-kalbainiu-nekompetencija-irba-tinginyste/
Jūs čia kur bulką trupinat? Durniams reikia aiškiai pasakyti, kad jie durniai. Psichai paprastai nelabai tą suvokia.
ir vėl jam tie kalbainiai. Užsiciklinęs tu kažkaip ant jų, tamsta. Gal jau užtenka, gal einam toliau? Kas tau gali ką pasakyti kaip kalbėti, ką kalbėti ir su kuo? Gal anksčiau ir galėjo tuo niekaip nepamirštamu sovietmečiu, bet dabar jau viskas baigta. Man kažkokie kalbininkai niekad galvon neateitų jeigu ne tamstos bloge vis atsirandantys pagraudenimai apie juos lyg kokio paauglio apie neteisingus tėvus.
Ponas Mhm, tamsta matyt nežinote, kad lietuvių kalbos vartojimas yra reguliuojamas įstatyminiais aktais ir už kalbainių manymu netinkamą -- gali būti taikomos baudos.
Negana to, jau eilę metų kabo naujas įstatymas, kurį norėtų priimti -- pagal tą leidiniai galėtų būti baudžiami N kartų smarkiau, už belenką, ką kalbainiai susigalvos.
Klausimas šitas nėra uždarytas ir nebus uždarytas tol, kol kalbainiai galės užsiimdinėti teroru.
nea, nežinojau, bet ir dėkot nedėkosiu už naujienas:) man, kaip žmogui nuo žagrės, įdomiau įstatymas draudžiantis mainytis sėklomis. Va čia tai veža, čia tai galima pasiputot, tulžį išlieti.
Kad ir būdamas labai piktas ant tų reguliuotojų, tu tik juos pijarini su savo straipsniais ir sukuri vaizdą, kad lavonas gyvas. Ne man tamstą mokyt (bet pamokysiu), bet kiekvienas pasipriešinimas tik sustiprina. Kiekvienas priešas ieško silpnų vietų ir randa jas geriau nei puikus draugas. Kuo daugiau silpnų vietų randama, tuo mažiau jų lieka:) Tai taip gaunas, kad tu esi išvien su Jais.. Su KALBAINIAIS!!
Ponuli, tamsta parašėte čia krūvą alogizmų, paremtų dvasingomis, bet išties beprasmėmis skambiomis frazėmis. Pvz., kad kiekvienas pasipriešinimas sustiprina. Ar kad esą kalbainių kontoros nieko nedaro. Arba kad radus silpną kalbainių vietą, jie ją pasitvarkys, likdami tokiais, kaip buvo.
Žodžiu, tamsta bandote čia kažkaip keistai trolinti, bet aš, suprantate, humoro jausmo neturiu, tai nesuprantu.
Jeigu jau pavadinai alogizmais, beprasmiomis frazėmis, tai būki malonus pagrįski savo žodžius. Gal aš tikrai paklydimuose gyvenu ir kitus klaidinu.
Ponuli, jei kas nors man parašys, kad sudėjus 2 su 2, gaunasi karvė, tai irgi bus alogizmas. Ir nereikia to pagrindinėti, nes tai akivaizdus alogizmas ir viskas.
Man irgi nepatinka ta (pensinio) amžiaus davatkiškumas straipsnyje. Siaubas, negi kalbėjimas savo tarme ir noras, kad ji neišnyktų turi būti lydymas autorės požiūrio religinė sferoje ir pnš.? Labai atstumianti pozicija.
Tai Paulauskienei turbūt net nerūpi tos tarmės (ai, juk vis tiek pilna prikaupta popierių, prirašytų apie jas). Dar kai užpliurpia apie degradavusius kaimiečius, tai išvis daros aišku, kad pusiau pasąmoningai sutinka su paplitusiu požiūriu, kad tarmių nereikia, nes jos kaimietiška, o kaimiečiai prasigėrę. Norint, kad dėl tarmių išsaugojimo būtų padaryta kažkas realaus, reikia kaip tik ir atsikratyti šito pradvisusio požiūrio. Bet ji matomai šito nesuvokia, nes tarminis kalbėjimas, pasak jos, gali būti naudojimas tik liaudies dainoms dainuoti ir apie pūndeivį rokuotis.
Norėčiau pridurti, kad man asmeniškai tarminis kalbėjimas yra tam tikras kultūrinis tęstinumas, žymiai tikresnis už, pavyzdžiui, religinį. Aš kalbu taip ne dėl to, kad savęs nelaikau katalike, o dėl to, kad žinau, jog mano tarmė susiformavo anksčiau negu, kad krikščionybė pilnai įsigalėjo šiame krašte. Ta Paulauskienė kaip iš medžio iškritus.
Pingback: Kalbininkams nebėra vietos modernioje visuomenėje. Išnykite. « Žymantas Baranauskas
Rokiški, privertėte parašyti šia tema.
Noriu su Jumis pasidalinti.
http://zymantelis.wordpress.com/2012/12/30/kalbininkams-nebera-vietos-modernioje-visuomene-isnykite/
Einu platint, ponas.
Pastaruoju metu visuomenei kalbajobai kelia tik juoką. Maniau, kad taip ir išdžius ir padvės patys savo pūliniais užspringę, jei ne šis faktelis:
http://vz.lt/article/2012/12/11/pavadinimu-tikrinimas
Naujos normos buvo įteisintos dar konservatorių valdžios ir ne šiaip kažkokių adomėnų ir degutienių, o liberalams pavaldžios teisingumo ministerijos.
Įtariu, kad čia lobizmo klausimas buvo, nes išloš iš to tik notarai, verslo konsultantai ir teisininkai, kurie galės motyvuotai kelti paslaugų įkainius ir kurie, dėl atmetimų iš RC galės tą pačią paslaugą pardavinėti kelis kartus.
Iš viso šito galima susidaryti prielaidas, kad kalbos talibanu rimtai užsiims nebent po nepriklausomybės gimusi karta, nes vyresnės politikų kartos rimtų judesių šia tema nedarė ir dar kalbantieji apie progresyvumus, šią kontorą įcementavo giliau į visuomenės gyvenimą.
Pavadinimų tikrinimą dėl atitikties kalbaininėms normoms gali vykdyti kokia nors VLKK, bet ne Registrų Centras, todėl čia nėra TM įvestas pakeitimas.
Čia, kiek suprantu, tas Registrų Centras tampa tik interfeisu tam pačiam tikrinimui, kuris jau galioja bent kelioliką metų.
Raktinis sakinys tame tekste yra toks: „Jei registras per 6 darbo valandas negaus atsakymo iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, laikoma, kad pavadinimas atitinka lietuvių bendrinės kalbos normas“.
Kitaip tariant -- arba VLKK sugeba per 6 valandas leisti, arba leidžia, nes nesugeba.
Šitai reiškia, kad kaip tik mažiau dabar galės prisiknisinėti. O tai kadaise, atsimenu, būdavo kad dėl kalbainių kokius 5 kartus tekdavo pavadinimus galvot nekuriems, o galų gale baigdavosi, jog įmonė užsiregistruodavo vienu pavadinimu (tinkamu kalbainiams), o dirbdavo kitu -- kuris jai ir reikalingas būdavo.
VLKK viską atleidau už tai, kad jie leido naudoti PYST -- tekstai ir TV laidos nušvito naujomis spalvomis.
Tai tamstai turi kažkas leisti, kad galėtumėt kalbėti. Už tai tamsta esate jiems dėkingas. Kad leido.
Beje, kitas jų taip „leistas“ vartoti ištiktukas -- tai „jablynkšt“, apie kurį anie netgi nesugebėjo išsiaiškinti, kad čia grubiausias rusicizmas.
Tikras perliukas apie Stalino autoritetą kalbotyroje.
Bet jeigu rimtai, tai tas straipsnis -- tiesiog elementarus seniokiškas zanūdinimas, kaip dabar viskas blogai, o anksčiau viskas buvo kitaip.
Tokie senukų pabumbėjimai -- amžini kaip pasaulis. Jie neapsiriboja tik Lietuva ir tik kalbotyra. Pavyzdžiui, va ( http://120studio.com/film-vs-digital.html )analogiška amerikono fotografo nostalgija, kaip anksčiau buvo gerai, fotografuodavo tikri profesionalai su juostelėm, o dabar kiekvienas piemuo tą daro su Aifounu.
bijo tos sovietinės erkės, kad išmuš biudžetinę taburetę ir- o siaube!- atims VKI rimbą (tokiu būdu, anot jų, nususins šventą kalbą beigi išnaikins tautą), tai ir leidžia desperatiškus burbulus.
Nagi palyginkim- danai irgi turi panašią kalbos „komisiją“- prie kultūros ministerijos tiriančiąją (!) instituciją- Sprognævn, kurios pagrindiniai tikslai yra: 1.Sekti kalbos vystymąsi, pvz. registruoti naujus žodžius. 2.Atsakyti į besidominančių klausimus apie danų kalbą ir jos vartojimą. 3.Apibrėžti (define), redaguoti ir išleisti oficialų danų klb. rašybos žodyną. (http://www.dsn.dk/om-os/sprognaevnets-opgaver/om-os/sprognaevnets-opgaver) Tai ir viskas- kaip matome, jie neturi baudžiančių istrebitelių. Pvz. „googling“, „at google“ (lt.- gūglinimas, gūglinti) nuo 2005m. yra oficialiame žodyne. T.p. betkuris, spustelėjęs ant „Nye ord, ja tak!“ (lt.-Naujas žodis, taip- ačiū!) linko, gali siūlyti naują žodį ar reikšmę.
Pingback: Tarmės ir kalbainiškasis nacizmas « Rokiškis