Po Algirdo Mykolo Brazausko mirties galų gale pasigirdo kalbos, kad jis visą laiką buvo Rusijos rėmėjas. Aišku, tai ir nenuostabu, ypač jei prisiminsim jo žodžius apie skudurą (taip jis vadino trispalvę), apie tai, kad „kas gins Lietuvą“ (apie Rusijos kariuomenės išvedimą) ir tiesiog tai, kad jis buvo LKP CK pirmasis sekretorius.
Dujotekana, valstybininkai ir lopatologija
Vladimiras Putinas tapo Rusijos prezidentu 1999, o maždaug nuo to laiko pastebime vis didesnę Rusijos įtaką pačiuose aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose
Kaip žinia, Lietuvos dujų tinklai prie Brazausko parduoti Rusijai už juokingą poros šimtų milijonų sumą, kai realistiniai vertinimai kalba apie ~10 milijardų ar netgi didesnę vertę. To dėka turime Dujotekaną su valstybininkais. Apie tai, kad VSD draugauja su FSB (buvusiu KGB) – irgi įrodymų ieškot toli neverta. Jau senokai kalbama apie galimas sąsajas – VSD vadovas Arvydas Pocius, kaip žinia, buvo saugumietis. Vienas iš jo pavaduotojų – liūdnai pagarsėjęs Darius Jurgelevičius – komsomolo veikėjas, sovietmečiu pagarsėjęs pareiškimais, nukreiptais prieš Sąjūdį. Kas nors pasikeitė VSD darbe, pašalinus tuos du pareigūnus? Eglės Kusaitės byla parodė viską kaip ant delno: VSD sukurptoje byloje lietuviška prokuratūra organizavo FSB vykdytus tardymus.
Nenuostabu, kad ir Valdas Adamkus, prie kurio subujojo valstybininkų klanas, paaiškėjo besąs Algirdo Brazausko draugu, o ir įdomu, kaip jis vis atvažiuodavo į Lietuvą pačiais sovietinės stagnacijos metais. Gal ir nenuostabu, kad tuometinę Lietuvos užsienio politiką formavęs TSPMI vyriausiasis lopatologas Raimundas Lopata po visų bardakų įsidarbino su Rusija siejamoje įmonėje. Čia itin įdomus momentas – kad lopatologai visąlaik skelbė visokias nesitaikstymo su Rusija politikas, o kaip paaiškėjo, šitai tebuvo elementari maskuotė: nesitaikstymai nekeičia nieko, tačiau resursus, reikalingus integracijai su ES, nukreipia į tuščią vietą, absurdiškus Lietuvos geopolitikų projektus Gruzijoje ir Ukrainoje.
Taigi, lopatologinio kurso dėka iki šiol turime elektros tinklus, organizuotus taip, kad iš vienos Lietuvos pusės į kitą elektra keliauja per Kaliningrado sritį. To paties kurso dėka 10 metų nepradėta statyti nauja atominė elektrinė – tiktai dabartinė valdžia galų gale drįso, tegul ir nevėkšliškai, imtis kažkokių veiksmų. Jau beveik 20 metų kalbama apie elektros tiltą į Lenkiją (taip taip, apie tai pradėta šnekėti Nepriklausomybės atgavimo pirmaisiais metais) – ir vėl tai nejuda. Nejudėjo tai per visą lopatologinį periodą. Kaip tai pavadinti? Ogi paprastai – Lietuvos politinė strategija bent dešimtmetį buvo kuriama pagal Rusijos poreikius.
Politiniai skandalai ir netgi karai – su Rusijos įtaka
Šviežia Petro Stankero istorija taip pat išvirto įdomybėmis – išlindo gandai, kad jis, davęs progą Rusijos propagandistams sukelti milžinišką kampaniją, kurioje Lietuva kaltinama belenkuo, pradedant nacizmu, baigiant rusų persekiojimu, besąs kažkokiu dar sovietinių laikų nomenklatūrininku, kuris, kaip nuostabu, buvęs atsakingas už visokių mitingų ir demonstracijų išvaikymus.
Krūva žiniasklaidos Lietuvoje jau dabar siejama su rusišku kapitalu – ar verta minėti pavadinimus? Gal įdomiau tai, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, per WikiLeaks paviešinus gandų lygio informaciją, kad egzistuoja kažkokie Pabaltijo gynybos planai, pareiškia, kad NATO turi dėl to pasiaiškinti. Įsivaizduokim, kad įsistatom spyną į duris, o pas mus ateina kaimynas ir ultimatyviai reikalauja pasiaiškinimo? Po tokio demaršo abejoti jau neverta: planai gintis reikalingi, o Rusija turi ne gynybos, o puolimo planus, kuriems ta gynyba trukdo.
Prieš porą metų vykęs karas su Gruzija parodė, kas yra kas. Rusija daug metų laiko okupuotomis dvi Gruzijos teritorijas, o paskui dar organizuoja karus. Ar Pabaltijyje kitaip? Matėm, kad jiems tereikia menko preteksto, kaip kažkokio paminklo perkėlimas Taline, kad organizuotai privežtų riaušininkų iš neokomsomolinės organizacijos „Naši“ ir pavaizduotų, esą kažkas skriaudžia rusakalbius. Tąsyk pasigirdo labai aiškios Rusijos veikėjų retorikos, kad Rusija turinti įvesti savo kariuomenę į Estiją, kad apgintų savo rusakalbes mažumas. Dabar tie propagandistai skelbia apie kažkokius jau Lietuvoje persekiojamus rusus.
Galų gale, abejonių nekelia ir pora Rusiją remiančių partijėlių Lietuvoje, kraštutinai suaktyvėjusių paskutiniu metu – Kazimira Prunskienė su savo liaudies partija jau nesislapstydama skelbia apie partnerystes su Vladimiro Putino partija „Jedinaja Rossija“, o kam dirba tuos pačius nacizmus išsigalvojantis ir visur platinantis Frontas su savo Algirdu Paleckiu – dar akivaizdžiau. Ar reikia kažkokių istorinių paralelių apie tai, kaip panašiai su Rusija (tuomet – SSRS) draugavusios partijos paskui mums nešė Stalino saulę?
Geopolitiniai cikliškumai, istorijos kartojasi
Nuo Lietuvos Nepriklausomybės 1918 iki jos praradimo 1940 praėjo 22 metai. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 1990 iki dabar praėjo jau beveik 21 metai. Tai nėra kažkoks simbolinis sutapimas – maždaug 20 metų trunka vienas ciklas, per kurį pasikeičia visuomenės nuomonė, per kurį pasikeičia viena politikų karta, per kurį valstybė sugeba persiorientuoti į naują situaciją, naujus tikslus ir juos pradėti įgyvendinti.
Maždaug 20 metų prireikė Vokietijai ir SSRS, kad po I Pasaulinio karo jos persitvarkytų II Pasauliniam. Tik vos vos trumpesnio laiko prireikė Sovietų Sąjungai po II Pasaulinio, kad pilnai įsisuktų į Šaltąjį karą su visa 1962 metų Karibų krize. Prisiminkim, kad apie 1963 įsivažiavo ir Vietnamo karas. O 1969 – ir SSRS-Kinijos konfliktas. Dar galim čia pridėti Prahos pavasarį 1968 ir krūvą kitų įvykių, kurių dėka neretas istorikas tą periodą pavadina tyliu III Pasauliniu. Nerišlios paliaubos prasidėjo tik apie 1969-1972, kai JAV ir SSRS pasirašė pirmą branduolinės ginkluotės apribojimo sutartį.
Ir štai, praėjus vėl panašiam laikotarpiui, įvyko SSRS subyrėjimas, visų įvardintas, kaip viso Šaltojo karo pabaiga. O po to paties periodo – Rusijos-Gruzijos karas ir ta situacija, kurią turime dabar: kai kurie politologai kalba apie tai, kad Lietuva jau yra okupuota, tiesiog tyliai ir iš vidaus. Pokytis nenuostabus, turint omeny, kad Rusija dabar valdoma KGB metodais (juk ir Vladimiras Putinas – žymus KGB veikėjas) – šie juk įpratę viską daryti pogrindiniais būdais, kiek įmanoma tyliau sukeldami visokius perversmus, infiltruodami įvairius agentus ir t.t. – kad tik niekas nepastebėtų.
Nejuokinga
Kai Vytautas Landsbergis prieš gerus dešimt metų kalbėjo apie šliaužiančią Rusijos grėsmę, daugelis juokėsi. Prieš penkis metus tam pačiam daugeliui pasidarė jau nejuokinga. O dabar?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Taiklu ir argumentuota, kolega, pritariu šiam rašiniui absoliučiai. Tik gal galėtumei, gerbiamasis, pasamprotauti man pačiam rūpimu klausimi -- ogi kokia praktinė nauda Rusijai iš mūsų okupacijos? Anksčiau Blogio Imperija vykdė pasaulinę revoliuciją, rodė ambicijas ir iltis pasauliui ir t.t. O dabar? Realiai iš mūsų naudos kaip iš ožio pieno, vienos problemos…
O kokia nauda jiems buvo, kai mus okupavo 1793 ar 1940?
Imperijai tiesiog norisi plėsti valdomas teritorijas. Argumentų, pradedant ekonominiais ir baigiant politiniais, prisigalvoti galima belenkiek, tačiau bendras visada vienas -- augimas vienokiu ar kitokiu būdu, augimas pats savaime.
O jau kuo tą augimą pridengsim -- ar pasaulinės revoliucijos eksportu, ar kova už rusakalbių teises, ar ekonominiu poreikiu, ar dar kuo nors -- tai jau smulkmenos, taip sakant, retorikos visokios.
Rokiški, čia elementaru, kaip su idiotiškais Veselkos pastebėjimais, kad valdant sovietams, Lietuva suklestėjo. Juk tai idiotiškumas, kaip niekada. Klausimas, kodėl okupuojamos teritorijos, jeigu iš jų jokios naudos nesitikima. tai, jog sovietmečiu čia vyko statybos, vien jau tai parodo ką ir kaip čia centras projektavo. Ir tai buvo daroma ne vardan labdaros, o tam, jog duotų pelną, konkrečios produkcijos pavidalu. Ir čia matosi egoizmas. Kodėl dabar Lietuva būtų naudinga Rusijai: logistika, išvystyti santykiai su vakarais, paprasta organizuoti gamyba, ir produkcija galima būtų kreipti į abi puses, gaunant pelną, pakankamai didelį. Ir dar daug motyvų, paaiškinančių kodėl blogis elgiasi blogai…
prisiminkim Adamkiau balsavima per prezidento rinkimus, kai nupaparacino jo biuleteni. senas kagebishnikas.
Tarp kitko, pagavo ir išviešino tą faktą apie balsą už Algirdą Butkevičių ne kas kitas, o Galvažmogųpuošia bloge http://www.commonsense.lt , o jau paskui šitai išplatino žiniasklaida 🙂
Įdomiai išdėliota, kada galima ir sutikti ir nesutikti su viskuo. Akivaizdu vienas, jog Landsbergis buvo teisus, kad Rusijos grėsmė yra nuolatinė ir neišvengiama. Bet yra ir kitos problemos, išplaukiančios iš to. Bandymas kategoriškai atsiriboti nuo RUsijos, kad jos įtaka būtų kuo mažesnė, o veikimas ir įtaka būtų eliminuota, bent jau vyriausybės lygmeniu. Kad ir Mažeikių naftos atveju, išsaugoti, kad nebankrutuotų ir dar daugiau, būtų skaidriai valdoma iš vakarų atėjusios kompanijos, bet visa išvirto į juodą pravalą, kuomet atidavimas kompanijos atidavimas konservatorius nustūmė nuo valdžios, ir sudarė prielaidas AMB ir Kėdainių didžiajam kunigaikščiui užimti valdžią ir dreifuoti link Rusijos. O gal tai prasidėjo gerokai anksčiau, LDDP paėmus valdžią… Bet problema akivaizdi, kur galima pasižiūrėti ir kitaip, bet išvados vistiek sutaptų…
Braziaus chebra perėmė vairą labai neužilgo po Nepriklausomybės atgavimo -- rinkimus LDDP laimėjo jau 1992, tada Algirdas Mykolas Brazauskas gavo Seimo pirmininko postą, o po tada įvykusio prezidento institucijos įvedimo tapo laikinuoju prezidentu. Ir jau 1993 laimėjo prezidento rinkimus.
Taigi, būtent tada prasidėjo sovietinės nomenklatūros išsaugojimo darbai, Landsbergio pradėtas dekonstrukcijos procesas sustojo.
butent…
Gerbiamas kolega, mane užkabino LD privatizavimo klausimas. LD pervertinto turto vertė siekia 2,5 mlrd. litų. Nustatant tarifus ir skaičiuojant amortizaciją, VKEKK pripažįstama turto vertė siekia 843 mln. litų.
LD infrastruktūrinė veikla -- natūrali monopolija, iš kurios veiklos gaunamas pelnas yra reguliuojamas. Įstatymu. PVZ perdavimo, skirstymo veikloms yra uždėta 5 procentų maržos riba. Dar daugiau, motyvuojant, kad nėra realiai veikiančios dujų rinkos, na, tokia apimtimi, kaip kokioje Britanijoje, yra reguliuojama ir tiekimo (prekybos) marža -- ji siekia 34 Lt/1000m3. Tai yra, esant dujų importo kainai 1000 lt/1000m3 marža (iki mokesčių) siekia 3,4 procento.Tad vertinant net kaip verslo, o ne turo pirkimą, LD kainą sunku būtų išpūsti iki 10 milijardų. LD privatizuojant buvo parduoti 2 paketai po 34 procentus akcijų -- „Strateginiam investuotojui“ E.On Ruhrgas ir „Dujų tiekėjui“ Gazprom. Gauta iš abiejų sandorių po, maždaug 115 mln. litų. Galbūt buvo galima gauti ir daugiau, bet atrenkant strateginį investuotoją, kiek pamenu niekas daugiau nesiūlė, nors rimtai dokuymentus analizavo ir interesą reiškė keli investuotojai (pvz Gaz de France).
Dėl Dujotekanos -- šis darinys susidarė ir labiausiai išbujojo dar iki LD privatizavimo ir aš asmeniškai nelabai čia matau sąsajų. Tokių įmonių atsiradimo (o jų yra beveik visose posovietinėse šalyse)priažastys -- kiek kitokios. Jos išdėstytos knygoje Gazpromas -- rusų ginklas.
Aš esu žioplas, pastebėjau Xerkso komentarą, o nepastebėjau tamstos.
Skaičiai apie turtą man užsifiksavo iš kažkur -- atsimenu, kad kaskart minimos skirtingos sumos, viena iš minimų ir buvo ~10 mlrd. (berods, remiantis kažkokiomis Gazprom derybomis su Baltarusija primesta, ekstrapoliavus ant Lietuvos).
Šiaip jau tų strateginių objektų, tokių, kaip, pvz., dujų tinklai, kainą vertinti labai keblu. Akivaizdu, kad galima remtis ir pelnu (o šis gali būti ir nominalinis, skaičiuojamas vietoje, ir bendrasis, skaičiuojamas akcininko -- o tokie dydžiai skirtis gali DAUG kartų), ir pagal tiesioginius statybos kaštus minus susidėvėjimas, ir pagal bendrąją statybos vertę (įskaitant leidimų gavimo, žemės nuomos, etc. išlaidas), ir gal ir dar kai kuriais kitais būdais.
Pagal dujų maržos kainą galime primesti paprastai -- 2mlrd kubinių metrų per metus po 34lt/1000m^3 bus 68mln/metams, tai yra nedaug, ar ne?
Bet jei palygini dujų kainos skirtumus Europos rinkose, kad ir tuos, kuriuos minėjo Sekmokas, kur Lietuvai už 300 USD 1000 metrų, o Vokietijai -- už 200 USD 1000 metrų, tai tarus, kad skirtumas tarp šių atitinka Gazpromo pelną, gaunamą monopolinės padėties sąskaita, tai ant tų 2mlrd kubų gauname 520mln litų metams. Neblogai, tiesa?
Paskaičiavus suminį pelną 20 metų (strateginis objektas -- ilgas laikotarpis), gauname (520+68)*20=11760 milijonų. Tai dar atkreipkim dėmesį, kad mano skaičiavimuose 2 milijardai kubų -- tėra šiaip iš lubų primetimas, nes man rodos, skaičius didesnis, gal būt, 15 milijardų?
Žinoma, tokia suma (apie 12-15 milijardų) yra tiek pat spekuliatyvi, kaip ir kitos, tačiau visgi realių verčių ribas demonstruoja. Ir, drįstu spėti, kad realybei ji gali būti netgi artimesnė, nei tie pora šimtų milijonų Algirdo Mykolo surengtame sandėryje.
-- Kusaitės byloje su Rusijos teisėsauga pagal Teisinės pagalbos sutartį bendradarbiavo ne VSD, o Generalinė prolkuratūra. O ir pati Kusaitės byla, kaip ir Gatajevų, nėra iš piršto laužta, nors vesta tikrai nemokšiškai;
-- VSD įvyko pakankamai rimtų permainų, nors gal ne tiek, kiek, pavyzdžiui, man norėtųsi. Pašalinti ir visi tie, kas realiai vadovavo (Dabašinskas, Jurgelevičius), ir tie, kas buvo priedangos figūromis (Laurinkus, Pocius, Malakauskas). Vykdytojai savo postuose likę, bet jie -- tik vykdytojai, kurie dirba šeimininkui. O šeimininkas ten nebe Januška.
-- Lopata niekados gyvenime nėra formavęs Lietuvos užsienio (ar vidaus) politikos -- smegenėlių tam neturi. Jis tėra tikrojo formuotojo Albino Januškos „atstovas ryšiams su visuomene“;
-- Elektros skirstykla BItėnuose iš esmės baigta ir 2011 sausio 1-ąją Lietuvos elektros tinklas bus užžiedinintas be Kaliningrado jungties;
-- „LD“ pardavimas buvo blogas ne tiek dėl kainos, kiek dėl to, kad jas: a) iš viso pardavinėjo; b)pardavinėjo kartu su magistraliniais vamzdynais;
-- Adamkaus draugystės su kažkuo iš vis mažai ką reiškė -- jau nuo atrosios 1-osios kadencijos pusės jis pateko į informacinį vakuumą, o 2-osios kadencijos metu suvis nieko nesprendė;
-- Per daug dėmėsio nieko nereiškiančim politinėm šiukšlėm Prunskienei ir Paleckiui (kad nedidinti jų karmos, nuolat viešoj erdvėje minint šių veikėjų pavardes, siūlyčiau, prisilaikant tradicijų, santrumpą 2P). Reikia tik džiaugtis, kad Rusija jiems pinigus švaisto;
-- Per mažai dėmesio Kristinai Tiszek-Butrimienei-Brazauskienei, kuri, atsižvelgiant į poničkos biografiją ir įtaką AMB, neabejotinai buvo viena įtakingiausių pastarojo dešimtmečio šešėlinių galios žaidėjų.
-- Ok, tada kuriame taške Kusaitės byloje baigėsi VSD ir kuriame prasidėjo prokuratūra? Ir ar tai reiškia, kad prokuratūra išties pūva? Byla tikiu, kad kažką turėjo -- gal būt, kokių nors miglotų kalbų apie Čečėniją, gal dar kažko, o jau paskui -- garsųjį Maskvos metro planą, tapusį pagrindu suėmimui. Kita vertus, jei visgi VSD tik neprofesionalumas, tai ką tada galvoti apie prokuratūrą? Apie teisinį bendradarbiavimą, kaip pagrindą, beje, gal nekalbėkim, nes koks jis yra, galim spėti iš Sausio 13 bylos.
-- VSD permainų visuomenė realiai nematė. Kol kas matome seno kurso tęsinį, 12 neduodamų pažymų, Kusaitę, vis dar užgesusį Pociūno bylos tyrimą, etc.. Kai nėra informacijos apie realius pokyčius, apie tuos pokyčius galime tik spėlioti, remdamiesi netiesiogine informacija.
-- Gerai, tarkim taip: Lopata neformavo realiai, o buvo tik pagrindžiančiu ruporu, davusiu visai šiai politinio briedo krypčiai pavadinimą. Taip ar anaip, kaip jis buvo ženkliškas toje politikoje, taip jis, sakyčiau, ženkliškas ir tolimesnėje karjeroje.
-- Elektros tinklo atskyrimas -- labai geras ženklas, gal būt visgi tai požymis, kad kažkas pasisuko teigiama linkme.
-- Dėl Lietuvos Dujų -- kaina čia tampa požymiu, todėl ją ir minėjau. Tamstos akcentas ant to, kad tai išvis yra toks strateginis daiktas, kad ir kaina čia tampa antraeile -- labai teisingas.
-- Adamkaus draugystės visgi ženklina. Bet taip, dėl informacinio vakuumo -- irgi sutinku. II kadencijos pabaigoje atrodė, kad jis išvis nelyg koks marsietis, nesuvokiantis, kas čia vyksta ir apie ką.
-- Šiukšlės yra ženkliškos ir demonstratyvios, o jų atvirumas šiuo atveju -- dar kartą ženkliškas, rodantis bendras tendencijas. O santrumpa „2P“ -- puiki, dar ir vulgarų išaiškinimą turinti.
-- Taip, Kristinai dėmesio skyriau mažai. Visgi turėkim omeny, kad socdemai jos kratosi. Kita vertus, dar kartą taip -- jei LSDP dėl jos prasidėjo tokia trintis, kad pasigirdo gandai apie galimą (tegul ir menamą) skilimą -- tai požymis. BTW, jei jau apie moteris -- neužmirškim ir ponios Mildos įtakos kolapso, pasitraukus AMB. Tamstos užuominą apie sąsajas tarp Kristinos ir Rusijos supratau, paieškosiu kažko daugiau, nors aišku, kad tokio tipo (neviešoms) figūroms sunku ką nors iškast, bet gal pražiopsojau ką.
Galima būtų sužinoti argumentus, kodėl LD pardavimas buvo blogas?
Mane stebina, kad to klausia žmogus, kuris galėtų žiauriausiai išdėti visą tą pardavimą į šuns dienas.
Beje, ponas Nemunai, iš tamstos būtų ypatingai įdomu išgirsti tam tikrų samprotavimų. Ghrmz. Taip, suprantu, kad gal ten kažkaip neišvengiamai esate susijęs galimai pagal darbo profilį, bet visvien.
:)) na, preziumuoti mano nuomonę dėl pardavimo yra rizikinga. Asmeniškai, esu tikras, kad tokios natūralios infrastruktūrinės monopolijos efektyviausiai veikia valdomos privačių investuotojų ir efektyviai kontroliuojamos nepriklausomo Reguliatoriaus.
Infrastruktūrinės monopolinės įmonės, deja, privačių valdomos prastai. Tai susiję su finansų valdymo mechanizmais, dėl kurių įvyksta kai kurie pokyčiai, susiję su apmokestinimu.
Grubiai tariant, įmonė, kuriai uždėta pvz., 5 procentų pelno marža, pirks viską, kas įmanoma iš kuo brangesnių tiekėjų vien tam, kad pelno apimtis padidintų didelių išlaidų pagrindu. Tą, beje, puikiausiai matome ant visokių rubikonų ir pan..
Na, faktas yra tas, kad ES absoliučiai daugumoje šalių infrastruktūra -- privačiose rankose, išimtys yra Lenkija (neprivatizavo), Olandija (privatizuotą paketą, kuris sudarė 50 procentų, 2006, berods, išpirko valstybė atgal už krūvą pinigų), ir Danija (neprivatizavo).
Reguliatorius tam ir yra, kad tikrintų sąnaudas ir tas, kurios atliktos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą (jo privalo laikytis tokios įmonės) -- neįtraukti į tarifą.
Kaip buvęs abejose barikadų pusėse galiu pasakyti -- ne visos įmonės vykdo rusišką verslą -- t.y. apgaudinėja Valstybę, ypač to netoleruoja vokiečių akcininkai. tačiau yra ir tokių, kurios šiuo atveju skrupulų neturi (ypač paminėtinas vienas šilumos tiekimo hegemonas). Todėl akcentuoju, kad būtinas nepriklausomas Reguliatorius su pakankamai teisinių galių ir finansinių išteklių.
Reguliatorius sąnaudų tikrinimui visada turi baigtinį kriterijų sąrašą, o reguliuojamasis -- nebaigtinį makliavojimo galimybių kiekį.
Kol kas vienintelis būdas normaliau reguliuoti -- nustatinėti galutinę kainą, neatsižvelgiant į fufelius iš tiekėjų (ką Sekmokas sugalvojo elektros tiekėjams taikyti).
Deja, kai kainas reguliuoja Gazpromas, joks vietinis reguliatorius negali pakeisti nieko, visiškai, tad pelną galima užsidėti dar prieš importą, ką Gazpromas ir daro. BTW, plg. su šviežiu jų bajeriu, kur „Latvijai ir Estijai -- 15% nuolaida, o Lietuvai dovanėlių nebus“.
Ir tuo pat metu tai, kad berods 60 ar tai 70% vietinių akcijų priklauso rusams (Ruhrgas ar kaip ten tie -- irgi Gazpromo filialas, ar klystu?), yra garantija, kad pelnas bus maksimizuojamas per tiekimą, o alternatyvių tiekėjų bus vengiama kardinaliai.
Taip pat svarbu neužmiršti, kad privatus kapitalas yra suinteresuotas ne maksimalia kokybe ar minimalia kaina, o tik maksimaliu pelnu. O kaip tas pelnas bus gaunamas -- variantų nemažai, o monopolijos atveju -- tai tik kainos didinimas iki ribinės (plg. su šilumenininkais).
O kai tas privatus kapitalas išties yra ne privatus, o tiesiog priešiškų interesų turinčios užsienio valstybės -- tai ir išvis pasekmės apgailėtinos.
E.On Rurhgas yra didžiausio Europoje energetikos koncerno E.On dalis (http://www.eon.com/en/investors/35370.jsp). Dėl nuosavybės atskyrimo nukentės būtent vokiečių kompanija, o ne Gazprom. Nemanau, kad esi tiek naivus, kad manai, jog savo turtą akcininkai atiduos, arba perleis kaip nors pigiai. Jie gaus kompensacijas. Visas jiems priklausančias ir dar daugiau. Procesas truks keletą metų. O kas bus po to? Geriausiu atveju E.On neteks tinklų akcijų,liks su kompensacija. Gazprom, neteks tinklų akcijų liks su kompensacija ir toliau tieks dujas LT. Jokios alternatyvos rusiškoms dujoms nėra ir nebus dar mažiausiai 7 metus, o jei ir toliau taip sėkmingai bus malama liežuviu -- ir visus 10 metų. Turto atskyrimas jokiu būdu negarantuoja alternatyvos ir vice versa ISO ar ITO modelis jokiu būdu nesukelia didesnės rizikos alternatyvos atsiradimui.
Apie valstybės valdomo turto efektyvumą aš gal patylėsiu. Per daug esu matęs to gero. Man komunizmas ne prie širdies.
Iš kur man užsifiksavo, kad Gazprom turi netoli pusės Ruhrgas akcijų?
O dėl valstybinių įmonių -- viskas depends. Esu matęs neįtikėtinai baisių variantų. Esu matęs ir labai gerų. Grubiai tariant, priklauso nuo vadovybės.
O dėl to turto -- kaip tik tas popigiaiskas modelis apskaitos, kur jis neadekvačiai nupigintas -- tai labai geras dalykas. Galima taip neadekvačiai pigiai ir nacionalizuoti.
E.On turi apie 3,5 procento Gazprom akcijų. Ir jas rengiasi parduoti.
Turiu omeny konkrečiai Ruhrgas. Nes kadaise sklandė tokia info, kad apie pusė šitos priklauso Gazpromui, berods per kažkokią investicinę kontorą, su kuria Šrioderis susijęs. Ar painioju?
ten ėjo kalba apie Ruhrgas, BASF ir Gazprom koncerną, kuris stato Nord Stream vamzdį Baltijos dugnu. Rusai per pusę su vokiečiais valdys Nord Stream
Taigi, pagal to Nord Stream koncerno numatytas apyvartų sumas poros-trejeto dešimtmečių laikotarpiui galim spėti Gazprom įtakos svorį bendrame E.On, tiesa?
tiesa, aš ne ponas tik gražiai apsirengęs 🙂
Nu jau nesikuklinkit, ponuli 😀
:)))) fantazuoti galima, bet realybė bus kita. manau jau gerai pasimokėm iš Visagimo atominės istorijos. Tik dar ne visi tai suvokia.
reikia nepamiršti keletos dalykų -- LT beveik nebeturi pramonės, artimiausi 5 metai tokios politikos ją visiškai užmuš, nes dėl dujų ir elektros kainų ji taps nekonkurencinga, tiesiog. emigracija -- milžiniška, visuomenė sensta, užmušus verslą čia apskritai niekam nieko nebereikės, nebereikės ir jokių terminalų, jungčių, nacionalizavimų ir kitų fintų.
ne mums pakėlė dujų kainas, o, tiesiog jų nesumažino, kaip tai padarė latviams, estams, lenkams ir vokiečiams.
Matai, su tuo „pakėlė kainas“ -- visaip galima sakyti, tačiau reguliuojamų kainų atveju išties visgi vertintinas kainos atžvilgis tam tikros normos atžvilgiu.
O dėl kitko -- sutinku daugmaž.
reguliuojama tik galutinė kaina buitiniams vartotojams ir pasinaudojimo infrastruktūra kainos. Importo kaina nereguliuojama ir tiesiogiai priklauso nuo konkuruojančio kuro -- mazuto ir krosnių kuro. Mes čia šiuo atveju žinoma prarandame -- prekybos balanso prasme, pramonės konkurencingumo prasme ir gyvetojų perkamoios galios prasme. bet, kaip minėjau -- juk negalima tikėtis, kad kas nors glostys galvą, jei į tą ranką kandi. tokia vykdomos reformos kaina ir tai reikia natūraliai priimti.
Neužmirškime, kad kainas reguliuoja ne tik Lietuva. Rusija lygiai taip pat reguliuoja eksporto kainas, ir per patį Gazprom, ir per eksporto muitus, ir per apmokestinimus, tiesa? Ir tas rusiškas svertas -- žymiai galingesnis, taip? 🙂
nežinau ar tikrai dujoms yra eksporto muitas (man atrodo, kad nėra).
Kaina labai priklausoma nuo konkuruojančio kuro kainos, tad viršutinę ribą realiai uždeda mazuto kaina. o apatinė… apatinė priklauso nuo to kiek esi geras, blogas, didelis vartotojas, mažas vartotojas, turi alternatyvų, neturi, koks tavo vartojimo profilis ir t.t. tai, kad gazpromas yra vienas iš politikos darymo įrankių, manau niekam klausimų nekyla. Galiu pasakyti tik tiek -- nėra mirtinai baisu, kol politikos darymo įrankis tik Gazpromas, nes kai dėl Gazpromo reikalų politiką pradės daryti uždarydami mūsų vežėjus, sūrius, mėsą ir kt., tada bus liūdniau.
Kiek atsimenu, yra. Ir dar taip gražiai padaryta, kad Gazprom vis dirba į nuostolį 🙂
O kaina priklauso ne tik nuo konkuruojančio kuro, bet ir nuo tiekimo galimybių. Be to, ir konkuruojantis kuras tik dalinis, nėra tiesioginės priklausomybės.
Dėl kitų įrankių -- vežėjus jau išdulkino. Ir tos sankcijos, ribojančios mūsų vežėjus, kiek žinau, iki šiol veikia. Su pienu -- irgi panaši situacija, vis dar. Rusija, įvedusi sankcijas, jų, kiek suprantu, neatšaukė, taikytis bando tik mūsiškiai.
Visgi, po Rusijos krizės, kuri buvo berods apie 1998, jau nėra taip blogai. Eksportas į ten sudaro tiktai mažumą, naftos kranelis užsuktas jau anksčiau (tipo taisymui) tad ko gero, pats rimčiausias svertas -- Gazprom.
Ekskjūzmy, bet prarast 15 procentų rinkos http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=8866&PHPSESSID=9f967f84cdceae5a27878bb1768372aa nei vienas iš eksportuotojų nenorėtų. Pasakyk mėsininkams, kad mes dabar biški prismaugsim kai ką, bet nepyk, tau dėl to užsidarys rinka, kuri yra: http://www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=1099339, tas pats ir su pienininkais Lietuvos pieno pramonei Rusija yra antra didžiausia eksporto rinka po ES. Pardavimai Rusijoje sudaro apie 30% viso eksporto http://prekyba.eversus.lt/naujienos/1428
Dėl Rusijos eksporto muitų, pasitikrinau, taip jie yra taikomi, taip pat taikomas resursų išgavimo mokestis -- tai vis tik nėra taip svarbu, nes muitai bet kokiu atveju taikomi visoms rinkoms vienodi.
Konkuruojančio kuro priklausomybė, Lietuvos atveju yra 1/2 tiesioginė, nes pusė suvartojamų dujų tenka energetikos sektoriui, kuris be problemų gali pakeisti dujinį kurą mazutu.
Dėl vežėjų -- nežinau, kiek juos išdulkino, bet 2010 metais pakankamai normaliai dirbo žmonės su Rusija, bet metų gale prasidėjo cirkai, pvz. vieną mano krovinį grąžino atgal nenurodę priežasčių, viso grąžino 3 lietuviškas fūras.
Taip taip, viskas taip -- tiesiog norėjau pasakyti, kad dabar kiti, nedujiniai sektoriai yra toli gražu ne tokie reikšmingi, kaip prieš kelioliką metų (tuo metu ar tik ne 80 proc. buvo?).
O vat dėl to mazuto -- prieš kelis mėnesius buvo pasigirdę labai įdomių isterikų iš Elektrėnų, kad jie kažkokiu būdu esą negali pakeisti dujų į mazutą ir kad tam esą reikia baisiai baisių pinigų. Man tai pasirodė labai įdomiai, nes kiek atsimenu, jau anksčiau jie berods buvo ant mazuto dirbę. O paskui jau Elektrėnuose gavosi kažkokių ten įdomių pasikeitimų vadovybėje berods. Įdomu, tiesa? 🙂
Šiaip, beje, kiek pastebiu, pas mus abu daugmaž tas pats galvoj, trintis tik dėl smulkmenų? 🙂
Čia ne trintis, o Bumblausko ir Gudavičiaus polemiką, pažeriant žiūrovui ir vienas kitam kokių nors įdomesnių minčių. Beje, man patiko argumentai dėl III paketo įgyvendinimo : http://www.lrytas.lt/-12944045151293010724-p2-lietuvos-duj%C5%B3-skaidymas-plikbajori%C5%A1ki-u%C5%BEmojai-lietuviams-galintys-garantuoti-tik-didesnes-duj%C5%B3-kainas-nei-kaimynams.htm pakankamai paprastai ir logiškai surašytas. beje, Šilėnas buvo vienas iš gamtinių dujų įstatymo projekto, kuriuo, kai/jei jį priims Seimas, „kūrusios“ darbo grupės narių. nors ten darbo grupės narių pastabos, būtent susiję su nuosavybės atskyrimo taikymu/netaikymu, nebuvo priimtos, motyvuojant, kad tai yra principinė LRV pozicija.
dėl elektrėnų, tai ten buvo viskas taip -- buvo planas nupirkt mazuto ir kūrent mazutą vietoje dujų. bėda tik ta, kad jis brangesnis už dujas. todėl nenupirko. nupirko dujų. šiaip elektrėnai gali deginti mazutą be problemų, elektrėnuose yra talpyklos, jie laiko rezervą, yra sumontuoti dūmų valymo įrengimai.
Ilgametį vadovą Noreiką atleido ne dėl to. Tiesiog -- jam jau 82 metų buvo, be to žinai, kiekviena partija atėjusi į valdžią nori strateginiuose objektuose matyti savo žmones. Bėda ta, kad naujai pastatytas vadovas Lukočius nesusivokė kas esąs ir ką darąs, todėl už pradėtas machinacijas jį irgi atleido.
Na, ta specifinė pozicija yra tokia specifinė, tą rodo ir epitetukų naudojimas pavadinime, lotulikas. Tai būdinga atvejams, kai problemos su realiais argumentais
Realiai žiūrint į bent kiek ilgesnę perspektyvą (pvz., 5-10 metų), neatskyrus paskirstymo nuo importo, garantuojama monopolija ir tuo pačiu -- maksimalios kainos.
Lieka atkreipti dėmesį į vieną išlygą, nuo kurios straipsnis ir pradedamas -- jei nebus galimybių alternatyviam tiekimui. Ir akivaizdu, kad jei skaidymo nebus, tai tų galimybių -- nebus atitinkamai.
Išties čia galim tiesiog viską paanalizuoti, kaip ekonominį žaidimą ant priešininko sekinimo išlaidoms. Gazprom pozicija -- kelti kainas ir plėšti. Lietuvos -- taupyti.
Klausimas tiesiog toks, kad kartais galima sutaupyti, netgi painvestavus į beprasmiškus projektus. Kaip pvz., kažkada padėjo sutaupyti Būtingė. Galim užtikrintai teigti, kad dujų terminalas ir tinklų atskyrimas taptų tiesiog garantija, kad kainos nepakils aukščiau tų, kurias nustatytų galimybė įvežti alternatyvas.
T.y., išlošimą iš terminalo ir atskyrimo galima gauti netgi tuo atveju, jei tiesiogiai tai fiksuojama bus, kaip ištisinės išlaidos (pvz., terminalas pastatytas, bet niekas neimportuojama). Ir, tarp kitko, sprendžiant iš kraštutinai agresyvios Gazprom pozicijos, būtent toks žaidimas realiai gali numušti kainas.
BTW, Baltarusija su savo Venesuela pakankamai rimtai išsidirbinėja, tiesa? 🙂
O dėl Elektrėnų -- nesigilinau tiesiog į detales, tik užsifiksavo galvoj, o paskui pastebėjau įdomų paterną. Gal tiesiog sutapo.
BTW, žaidimas su brangesniu už dujas mazutu -- ar tik nebus labai jau sinergiškas su tuo pačiu terminalo scenarijum? T.y., žaidimas ant tarpusavio pajamų ir išlaidų balansų. Pakankamai didelis mazuto panaudojimas mažina dujų panaudojimą ir tuo pačiu verčia Gazpromą ieškoti išeičių pajamų didinimui, t.y., kainų mažinimo.
Tiesa, tai visgi žymiai silpnesnis variantas, nei dujų terminalas ir tinklų atskyrimas.
be siūlomo atskyrimo yra dar 2 alternatyvos, kurios visiškai užtikrina konkurencijos gamtinių dujų rinkoje įgyvendinimą. niekas nėra atlikęs kaštų -- naudos analizės. tokiu atveju visos šnekos -- tik būrimas iš kavos tirščių.
iš savo patirties sakau -- tai nebus naudinga nei vidutinėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje.
Būtų įdomu sužinoti daugiau apie tas alternatyvas bei tai, kuo jos geresnės. Negana to, turėkim omeny, kad nebūtinai galimas tiktai arba/arba, o neretai puikiai įmanomas ir/ir variantas 🙂
parašiau, pas save 🙂
Tai ir linką reikėjo gi įdėti tuo pačiu -- http://nemunas.livejournal.com/40949.html
🙂
dramatiško poveikio kainoms terminalas neturės.
Dramatiško -- gal ir neturės. Bet:
1. Įgalins žaisti rimtesnius žaidimus, o ne vaizduoti aikštingą mergelę, išskėstom kojom pririštą prie Gazpromo lovos.
2. Užtikrins kainų stabilizavimą vien dėl potencialių galimybių atsiradimo.
3. Net ir nedidelis kainų kritimas, pvz., 5 proc. sutaupys kokius 75 milijonus litų importo per metus, tad netgi be išvestinių efektų jį atpirks per keletą metų, tiesa?
Prasau suliginkite -- vikipedia lt apie Rusijos istorija,ir angliska wikipedia org apie History of Russia..
Na kaip Jums skirtumas??? ka?
Tai pas ka propaganda??? pas rusus?;-))ar pas mus?
Jūs čia aiškiai suformuluokit pasakykit, ką norit pasakyt, o tai dėl tamstos poros sakinių kapstyt po kažkokias pipedijas tikrai nekapstysiu.
Pingback: Vladimiras Putinas jaunystėje « Rokiškis
O siandien absoliuciai nejuokinga.