Category Archives: Belenkas

Apdovanojimai prieškalėdine Sauliaus Rimkaus ir Gomora.LT proga

Autoritetinga komisija (sudaryta iš Sauliaus Rimkaus su patariamuoju Rokiškio balsu) pasitarė ir nusprendė Sauliaus Rimkaus romaną „Gomora.LT“ įteikti šiems Lietuvos Respublikos piliečiams (ar ir nepiliečiams, jei anie emigravę):

  • Mantui (už aštrias mintis, neįtikėtiną atkaklumą bei pataikymą iš pirmo šūvio),
  • Mildai (už teisingiausiai suformuluotą atsakymą),
  • Front‘ui (už žuvį bei nenuginčijamą Zigmundo Froido citatą, kad „visi simboliai susiveda į falą arba vaginą.“
  • Skirtumui (už originalią koloratės kaip falo simbolio versiją),
  • D (už taiklias pastabas apie kulto statinių hermafroditiškumą).

Visi elektrinės knygos bus konkurso laimėtojams išsiųstos elektriniais paštais.

Sauliaus Rimkaus romanas Gomora.LT

Sauliaus Rimkaus romano "Gomora.LT" viršelis

Ką norėčiau pasakyti po visų falinių krikščionybės simbolių interpretacijų – mane jos išties sužavėjo. Istorija apie žuvį – ypač puiki. Ir dar, nors ir negavęs prizo, ledas666 užkabino velniškai įdomų dalyką – kad kryžius yra perbrauktas falinis simbolis, t.y., pats iš savęs falo priešingybė.

Taip, kryžiaus fališkumas – toks neabejotinas, kad mane nustebino, kad šis klausimas kažkam nepasirodė vienareikšmiu. Bet kuris pagalys, nesvarbu, kad ir sukryžiuotas, ar dar koks nors – tai falinis simbolis. Tai taip absoliutu, kad to paneigti neįmanoma. Ir taip, markizas de Sadas dar ir kaip naudojo tą simbolį savo nešvarioms (pačia vulgariausia prasme)  pramogoms, už ką berods buvo kaltinamas ir satanizmu bei visokiomis erezijomis.

Nepaisant to, kryžius yra paradoksalus: jei įprastu atveju falas yra gyvybės, meilės, džiaugsmo, vasaros ir vaisingumo simbolis, krikščionybėje yra priešingai. Krikščionybėje kryžius – tai mirtis. Jėzaus Kristaus mirtis. Kančia. Seksualinių santykių atsisakymo simbolis. Netgi Kalėdos – tai mirties, žiemos, šalčio šventė. Tai šventė, ateinanti liūdniausiu metu, kai yra trumpiausia diena. Jos priešingybė, Rasos (arba Joninės) išsaugojo savo vaisingumo, derlingumo, džiaugsmo simboliką. Taip, Ledas666 yra teisus, kad kryžius – tai perbrauktas falas. Bet visvien – tai falas. Mirties falas.

Būtent tai ir kelia asociacijas su celibatu, kurio naštą neša kunigai. Ir apie tai verta paskaityti Sauliaus Rimkaus romane „Gomora.LT“ – jis ne šiaip fantazija, o pakankamai susietas su realybe. Jei nelaimėjote – nenusiminkit, elektrinės knygos šiais laikais visai nebrangios, tad įsigyti galima be problemų.

Ir dar kartą noriu padėkoti už tas idėjas, kurias išsakėt. Tarp kitko, mane labiausiai šokiravo toks paprastas Viliaus vertinimas, kad didžiausias falinis simbolis esąs popiežius, o jau kai Skirtumas išvystė jį iki ištisų vaizdinių apie, atleiskite, apeigų, kaip lytinių santykių metaforos interpretaciją, tai išvis suvartė. Lenkiu galvą už fantaziją. Aš to tikrai nebūčiau sugalvojęs. Konsultanto sąsajos tarp varpo ir varpos – irgi linksmos. Labai linksma ir Mda idėja apie tai, kad Babelio bokštas buvęs milžinišku falu. O ir išvis, reto įdomumo minčių generacija gavosi, tad ir dar kartą labai dėkoju už išsakytas interpretacijas visiems. Iki šiol galvoju – tiek prikėlėte minčių.

Gomora.LT

Šiuoju noriu pristatyti, o gal tiksliau, visgi ne pristatyti Sauliaus Rimkaus knygą Gomora.LT – vieną iš pirmųjų kregždžių elektrinių* knygų lietuviškoj padangėj. Tiksliau, idant liktų visos intrigos, nieko tiesiai apie knygą ir nepasakosiu, bet užtat, autoriaus maloninga dėka, skelbiu konkursą 5 elektrinių knygų dalyboms, tiesa, su apribojimu N-16. Kita vertus, jaunesnė publika mano bloge beveik ir nesilanko, tad, tikiuosi, nesukelsiu kam nors tais ribojimais didelių nepatogumų.

Taip, knygoje (citata iš pristatymo) „gausu nenormatyvinės leksikos ir sekso scenų“, tad viskas – už nuorodos. Šia proga tiesiog panagrinėkim kai kuriuos seksualinius/semiotinius krikščionybės, tiksliau, katalikybės aspektus. Ir užduokim konkursinį klausimą.

Klausimas – interpretacinis. Paprastas, kaip dvi kapeikos. Paremtas tiesiog (tema tokia) seksualine krikščionybės dekonstrukcija. Taip taip, tai mano mylimi semiotiniai išsidirbinėjimai, nuo kurių, tikiuosi, jūsų nesupykins.

Taigi, jei norit vulgarybių ir turite ne mažiau, kaip 16 metų (o gal geriau – ne mažiau, kaip 30 metų), spauskite nuorodą žemiau ir dalyvaukite.

Continue reading

Lietuvos herbai – vyčiai, trispalvės vėliavos ir kiti paveiksliukai

Lietuvos vėliava su VyčiuKaip ir žadėjau kitame straipsnyje, kur buvo stilizuotas Vytis trim variantais, dabar duodu truputį įvairaus kitokio kliparto – paveiksliukų su trispalvėmis vėliavomis, Vyčiu ir panašiai. Kai kurie, manau, kad bus matyti. Kai kurie kiti – tikiuosi, gal dar ne. Dydis varijuoja, bet dauguma – pakankamai dideli, kad problemų nekiltų.

Beliberdos čia yra visokios, kai kuri – visai tokia, kaip čia pasakius. Bet kažką kažkam tinkamo visvien rasit. Žodžiu, imkit ir naudokit. Ir kitiems reklamuokit – kad rastų. Nes porą kartų, kai man prireikė kažko, tai rimtai ieškojau, užsiknisdamas. Prastai pas mus su tokiais resursais, kaip įvairi tautinė simbolika.

O kadangi paveiksliukų pora dešimčių – tai viskas už nuorodos 🙂

Continue reading

Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos darbo kokybė, statistinis vertinimas

Pasitaikė man toks dokumentas – „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas dėl svetimžodžių atitikmenų sąrašo“, pasirašytas VLKK vadovės Irenos Smetonienės 2010 spalio 28 dieną.

Nesigilinsiu šį kartą į tai, ką ten prigalvoję yra kaitalioti (kaip visada, priežasčių pasijuokimams galima atrasti), tačiau pabandžiau tiesiog formaliai skaitiškai įvertinti tos komisijos darbo kokybę – kiek jie makliavoja, o kiek nuoširdžiai stengiasi. Kriterijus – labai paprastas: siūlomų keisti svetimžodžių pasiskirstymo atitikimas prognozuojamam statistiniam svetimžodžių paplitimui.

Prielaidos paprastos: pagrindinis svetimžodžių šaltinis šiuo metu yra anglų kalba. Taigi, galime tikėtis, kad lietuvių kalbos gaunamų svetimžodžių pasiskirstymas turėtų ganėtinai stipriai koreliuoti su pačios anglų kalbos žodžių pasiskirstymu. Pavyzdžiui, paprasčiausiu atveju – pagal pirmąją žodžio raidę.

Tuo atveju, jei VLKK dirbtų kokybiškai, sistemingai ir organizuotai ieškodama plintančių svetimžodžių bei pakaitalų jiems, dažniniai nuokrypiai nuo anglų kalbos pasiskirstymo turėtų būti ganėtinai saikingi, didele dalimi grafikai turėtų sutapti. Priešingu, prasto darbo atveju, turėtume gauti visiškai neatitinkančius pasiskirstymus.

Taigi, sumetam lentelę iš to dokumento, paskaičiuojam, sumetam greta angliškus pasiskirstymus ir gauname štai ką:

Svetimžodžių pasiskirstymas pagal VLKK

Grafikas vaizduoja lietuvių kalboje keičiamų svetimžodžių pasiskirstymą pagal VLKK (raudona) ir anglų kalbos žodžių pasiskirstymą (mėlyna)

Kaip matome, bendros koreliacijos nematome. Visiškai. Dar daugiau, įspūdis toksai, kad pradedant abėcėlės pirmomis raidėmis, VLKK dar bando dirbti aktyviai, tačiau įpusėjus abėcėlę, nuleidžia rankas ir daugiau jau nesistengia. Negana to, labai keistai atrodo kelių raidžių trūkumai – toks vaizdas, kad ieškant svetimžodžių, dirbta buvo visgi pagal konkrečias raides (t.y., ar tai kažkokiems darbuotojams paskirta rankioti svetimžodžius, ar šiaip, bet paraidžiui), tačiau dėl kažkokių neaiškių priežasčių kelios svarbios raidės tiesiog prapuolė. Fenomenaliai atrodo „a“ raidė – nors ir pirma, sąrašo pradžioje, tačiau visiškai menkai teparankiota.

Toliau esantys skirtumai tarp angliškų ir lietuviškų „b“, „c“, „d“ (praleidžiam iškrentančią „e“) ir paskui dar ir „f“ bei daugmaž „g“ – savo santykiais koreliuoja tarpusavy, t.y., atrodo, kad su šiomis raidėmis buvo dirbta kokybiškai, nuosekliai, jų santykiai atitinka ir mūsų darytą prielaidą apie atitikimą tarp svetimžodžių ir angliškų žodžių pasiskirstymo, patvirtindami, kad šito mūsų tyrimo konceptas teisingas.

Su „h“ raide jau prasideda kažkokie bardakai – bene vienintelė procentiškai atitinkanti raidė tampa išimtimi iš bendro grafiko. Su „i“ raide – išvis nei vieno svetimžodžio nerasta. Su „o“  – irgi. O juk šiomis raidėmis prasidedantys žodžiai užima 5-ą ir 6-ą vietą pagal populiarumą anglų kalboje. Dar kartą prisiminkim „a“ raidės fenomeną. Su juo palyginus, „w“ bei „l“ jau atrodo nekaltai.

Galų gale, dar toliau – išvis nelieka jokių abejonių: „t“ raide prasidedančių svetimžodžių VLKK atranda mažiau, nei atrado prasidedančių „b“, „c“ ar „f“ raidėmis. O juk „t“ raide prasidedantys anglų kalbos žodžiai – populiariausi. Kiek čia mums gaunasi? Maždaug keturių kartų skirtumas. Keturių kartų neatitikimas yra labai didelis, sakyčiau, užribinis, abejoti neleidžiantis. Kad tai nėra kažkokia fluktuacija, abejot neleidžia „m“, „s“ ir „w“ santykiai, kurie irgi panašūs.

Taigi, VLKK darbas, sprendžiant pagal statistinės atitikties realybei vertinimą, yra prastas, o pagal gautus duomenis (t.y., raidžių pasiskirstymų pobūdį) galime spėti, kad ten yra labai nemenkų organizacinių bėdų, susijusių su konkrečių užduočių vykdymu. VLKK dirba nesistemingai, prastai planuoja savo veiklą ir prastai kontroliuoja savo pačios darbą.

Ar ką nors bent truputį nustebinau?

Upd.: dar rūšiuotas grafikas pridėtas, kad kitu būdu pažiūrėt, aiškiau matosi pasiskirstymų neatitikimas.

Stilizuotas Vytis

Stilizuotas Vytis

Po to, kai parašiau apie tatuiruotes su Vyčiu, gavau Lolkos komentarą, iš kurio paaiškėjo, kad daugeliui stilizuotas Vyčio variantas nėra žinomas. Aš, tiesą sakant, irgi nelabai galiu pasakyti, iš kur anas atsiradęs – tik atminties fragmentai kažkokie kužda, kad jis bus kilęs iš viduramžiškose monetose buvusių Vyčio atvaizdų, atkurtų ir perstilizuotų Tarpukaryje. Nors gali būti, kad aš klystu – žinau, kad mano blogą skaito ir istorija kardinaliai labiau besidomintys, tad būtų smagu, jei pataisytų kas nors ar patikslintų, papildytų.

Ta proga duodu tris neblogo didumo stilizuoto Vyčio atvaizdus, du iš jų yra to paties stilizuoto Vyčio variantai, labiausiai mėgstami užsienio, ypač JAV lietuvių, trečias – atrodo, modernesnis, papuoštas skydu, nesu tikras, bet gali būti iš naujų, atsiradusių jau XXa. pabaigoje. Galerijoje skydų kraštai kiek apkarpyti, tad pilnam vaizdui paspauskite ant paveiksliuko.

Beje, ar čia man tik taip atrodo, ar išties, norint rasti kokį nors atvaizdą su Vyčiu (neskaitant oficialaus), užsiknist galima ir visvien rezultato nebus? Turiu negerą įtarimą, kad paskelbdamas šiuos Vyčio atvaizdus, tampu vienu iš svarbių tautinės simbolikos resursų internetuose? Jei taip, ir jei išties kam nors reikia, tai dar ir kitų Vyčio variantų bei visokių lietuviškų vėliavų galiu duoti – vis gal kam nors bus naudos.