Category Archives: Belenkas

Ryšium su manęs asmens pakliuvimu į elito sąrašus

Įvairūs informacijos šaltiniai man pranešė, kad portalas DELFI įtraukė kažkokį Robertą Savukinovičių į savo paskelbtus elito sąrašus visuomeninininkų tarpe. Ir paskyrė jam 28 vietą, besančią tarp kitų asmenų.

Neškite pinigus. Rokiškis Rabinovičius - tai pasaulio šviesa. Šitaip jums taria spindulingiausioji radijo laidų vedėja ir manęs pinigų surinkimo plėtros fondo valdybos pirmininkė Živilė Kropaitė.

Neškite pinigus. Rokiškis Rabinovičius – tai pasaulio šviesa. Šitaip jums taria spindulingiausioji radijo laidų vedėja ir manęs pinigų surinkimo plėtros fondo valdybos pirmininkė Živilė Kropaitė.

Tame pačiame sąraše esantis Jurgis Jurgelis, buvęs VSD vadovas, užima 27 vietą pagal įtakingumą, tuo tarpu Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas nusileidžia tam Savukinovičiui, užimdamas 29 vietą. Tai nėra teisinga.

Noriu jums pareikšti, kad Robertas Savukinovičius išvis niekaip neturi pagrindo į jokius sąrašus pakliūti, nes tam tiesiog nėra sudaręs jokio pagrindo. Jo įtaka yra nykstamai maža, tiesiog nulinė. Ir išvis, jis tėra varganas nykus manęs buhalteris (ir tai, tik tuo metu kai žemiausios grandies buhalterė išeina atostogų), o šiaip kasdienėje veikloje jis išvis yra tiktai kasininkas (panašiai kaip kokiame klajojančio cirko bilietų kasoje), kurio visas darbas yra surinkti man nešamus grynuosius.

Visi grynieji priklauso man, Rokiškiui Rabinovičiui. Turite man juos sunešti visus. Grynuosius. Jei trūksta grynųjų, išsigryninkite ir tada suneškite man. Išvis tiesiog žinokite, kad man turite nešti visus pinigus. Tai jūsų tikėjimo tiesa ir manęs jums leidžiama malonė.

Continue reading →

Vamzdžio nekenčia balvonai, balvonų neliko, o vamzdis stovės

Ponai ir ponios, ar pastebėjote vieną fenomeną – vos tik užeina kokia kalba apie tai, kad balvonus nuversti yra gerai, išsyk pradeda iš visų pakampių lįsti visokie gyvi balvonai (tiesa, nors jie ir ne iš ketaus nulieti, bet vietoje smegenų pas juos visvien ketaus kietumo rudi sudžiūvę daiktai), kurie ima cypti apie tai, kad reikia nugriauti visus pastatus, kelius, išardyti bėgius ir svarbiausia – nugriauti vamzdį, kuris stovi Vilniuje, prie Nėries?

Balvonas sėdi raudonoje dėžėje

Balvonas sėdi raudonoje dėžėje

Cypia šitie balvonai nuolat maždaug vieną ir tą patį: „kodėl vamzdžio nenugriaunat, jei jau tarybinį paveldą naikinat, kodėl griaunat gražias skulptūras ir nenugriaunat vamzdžio, kodėl nenugriaunat visko, ar nors vieną namą nauja valdžia pastatė, tai kodėl vamzdis jums netrukdo, kodėl vamzdžio nenugriaunat?“

Ponai ir ponios taigi nuostabu. Vamzdis varo juos iš proto. Panašiai ir putinistus varo iš proto vaivorykštės spalvos. Berods kažkur Švedijoje mirtinai buvo užtrolinta Rusijos diplomatinė tarnyba, kai visur aplink ją buvo pripaišyta vaivorykščių. Taip ir vamzdis juos varo iš proto, nes kur tik koks koloradinis, tai ir cypia apie vamzdį. Tą, beje, labai gerai ponas Algis Greitai pastebėjo neseniai.

Continue reading →

Apie žvaigždžių alėjas

Mano vardu pavadintas Lietuvos miestas Rokiškis, o taip pat yra specialiai mano garbei pastatytas paminklas Klaipėdoje – jo nosį patrynę, uždirbsite daugiau pinigų. Viskas su tuo gerai, nes taip jau yra, kad aš nusipelniau jūsų garbinimo.

Kartais būna, kad kokia nors visų užmiršta benamė katė pasijunta pritrūkusi aplinkinių dėmesio. Tada susigalvoja prišikti vietose, kur žmonės vaikšto. Žmonės tada vaikšto katės paliktose žvaigždutėse, o katė jaučiasi pagerbta.

Kartais būna, kad kokia nors visų užmiršta benamė katė pasijunta pritrūkusi aplinkinių dėmesio. Tada susigalvoja prišikti vietose, kur žmonės vaikšto. Žmonės tada vaikšto katės paliktose žvaigždutėse, o katė jaučiasi pagerbta.

Taip, man gražu į tai žiūrėti, kaip garbina mane, nes mane garbinti reikia jau vien todėl, kad aš ne kokia nors prasmirdusi katė, besivalkiojanti po kažkokias kloakas.

Manau, kad greitai mano paminklą pastatys vietoje Katedros varpinės Vilniuje, o taip pat 120 metrų aukščio statulą pastatys ant Gedimino pilies kalno. Nes tai labai graži idėja – pagarbinti mane meno dirbiniais, kurie džiugins vilniečius ir miesto svečius, pagyvins nykų Vilniaus kraštovaizdį.

Continue reading →

Vilniaus plovas

Receptų knygos viršelis gana neįprastas, bet visai gražus.

Regimanto Dimos košių receptų knygos „Vilniaus plovas“ viršelis gana neįprastas, bet visai gražus.

Kai prieš kokią savaitę savo kalendoriuje pastebėjau iš kažkur atsiradusį užrašą apie kažkokį plovo valgymą, nieko nesupratau. Paskui dar pastebėjau užrašą, kad čia toksai Regimantas Dima organizuoja kažkokį vakarėlį.

Na, galvoju, tiek jau to su tais vakarėliais – visos dienos užimtos, vakarai užimti, darbų iki kaklo ir išvis čia kažkas neaiškaus. Ale taip gavosi, kad tą dieną atsilaisvino kažkas ir nutariau, kad tiek jau to – dar pažiūrėjau, kad krūva pažįstamų iš internetų žada dalyvauti. Kažkodėl matyt susidomėjimas maisto gaminimu yra didelis. Daug supermamų tuo domisi, košytės ten visokios, žinote.

Taigi, nuvykau. Plovo kažkodėl nebuvo, kokios nors kitokios košės – irgi. Suprantate, ponas Regimantas Dima, vietoje to, kad būtų surengęs kažkokią plovo vakaruškę, surengė savo kulinarinės knygos pristatymą. Apie tai, kaip galima virti kaukazietišką plovą, kazachišką plovą, tadžikišką plovą, afrikietišką plovą ir dar belenkokį. Ir dar pristatė kažkokią grikių košės receptūrą su voveruškomis, kurią pavadino Vilniaus plovu.

Ta besijuokianti moteris dešinėje - tai legendarinė Geležinė Lapė.

Ta besijuokianti moteris dešinėje – tai legendarinė Geležinė Lapė. Fotkinta per langą, nes kitaip į vidų pakliūti buvo neįmanoma.

Ir netgi nebuvo plovo. Buvo Justinas Žilinskas, buvo manęs pasidrovėjusi Cponkė (aka Urtentic), buvo netgi Tomas Bikelis (jis kažkoksai brangus Žilinsko draugas gal, kad į tuos pačius renginius vaikšto?). Dar buvo legendinė Geležinė Lapė. Ir aišku, buvo pats Gyvenimo Stebėtojas. Bet plovo nebuvo. Tik ta receptų knyga apie košių gaminimą.

Continue reading →

Jeigu Internetas būtų sovietinis

Dažnas sako, kad Internetas* anais laikais neegzistavo ir dėl to čia nėra ko lyginti sovietmečio su šiais laikais. Nebuvo, suprantate, anais laikais kompiuterių, todėl dabar čia vat ir gaunam kažką, o tas kažkas – tai visai ne dėl to, kad sovietmečio nėra, o dėl to, kad tik šiaip koksai tai mokslas.

Nespalvotas ekranas, kuris terodo žalias raides. Mygtukai klaikūs. Ir kaukia kaip krūva dulkių siurblių. Viso šito šlamšto bendras svoris prilygsta smulkaus sudėjimo merginos svoriui.

Nespalvotas ekranas, kuris terodo žalias raides. Mygtukai klaikūs. Ir kaukia kaip krūva dulkių siurblių. Viso šito šlamšto bendras svoris prilygsta smulkaus sudėjimo merginos svoriui.

Aš jums pasakysiu, kaip būtų, jei dabar sovietmetis būtų. Būtų taip, kad būtų blogiau, negu Šiaurės Korėjoje. Blogiau tiesiog dėl to, kad Šiaurės Korėja įsiveža kompiuterius ir mobilius telefonus (išmaniuosius visokius) iš Kinijos, o ir šiaip pasienyje internetu iš Kinijos naudojasi. O vat jei pas mus būtų sovietmetis, tai galiotų pilnavertis embargo, jokio ten Interneto iš pasienių niekas negautų ir būtų taip blogai, kad Šiaurės Korėja atrodytų dar labai padoriai.

Žodžiu, jūs nei neįsivaizduojate, kaip būtų. Jūs verktumėte kamputyje ir galvotumėte, kad visokie pasakojimai apie tai, kad internetu Vakaruose galima naudotis laisvai, žiūrėti pornūškes visokias ir išvis ką nori daryt – tai tiesiog pasakos. Ir juo labiau pasakos tai, kad kiekvienoje šeimoje kompiuterių yra kokie 2-3 ar netgi daugiau, ir jau visai nesąmonė, kad mobilūs telefonai su internetu yra.

Sovietmečiu daugelis laikė pasakomis visokius pasakojimus apie tai, kad kur nors Vakarų Vokietijos parduotuvėse galima nusipirkti 20 rūšių dešros ir tai be jokių eilių, laisvai, be apribojimų ir tą gali padaryti kiekvienas norintis. O kad 50 ar 100 rūšių dešros – nagi tai išvis absurdas kažkoks, juk negali taip būti!

Tai dabar pabandykime įsivaizduoti, koks būtų Internetas, jei dabar būtų sovietmetis. Tik ne anų laikų sovietmetis, o toksai, koks jis būtų 2015 metais, jei toksai Michailas Gorbačiovas nebūtų pradėjęs Perestrojkos.

Continue reading →