Category Archives: Ekonomika

Pinigai, turtas ir ekonomikos dėsniai

Sveikatos draudimas

Kai mielas ir brangus sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas sugalvojo įvesti pataisymus su sveikatos apsaugos draudimu, kažkodėl spauda tik paburbėjo tyliai ir taip nieko ir nepasakė. Kiek čia prireikė laiko, kol staiga paaiškėjo realybė? Daugiau, nei metų, atrodo?

Taigi, dabar yra taip: jei tu esi freelanceris, gyvenantis iš autorinių ar šiaip koks benamis, ar emigrantas, ar dar kažkas, nevergaujantis pagal darbo sutartį – tau, pasirodo, nemokamas gydymas išvis nepriklauso, nors mokestį turi visvien mokėt. Ir netgi jokio skirtumo, kad gal būt per paskutinius 10 metų sumokėjai tų mokesčių tiek, kad už juos butą galėjai nusipirkti.

Už ką moka žmonės? Už orą, kaip rašo Delfi – http://www.delfi.lt/news/economy/business/lietuvoje-iteisintas-mokestis-uz-ora.d?id=30402223

Kokia partija tai padarė? Algis Čaplikas – liberalcentristas. Mokestiniai pakeitimai buvo inicijuoti būtent jo iniciatyva.

Algis Čaplikas atsistatydino dėl korupcijos sveikatos apsaugos ministerijoje, kai jo padėjėjas Artūras Skikas buvo sučiuptas beimantis kyšį. Kaip paaiškėjo, kyšis buvo skirtas tų pačių mielų liberalcentristų paramai.

Liberalus socialdarvinizmas visame gražume.

Alkoholis ir mes

Kažkaip Anaiptol užvedė ant minties su labai naivaus skelbimo nuotrauka – kažkoks žmogus klijuoja lapukus, agituojančius negerti, nes alkoholis blogis. Labai naivus skelbimas visgi sukėlė man minčių.

O juk išties – alkoholis yra blogis. Gal būt kažkam padeda truputį atsipalaiduoti, truputį užmiršti savo bėdas, truputį lengviau bendrauti. Bet kas atsakingas už mūsų sugebėjimą atsipalaiduoti, už mūsų bėdas, už mūsų bendravimą? Alkoholis ar mes patys? Kalbėti, kad alkoholis yra kokia nors būtina vaišių ir švenčių dalis – absurdiška. Ar tai šventė – prisigerti, apsivemyžti, susimušti, apsiplūsti, paskui kankintis nuo pagirių ir to, kad neatsimeni, ką vakar pridirbai? Na, gerai, dar būna „kultūringi“ pasisėdėjimai. Kur visi išgeria po truputį. O kam? Iš kur tas poreikis išgerti? Jis natūralus?

Alkoholio industrija uždirba nežmoniškus pinigus. Iš mūsų, iš mūsų tėvų, giminių, draugų ir net vaikų. Man iki šiol neiškrenta iš galvos „Sobieski“ reklama, kurią prieš kokius porą metų mačiau vaikiško multiko viduryje per TV, savaitgalį. Kaip neiškrenta ir demagogijos, kurias LLRI ir kitos kontoros skleidė po to, kai buvo priimtas įstatymas dėl alkoholio reklamos apribojimų – esą „reklama negali priversti pirkti“. Klausimas – jei negali priversti, tai kodėl į tą reklamą alkoholio gamintojai kiša tokius pinigus?

Europoje alkoholį gamina tūkstančiai įmonių. Lietuvoje gamina ir importuoja dešimtys. Alkoholis yra žymiai didesnis nuodas, nei nikotinas ar kokia nors marichuana. Alkoholio gamintojai Europoje – ištisai vietiniai, patys tie, kurie užsiima lobizmu. Alaus, degtinės, vyno, brendžio, viskio, konjako, džino ir bet kokio kito brudo gamintojai – puikiausi rėmėjai įvairioms Europos partijoms. Berods Lenkijoje yra netgi alaus gėrikų partija. Alkoholizmas, apdengtas gražiais žodžiais, netgi pateikiamas, kaip politinė vertybė.

Nikotino koncernų Europoje ir Lietuvoje ne tiek jau daug, lyginant su alkoholio įmonėmis. Tabako pramonės galimybės matyt, kiek ribotos. Jie aiškiai negali tiek prifinansuoti visokių politinių partijų. Marichuanos, amfetamino, LSD ar heroino platintojai – išvis neturi jokios įtakos. Ar tai koreliuoja su tų dalykų kenksmingumu? Manau, kad ne. Jei žmogus, kasdien rūkantis po pakelį cigarečių, dažniausiai taip berūkydamas išgyvena kelis dešimtmečius, tai parodykit man žmogų, kuris bent 10 metų išgyveno, kasdien išgerdamas butelį degtinės. Vargu, ar toks žmogus į žmogų bus panašus. Bet alkoholiui draudimai žymiai švelnesni. Leidžiama alkoholį reklamuoti, leidžiama jį gerti kavinėse, lyg tai nieko blogo.

Ir štai rezultatai: Lietuvoje yra vienas iš pigiausių alkoholių Europoje. Prie Brežnevo už vidutinį statistinį atlyginimą per mėnesį Lietuvos gyventojas galėjo nusipirkti kokius 10 butelių degtinės. Dabar už statistinį vidutinį atlyginimą per mėnesį gali nusipirkti kokį 100 butelių degtinės. Stiprūs alkoholiniai gėrimai jau senokai pardavinėjami bendruose supermarketų skyriuose. Kai kurios parduotuvės degtinės butelius dėlioja tiesiog salės viduryje. Alus jau seniai parduodamas kartu su visokiais limonadais.

Daugelis „žolės“ gynėjų aiškina, kad žolės apsirūkę žmonės nepadaro nusikaltimų, nes žolė smegenis veikia taip, kad sumažėja agresyvumas. Išties, sunku spręsti – gal ir nepadaro nusikaltimų. Subjektyviai – išties susidariau įspūdį, kad marichuanos mėgėjai kažkokie nepavojingi. Netgi kanapių organizmui kenkiantys efektai iki šiol neaiškūs: prieš kokius 10 metų man į rankas pakliuvo labai įdomus Olandijos sveikatos apsaugos ministerijos lankstinukas, kur buvo pasakojama apie marichuanos žalą: pasirodo, ši maišoma su tabaku, o tabakas juk kenkia, todėl ir „žolė“ kenkia. Nesveika rūkyt. Nežinau, gal yra ir dar kažkokių kenksmingų poveikių. Kanapės yra uždraustos. To jų kenksmingo poveikio, kuris žinomas, pakanka draudimui.

Alkoholiu apsisvaiginusių žmonių smurtiniai nusikaltimai – kokią dalį smurtinių nusikaltimų jie sudaro? Keliasdešimt procentų? O gal net daugiau, nei pusę? Turint omeny, kad vidutinis Lietuvos pilietis vos kelis procentus gyvenimo būna girtas, tenka daryti išvadą, kad nusikaltimams alkoholis daro nežmonišką skatinantį poveikį. Ir ką? Kaip alkoholis sukelia kepenų cirozę, kaip ardo smegenis, kaip žaloja organizmą – irgi puikiai žinome. Tačiau alkoholis reklamuojamas, pardavinėjamas, kalbama apie kažkokias alaus ar degtinės vertybes. Arba apie laisvą rinką. Arba žmonių teisę rinktis. Arba apie tai, kiek daug pinigų valstybei alkoholis atneša per mokesčius. Arba dar apie ką nors. Kodėl?

Kaip veikia verslo skatinimo planas

Įsivaizduokite, kad yra "gerųjų mamų" organizacija, norinti, kad vaikučiai vietoj visokių čipsų su kola valgytų varškės sūrelius, užsigerdami pienu. Ir štai ta organizacija sugalvoja paskatinti parduotuves aktyviau prekiauti pieno produktais, surenka pinigus ir imasi veiklos. Bet negi duosi pinigus vaikams? Jie juk prisipirks kolos su čipsais. Taigi, į jūsų parduotuvę ateina labdaringa moteriškių delegacija ir pareiškia: "mes jums duosime 1000 litų pieno produktams pirkti, kad galėtumėte geriau tiekti pieną bei sūrelius mūsų vaikams". Ką jūs darysite, būdamas apsukriu vertelga?

Savaime aišku, paimsite pinigus, už juos pripirksite dar kelių rūšių kolų ir čipsų, kuriuos imsite pardavinėti vaikams. O kadangi pieno produktų už 1000 litų ir taip parduodate per kelias dienas, mėnesio pabaigoje be problemų pateiksite mamų organizacijai ataskaitą apie nupirktą ir parduotą pieną. Mamos bus patenkintos, jūs – irgi.

O dabar įsivaizduokite, kad yra geroji vyriausybė, norinti, kad verslas gautų finansavimą. Bet negi duosi pinigų verslininkams? Neaišku, kam jie tuos pinigus sueikvos. Taigi, geroji vyriausybė suteikia pinigų bankams, kad šie verslininkams duotų paskolų. Ką jūs darysite bankininkų vietoje? Žinoma, kad tam tikrai daliai verslininkų paskolas suteikiate ir taip, aišku, drakoniškomis sąlygomis, bet ataskaitų pririnktumėte, kiek tik reikia. Gavę vyriausybės paramą, pateikiate ataskaitas, o gautus rezervus bei garantijas tiesiog panaudojate NT paskolų dalinimui ir panašiems reikaliukams.

Natūralu? Žinoma, kad taip. Ar stebina, kad po to, kai Vyriausybė paskiria pinigus, bankai ima vėl skelbti reklamas, siūlančias pirkti NT? Žinoma, kad nestebina. Juk pinigų yra, laisvo NT – irgi, o dar ir priklausančio bankams. Reikia tai panaudoti, o paskolų rizika Lietuvoje vis dar menka – čia ne JAV, kur NT paskolų rinka buvo perpildyta dar prieš porą dešimtmečių.

Elementari, tiesiog elementari buhalterija. Paprasčiausiai pergrupuojam skaičių stulpelius, o pinigus panaudojame ten, kur norim – štai ir viskas. Man neduoda ramybės tik vienas klausimas: ar vyriausybės ekonomistai tokie buki, ar atvirkščiai, tokie protingi? O gal aš kažką blogai supratau?

Kaip pinigus būtų galima paskirstyti efektyviau, naudingiau valstybės ekonomikai? Ogi bet kaip, su sąlyga, kad kuo mažiau jų patektų visą lietuvišką burbulą išpūtusiems bankams bei NT vertelgoms. Net paprasčiausiai pinigus išmėčius gatvėse, kad prisirinkt galėtų kiekvienas norintis, jie ekonomikai atneštų daugiau naudos.

Mokestiniai cirkai

Tokį įdomų dalyką kartą teko skaityti, kad JAV ir kai kuriose kitose šalyse mokesčių rinkėjai reikalauja, kad pajamų gavėjas deklaruotų visas pajamas, įskaitant ir nelegaliais būdais gautas (vagystės, narkotikai, etc.), bet įsipareigoja tų duomenų neperdavinėti įstaigoms, tiriančioms nusikaltimus. Tuo atveju, jei paaiškės, kad pavogėte kažką ir nedeklaravote, būsite baudžiamas ne tik už vagystę, bet ir už mokesčių slėpimą. Neretai būna taip, kad pagautas nusikaltėlis už mokesčių slėpimą gauna keleriopai didesnes bausmes, nei už patį nusikaltimą.

Ką galėčiau pasakyti apie tokį mechanizmą? Nereta valstybė legaliai bendradarbiauja su nusikaltėliais, jei tik šitai neša pinigus. Ar tai yra gerai? Abejoju.

Socialdarvinizmas Lietuvoje

Šiandien Kanarėlė-Vainienė skelbia naują žinią – socialdarvinistinį projektą bendro socialinio draudimo panaikinimui. Atmetus visą įprastinį LLRI bullshitą, kurį šioji taip mėgsta pilstyti, mintis telieka viena: tie, kas daug užsidirba, savo pinigais geriau gali pasirūpinti patys, todėl jiems jokios "Sodros" nereikia. O visiems kitiems čia jau valstybė, jei norės, galės skirti "dovanas". Kanarėlė tik pamiršo dar pridėti prie tų savo kalbų kitą įprastą LLRI giesmelę – apie tai, kad reikia diegti regresinius mokesčius. Kad tie, kas mažiau uždirba, mokėtų daugiau.

Ir šitą mėšlą transliuoja Lietuvos Radijas, o LLRI egzpertų trydomis remiasi Bubiliaus Kybio ekonomistai? Aš neturiu žodžių. Jei šitą projektą jie prastums (o Bubiliui, manau, to visai norėtųsi, nes taip jis galėtų išspręsti Sodros skolas), aš irgi prisidėsiu prie tų, kas eis į riaušes. Nes tai, atleiskite, totalus PYZDIEC.

Kai Kanareika peza apie komercinį socialinės rūpybos užtikrinimą, aš atsimenu tik vieną sėkmingai komercializuotą socialinės rūpybos pavyzdį – tai nacistinės Vokietijos konslagerius. Šie veikė komerciniais pagrindais. Išties puikiai.