Category Archives: Ekonomika

Pinigai, turtas ir ekonomikos dėsniai

Mokesčius mokėti reikia su korupcija kovoti

Ponai ir ponios, čia bus įrašas apie vieną temą, kuri vis kabinama skirtingai ir kur atsiranda begalės visokios suveltos demagogijos, nes viskas suveliama kaip papuola. Tiesiog papunkčiui išdėstysiu. Nes tema yra apie tai, kaip visokie valdininkai vagia, politikai kyšininkauja, sumokėti mokesčiai dideli, pinigai švaistomi, o išties neaišku kas ir kaip. O paskui pradeda atrodyti, kad viskas blogai ir nieko pataisyti neįmanoma.

Karikatūra iš Nigerijos. Dar blogiau yra Zimbabvėje - ten net karikatūrų tokių nepiešia. Bendras dalykas, būdingas visoms skurdo valstybėms - kad visi slepia mokesčius, visi kyšininkauja, visi vagia valdiškus pinigus. Ir viskas atrodo nepataisoma. Bendras dalykas visoms gerovės valstybėms - visi moka mokesčius, niekas nekyšininkauja, pinigai yra naudojami tikslingai. Išties čia mums reikia rinktis, ko norėti.

Karikatūra iš Nigerijos. Dar blogiau yra Zimbabvėje – ten net karikatūrų tokių nepiešia. Bendras dalykas, būdingas visoms skurdo valstybėms – kad visi slepia mokesčius, visi kyšininkauja, visi vagia valdiškus pinigus. Ir viskas atrodo nepataisoma. Bendras dalykas visoms gerovės valstybėms – visi moka mokesčius, niekas nekyšininkauja, pinigai yra naudojami tikslingai. Išties čia mums reikia rinktis, ko norėti.

Beje, čia jei kam kilo klausimas, kodėl toks keistas pavadnimas – tai čia specialiai. Nes ir su korupcija kovoti reikia, ir mokesčius mokėti reikia, bet viskas kai susivelia, tai ir nesupranta niekas. Kartais netgi priešpastatyti bando vieną kitam.

Man atrodo, kad viskas taip suvelta ir beviltiška atrodo tik dėl to, kad kai viską suveli į vieną krūvą, tai ir pradedi nesusigaudyti. Kai problema yra neišskaidyta – ji atrodo neįveikiama. Tačiau kai problema yra išskaidyta – su ja galima susitvarkyti. Žodžiu, paprastai pažiūrėkime, išskaidydami. Ir pamatysime, kad daug kas paprasčiau, o suvelti viską nori nebent tie, kas nenori nieko taisyti.

Continue reading

Kada atsidarys Lidl ir ką tai pakeis?

Ponai ir ponios, geri metai, kaip visus vis labiau nervina ir erzina (gerąja prasme) Lidl parduotuvės, kurios vis statomos, statomos, jų vis daugiau, ir vis atrodo, kad greitai greitai jau atsidarys. Mano šviežiausi nugirsti gandai (šiuo atveju visgi dar nelabai patikimi ir nepriklausomų patvirtinimų neturintys) sako, kad jau šį pirmadienį.

Ne, čia dar ne Lietuvoj, o kažkur nesvarbu kur. Didžiojoje Britanijoje. Kaip Lietuvoje.

Ne, čia dar ne Lietuvoj, o kažkur nesvarbu kur. Didžiojoje Britanijoje. Kaip Lietuvoje.

Taip, jau prieš mėnesį atsidarė Lidl logistikos centras – netoli Kauno, Ramučiuose. O prie daugelio Lidl parduotuvių jau galima pastebėti ir besibūriuojančias žmonių grupeles, ir stovinčias lengvąsias mašinas, ir jau pastatus dengusi plėvelė nuimta, ir iš vidaus šviečia visokios šviesos ir švieslentės, ir netgi iškabos vakare švyti. Gal tai tik pastatų ir įrangos bandymai, gal dar kas nors, bet vaizdas toksai, jog pasiruošimų etapas baigiamas.

Kažkur buvo jau lyg ir patikimesni gandai – kad Lidl skelbė, jog atsidarys dar pirmą šių metų pusmetį. Tas pusmetis jau visiškai eina į pabaigą ir jam teliko pora savaičių pavasario. O paskui – jau prasideda kitas sezonas, į kurio vidurį pataikyti būtų nefektyvu.

Sodros duomenys rodo, kad šiuo metu Lidl turi jau apie 1400 darbuotojų. Prieš mėnesį jų tebuvo apie 400. Negana to, po trijų masinio darbuotojų įdarbinimo etapų (per savaitę maždaug po 300-400) jau pora savaičių, kaip įdarbinimo skaičiai stabtelėjo. Išties maždaug tokio laiko pakanka didesnės dalies žemesnės kvalifikacijos darbuotojų apmokymui, tuo tarpu aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai keliais etapais buvo priimdinėjami anksčiau – prieš metus jų tebuvo vos šimtas. Pagal darbuotojų skaičiaus augimą ir dabar matomą stabtelėjimą galime numanyti, kad Lidl startuos jau tuoj tuoj. Kita vertus, kiek tas tuoj tuoj truks – kol kas neaišku. Aš pats visgi manyčiau, kad mažiau kaip mėnesį. Porą savaičių. Ir tos pora savaičių jau praėjo.

Continue reading

Kalafiorai: akcijos rezultatai

Turiu pasakyti, kad stebėjau tą akciją ir jos rezultatus. Tegul ir neplatinau jos, dalyvavau kaip ir gana pasyviai (kai maitiniesi geriausiuose ir prabangiausiuose restoranuose, tai supermarketų banaliai nereikia), bet sutinku su visa akcija dėl to, kad faktas kaip blynas: vidurinio prekių ir paslaugų segmento kainos Lietuvoje yra ženkliai didesnės, nei panašaus ekonominio išsivystymo Lenkijoje. Pakankamai akivaizdu, kad smulkūs prekeiviai per daugelį metų daugmaž išdusinti, tad konkurencija labai šluba. Negana to, Statistikos departamentas netgi nesugeba to įvertinti, nes segmento, kuriame auga kainos, elementariai nestebi.

Kaip benorėtų kalafiorai priešintis, visvien jie eis pas poną Pomidorą, nes taip jau yra, tokia realybė.

Kaip benorėtų kalafiorai priešintis, visvien jie eis pas poną Pomidorą, nes taip jau yra, tokia realybė.

Taigi, kokie gi supermarketų boikoto akcijos rezultatai, jei jau nemažai žmonių tame dalyvavo?

Visų pirma, supermarketai, kas ką bepezėtų, pajuto skausmelį. Gal nelabai didelį, bet pajuto. Visur prasideda masinės akcijos, nuolaidos ir panašiai – kaip atoveiksmis visam tam boikotui: „žiūrėkite, kokie mes geri, mažiname kainas“. Ir tai yra labai gerai – didieji prekybos tinklai pamato, kad poveikis yra, o pirkėjai pamato, jog jie visgi gali daryti poveikį. Žodžiu, atsiranda toksai savotiškas dialogas.

Continue reading

Kalafiorų ekonomika

Ponai ir ponios, šito kalafiorų buzo pagrindu aš jums duosiu šiek tiek pastebėjimų. Tiesiog padrikų, bet kad būtų aiškiau ir mažiau kliedesių. O tai jau visai – vieni pusdurniai šūkauja kaip blogai, kiti pusdurniai šūkauja kaip gerai, o treti visai jau įsiautėja ir pereina į visiškai nesąmoningus fufelius.

Gražus ir kažkuo ten maistingas, kalafioras pasižymi tuo, kad tai tiesiog žiedinis kopūstas, kuris nei skanus, nei kažko vertas.

Gražus ir kažkuo ten maistingas, kalafioras pasižymi tuo, kad tai tiesiog žiedinis kopūstas, kuris nei skanus, nei kažko vertas.

Šiaip tai kalafioras aka žiedinis kopūstas yra daržovė. Tai nuo to ir pradėkim: naudinga daržovė, kuri man šiaip jau gana šlykšti (visvien kopūstas, tegul ir žiedinis), o dar ir paruošti jų niekas nemoka. Vieninteliai valgomi kalafiorai yra tokie, kurie staigiai ir kietai apskrudinti, taip kad viduje išlaikytų traškumą, o išorėje būtų gelsvai apkepę (labai nedažna šeimininkė tai moka), bet net ir tokie nėra kažin kas įspūdingo. Į kalafiorus panašūs brokoliai yra dar bjauresni ir jų skaniai paruošti išvis beveik neįmanoma.

Taigi, pirmoji išvada yra labai paprasta: kalafiorų buzas yra apie daržovę, kuri neturi prasmės, nes pagrindinės aplinkui kalafiorus kovojančių žmonių pusės yra kulinariniai nevykėliai, kurie tų pačių kalafiorų neatskirtų nuo pūdytais kopūstais pasmardinto cukinijos gabalo.

Vat čia, įsisąmoninę patį esminį momentą, kad kalafiorų buzas visai jau gryname pavidale yra gana keistas, užsiduokite sau klausimą, kodėl šitas KPŠ dabar taip intensyviai vyksta. Aš jums į tą klausimą neduosiu atsakymo, bet vat kad vyksta labai konkretus KPŠ – tai faktas kaip blynas. Todėl pirmas patarimas, kurį norėčiau duoti kiekvienam – tai stabtelti ir paklausti labai konkretaus klausimo: KPŠ, kad toks buzas lygioje vietoje?

Kai Maxima sugalvoja kreiptis į VSD (o aš šitą straipsnį jau belenkiek laiko bandau užbaigti – per tą laiką jie irgi matyt kai ką tą patį pastebėjo), tai nėra vien kažkokia kova prieš neaišku ką. Kaip tik dabar galime stebėti, kaip visokie koloradai kuo gražiausiai infiltruojasi į visas protesto grupes, bandydami sukelti ir pasipiktinimą ES, ir kišdami vėl eilinius referendumus, ir kalbėdami apie tai, kad reikia versti valdžią. Beje, jei pastebėsite tuos hiperaktyvius kovotojus prieš valdžią, tai paaiškės, kad didelė dalis jų nei Lietuvoje negyvena, o dar kita dalis – išvis neegzistuojantys žmonės, tiesiog fake Facebook akauntai.

Aišku, kitas reikalas, kad buzas tikrai ne tik apie kalafiorus, bet ir apie kitus maisto produktus. Ir išties nėra viskas taip paprasta. Ir pradžia šito buzo matyt ne nuo koloraduojančių durnių (o jei ir susijusi, ir tikslingai organizuota – tai tikrai ne durnių rengta). O dabar pereikime prie kai kurių ekonominių ir semiotinių, t.y., įdomesnių pastabų.

Continue reading

Didžiausias pinigų nominalas istorijoje

Neturiu šito vengriško banknoto*, nors ir turiu kažkiek ten trilijonų Zimbabvės dolerių. Bet apie vengrišką infliaciją truputį papasakosiu, nes tai yra pati įspūdingiausia infliacija ever. Su ja palyginus, Zimbabvė yra šalis, kur pinigų stabilumas nesuvokiamas. Taip, jūs teisingai supratote – Zimbabvės doleris yra stabilus, palyginus su 1946 metų komunistiniu Vengrijos pengu. Spėkit, kiek nulių buvo didžiausiame pengų banknote?

100 milijonų adopengų netgi nesikonvertuoja į kokį nors aiškų pengų skaičių. Todėl niekas netgi negali aiškiai pasakyti, koks čia išties skaičius pinigų buvo.

100 milijonų adopengų netgi nesikonvertuoja į kokį nors aiškų pengų skaičių. Todėl niekas netgi negali aiškiai pasakyti, koks čia išties skaičius pinigų buvo.

Aš jums nepasakysiu, kiek ten nulių. Žinote, su kokiomis nors kitomis hiperinfliacijos istorijomis, kaip kad Vokietijos po I Pasaulinio karo (jei skaitėte Remarko „Juodąjį obeliską“ – tikrai prisimenate), viskas kaip ir aišku: kasdien nuvertėdavo tie pinigai kažkiek procentų. Galėjai vakar už kokį nors milijoną markių nusipirkti dešrą, o šiandien vat tik pusė dešros gaunasi. O ryt – dar mažiau. Bet taip buvo Vokietijoje. 1946 metų Vengrijai šitokia infliacija net į infliaciją būtų nepanaši.

Continue reading