Bijokite manęs, nes aš burnoje galiu paslėpti ietį – pavojingą ginklą, kuriuo bet kada galiu įdurti visokiems niekadėjams į kokią nors minkštą vietą. Čia jums įrodymas – pačioje Japonijoje tai aptardinėjama, kaip mokslinis faktas ir jie mane garbina. Nes aš net ir japonams esu ne šiaip sau kažkas, o Rokiškis Rabinovičius iš dviejų Didžiųjų Raidžių.
Štai čia jums faktas, kad maža nepasirodytų ir abejonių jokių nekiltų.
Kadangi jau parašiau apie reklamą Lietuvoje, o ir ta tema visai įdomi, kabinanti pakankamai, tai čia tiesiog pasišvaistysiu keliais jums gal ir matytais, bet gal ir nematytais plakatais. Atsimenate Levi’s Strauss ir tai, kaip jie tais laikais atrodė provokatyviai? Kita vertus, daugelis visai tais laikais normalių reklamų visiškai nenormaliai atrodytų dabar. Taigi, čia ir duosiu jums truputį plakatų pasižiūrėjimui – kai kurie kelių dešimtmečių senumo, kai kurie kiti – dar senesni. Ir visus juos jungia viena tema: moteris ir jos santykis su vyrais.
Plakatai, beje, ne šiaip sau kokie – dauguma savo laiku tapo vienais geriausių, sėkmingiausių reklamos pavyzdžių. Bet dabar panašios reklamos darosi vis mažiau, nes žinote, tolerancija perauga į tolerastiją bei kogitofobiją, tad bet kokie bandymai iš ko nors pasilazdavoti ar pamanipuliuoti kokiais neurotiniais kompleksais reklamose dingsta.
Kai žvelgi į kai kurias panašias reklamas, supranti, kad pas reklamos kūrėjus galvose tikrai daug minčių, o kai kurios jų – gal net savaip genialios, bet dažniau – beprotiškos, o jau išvis dažnai – paremtos kažkokiais šablonais. Ir vat tos, kurios paremtos šablonais, mums apie tam tikrą laikmetį gali pasakyti žymiai daugiau, nei kokių nors istorikų ar sociologų darbai. Nes reklama yra ne apie išskirtinumus, o apie tai, kas svarbu kiekvieną dieną, apie tai, apie ką to laikotarpio žmonės svajoja, ko jie bijo, kokias jie problemas sprendžia.
Štai ir prašom, rinkinėlis jums. Aš čia pabandžiau dar pagalvoti, ką išties savo reklamomis norėjo pasakyti jų kūrėjai. Nežinau, ar visais kartais gerai nuspėjau – kai kur, iš esmės, tiesiog išverčiau, o kai kur pabandžiau ir painterpretuoti.
Atkreipkim dėmesį: daugelyje iš šių plakatų matoma itin ryški manipuliacija potencialiais pirkėjais. Nors tais laikais taip neatrodė – daugelis įsivaizduodavo, kad yra kokia nors reali problema, kurią reklamos ir produkto kūrėjai bando išspręsti. Bet realiai daugelis tų esą problemų būdavo tiesiog neurotinės.
Būtent tuos neurotinių kompleksų, susijusių su moters vaidmeniu, panaudojimus aš ir vadinčiau atgrasiu seksizmu. Bet tie kompleksai irgi atspindi tam tikro laikotarpio pažiūras, šablonus, pasaulio vaizdą. Ir ar ne nuostabu, kad kai kurios iš tų reklamų, dar prieš kokius 40 metų atrodžiusių visai natūraliai (prisiminkim – tai buvo didelių firmų ir jų produktų pristatymas visuomenei), dabar atrodo, nelyg šyvos kumelės kliedesys?
Leonidas Brežnevas pagarsėjo tuo, kad visokias operacijas jam darydavo, įskaitant ir šiokias tokias plastines. Pokyčiai būdavo pakankamai rimti, kad net sovietmečiu ėmė sklandyti gandai, jog per TV rodomas ne Brežnevas, o kažkoks manekenas. Tiesa, Brežnevą pagražindavo atsargiai, bet mados keičiasi ir Vladimiras Putinas, kaip koks Josifas Kobzonas ima jaunint savo veidą.
Čia ne montažas, o prieš metus Kijeve daryta Vladimiro Putino nuotrauka. Tąsyk buvo jau pasigirdusios kalbos, kad galimai jam buvo darytos kažkokios plastinės chirurgijos procedūros. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad ant veido klaikiai storas sluoksnis grimo, tačiau įtarimai buvo, kad jis maskuoja mėlynę paakyje. Vėliau buvo atkreiptas dėmesys, kad veido oda visgi pernelyg išsilyginusi, tačiau pasmakrėj susidariusios driblios raukšlės - tai veido odos tempimo požymis.
Gal po truputį Vladimiras Putinas pasikeis taip, kad ir jo veidas pasidarys panašus į plastmasinę Kobzono kaukę. Bet kita vertus, man Putino veidas kaukę primena ir taip, savaime. Vėlgi, kita vertus, mes juk žinome, kad Vladimiras Putinas labai mėgsta atrodyti madingai – dar nuo senų SSRS byrėjimo laikų.
Taigi, kaip atrodys Vladimiras Putinas dar po kokių 5 metų? Čia jums žemiau paveiksliukas, kuris rodo – atsiradę plaukai, paaukštinta kakta, kiek paplatintas ir priekin atkištas žandikaulis, etc. – kad būtų gražesnis. Ir dar, kaip bonusas, kaip atrodys Vladimiras Putinas po 20 metų.
Visokios žmogystos vis skundžiasi, kad pinigų nėra. Tai vat, prašom, jums pigiausias būdas užsidirbti pinigų, kuriuo pasidalino G+ garsenybė Eimantas Vaičiūnas:
Čia visiškai paprastas būdas daryti pinigus, tai akivaizdu
Taigi, akivaizdu: reikia dviejų žmonių. Abu į dėžę įdeda po 20 litų. O paskui vienas parduoda kitam tą dėžę už 30 litų. Tas, kuris pardavė dėžę, į ją įdėjo 20 litų ir gavo 30 litų. O tas, kuris nusipirko dėžę, išleido 30 litų ir gavo 40 litų. Taip abu uždirbo po 10 litų. Taigi, galima tą patį dalyką kartoti ir kartoti tol, kol abu žmonės perteks pinigais.
Aišku, čia primena kitą atvejį, kur turguje kepurių kainas skaičiavo… Ar mokėsite atrasti balansų skylę, kur pinigai pažeidžia buhalterinį pinigų tvermės dėsnį? Primenu, kad tereikia viską susirašyti stulpeliais.
Prancūzijos mieste Lione įvyko autobuso katastrofa, kuri perėjo per visus prancūziškos žiniasklaidos kanalus, sukėlė baisius skandalus dėl to, kad miesto valdžia nutylėjo tokį klaikų faktą, sukėlė diskusijas apie gatvės idiotų tramdymą ir taip toliau. Tai buvo kažkas. Tą kažką galit pažiūrėti žemiau, tai vienas iš nuostabiausių ir fantastiškiausių trololo, kokie tik buvo sugalvoti paskutiniais metais pasaulyje, savo įspūdingumu galintis lygintis gal net su ta garsia radijo pjese apie marsiečių įsiveržimą, pastatyta dar tais laikais, kai mes nei negyvenom. Na, gal dar tas atvejis, kai čekams parodė atominį sprogimą per nuhakintą web kamerą žiniose. Kažkaip daugiau nelabai ateina į galvą kitų panašaus įspūdingumo istorijų.
Taigi, jūsų dėmesiui, jei kas dar nematėt, 2010 autobuso katastrofa Lione arba nuostabus prancūzų pokštininkas daro savo darbą:
Sako, vyruką, kuris tai padarė, norėjo pasodint, jo ieškojo su policija, bet galų gale lyg ir nesurado straipsnio, už ką.
Galiu čia tik pridėti komentarą, kuris jums parodys, kad ne tik lietuviai, bet ir kultūringieji prancūzai turi savo nuomonę apie grožį bei visokius komentatorius, kokių pas juos irgi pilna būna, tad ne tik mūsų didieji portalai serga ta komentatorių liga:
J’aime bien tous les débiles qui postent des commentaires sans se renseigner quand même. Bien sûr que c’est du faux, c’est un projet d’étudiant. Et alors ceux qui disent que c’est ‘à chier’, essayez donc de manier les effets et la 3D et montrez-nousce que vous faites, qu’on puisse comparer. Y’en a qui ne seraient même pas capable de modéliser un simple objet, ou de filmer quelque chose correctement.
Jei kam įdomu plačiau, raktažodžiai – „le faux accident de bus à Lyon“.
Ai, kad dar nebūtų maža, už nuokarpos (ar kaip čia kalbainiai pavadintų) – vienas dar smagesnis:
