Mane užveikė idiotai, dvasingais veidais šnekantys kliedesius apie tai, kaip koks nors augalas, grybas ar dar kažkas padeda nuo vėžio, ir dėl to labai gerai ir reikia jį vartoti, nes tai labai giliai dvasingas išgijimas ir nuostabi palaima, o ta kokia nors priešvėžinė savybė – tai visiška priežastis, dėl kurios tas daiktas esąs tobulas.
Tokiose šnekose minimi dalykai, kurie esą padeda nuo vėžio – kokie tik norit. Ir kokia nors soda, ir citrinos, ir medus, ir kokie nors grybai (pvz., poniabudės), ir kokios nors ropės, burokai, kanapės, krienai, garstyčios, sosnovskio barščiai, bebrų išmatos, pomidorai, gelsvės, gvazdikėliai, rabarbarai, agrastai, krienai, garstyčios, raugintų kopūstų sunka ir dar kažkas. Ir štai todėl imkim ir dėl to vartokim tą dalyką, nes jei jau nuo vėžio jis padeda, tai labai gerai!
Ponai ir ponios. Aš jums pasakysiu, kas ne taip su šitomis kalbomis. Labai paprasti dalykai ne taip. Nuo vėžio padeda kai kurie specifiniai nuodai. Ir tie nuodai yra labai kenksmingi ir jų keliama žala yra praktiškai neatitaisoma. Todėl visi tie dalykai, kur esą vėžį gydo – tai arba išties nieko ten negydo (jei jie nėra kenksmingi), arba gal ir gydo, bet jei nesergate vėžiu, tai geriau jūs jų venkite kaip maro.