Category Archives: Politika

O kaip gi be politikos?

Krymo turistinis sezonas

Kryme kaip tik jau turėtų būti įsivažiavęs turistinis sezonas. Turėtų, bet nėra. Kad netuščiažodžiaučiau – štai jums bus dvi nuotraukos. Darytos abidvi tą pat savaitės dieną, šeštadienį. Abidvi – 15 valandą dienos. Kaip iš nuotraukų matosi – oras pakankamai panašus. Tačiau geriau įsižiūrėjus, pasimato detalės.

Koktebelio pliažas 2013 metais. Visi slepiasi nuo Saulės po pavėsinėmis ir tentais. O kas nesislepia - tie visokiais vandens dviračiais išplaukę plaukiot.

Koktebelio pliažas 2013 metais. Visi slepiasi nuo Saulės po pavėsinėmis ir tentais. O kas nesislepia – tie visokiais vandens dviračiais išplaukę plaukiot.

Žodžiu, paskaičiuokite, kiek žmonių yra vienoje nuotraukoje ir kiek žmonių kitoje nuotraukoje. Nepatingėkite, nors ir nelabai ryškiai tie žmonės matosi, bet matosi. Bent grubiai įvertinkite. Ir tada matyt jau nereikės aiškinti, kaip Krymo gyventojai prakeikė Vladimirą Putiną. Galit maždaug įsivaizduoti tuos žodžius, kuriais jie tą veikėją vadina.

Tas pats Koktebelio pliažas 2014. Po pavėsine - tuščia. Medžiaginės pavėsinės net nepastatytos, nes jų nereikia. Vandens dviračiais niekas neplaukioja.

Tas pats Koktebelio pliažas 2014. Po pavėsine – tuščia. Medžiaginės pavėsinės net nepastatytos, nes jų nereikia. Vandens dviračiais niekas neplaukioja.

Taip, ponai ir ponios. Gera gyventi prie Rusijos. Ekonomika klesti, visi patenkinti ir taip toliau. Skaičiais imant – kokių 10 kartų skirtumas turistų ir poilsiautojų skaičiuose. Į kitą pusę.

Kaip pagerinti referendumų organizavimą

Nerašysiu jums, kad referendumas yra blogai. Kaip nerašysiu ir kad referendumas yra gerai. Šiaip tai aš kokią nors savo nuomonę gal ir turiu, bet tepasilieka ji pas mane, nes ten kur sprendžia visi, tai gaunasi kažkaip, kad išties nelabai ir aišku, kas ten sprendžia. O žinoti, kaip ten kas – irgi nelabai ir gaunasi visiems. Žodžiu, šiaip tai čia tokia košė su viskuo, kad gerai pagalvojus, nelabai ką ir sugalvoti gaunasi, nes ir iš vienos pusės visokie galai, ir iš kitos pusės – kitokie galai.

Melskitės man menki žmogiūkščiai. Ir pinigus neškit.

Išties pinigai gali išspręsti daugybę visokių problemų. Rinkimines, referendumų problemas – taip pat.

Aš užtat jums geriau apie kai ką kito parašysiu. Vat apie tokį vieną niuansą, kur buvo kalbos, jog ne tai referendumi surinkta parašų gal ir daugiau, nei 300 tūkstančių, bet visgi gal mažiau, nei 300 tūkstančių. O kiek gi tų parašų – visiškai neaišku, nes norint išsiaiškinti – reikia visiškai visus patikrinti. O visiškai visus patikrinti – neįmanoma, nes tiesiog banaliai neįmanoma. Todėl ir lieka tas klausimas, kad gal ir daugiau jų nei reikia, o gal ir mažiau.

Praktikoje kažkokią dalį tų parašų patikrina Vyriausioji rinkimų komisija, bet tik per du mechanizmus:

  • Bandoma identifikuoti ir sutikrinti akis badančius dalykus, pvz., kai tuo pačiu raštu keli žmonės parašyti ar šiaip užrašytas koks nors atvejis be adreso ar su kokiu vardu-pavarde kaip Vardenis Pavardenis. Žodžiu, ieškoma kokių nors neteisingumų.
  • Bandoma paimti atsitiktinių žmonių rinkinį ir pasižiūrėti, ar ten bus daug netikrų personų bei visokių duplikatų.

Bet kad ir kaip ką betikrintume, visvien gaunasi taip, kad galų gale tiesiog tenka padaryti prielaidą, jog viskas tvarkoje, nes viską pertikrinti – neįmanoma. Aišku, ta prielaida būna pakankamai patikima: pvz., jei yra 330 tūkstančių parašų, o neteisingų dalis juose – kokie nors 5%, gauname, kad maždaug 313 tūkstančių parašų bus visgi teisingi.

Ale įtarimas lieka ir graužia? Ypač kai tas surinktų parašų skaičius labai jau netoli ribos, tiesa? O čia dar prisideda kalbos apie tai, kad tie referendumai brangiai kainuoja, o dar ir žmonės neaišku ko ten nori (nors gal jiems patiems ir aišku), o gal dar kažkam norėtųsi, kad tas barjeras sumažėtų, o tada gi dar tų išlaidų daugiau bus…

Vat čia vienas toks mano draugas ir pasakė kartą sprendimą (aš, beje, ilgai laukiau ir nieko nerašiau, nes norėjau prieš pat referendumą paskelbt šitą mintį): tiesiog reikia, kad referendume ir patikrinamumas geresnis būtų, ir visgi žmonės rašytųsi ne bileką, o pagalvodami – taip visiems būtų aišku, kad su referendumu viskas tvarkoje. Paprasti ir suprantami reikalavimai?

Čia vat pažiūrėkim į tokį scenarijų: tarkime, kad pasirašyti galima tik elektroniniu būdu. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad praktiškai visi rašysis per banką. Ir patogiai, ir lengvai, ir vargti niekam nereikės. Daug lengviau tuos parašus surinkti būtų – tada ir nekiltų problemos dėl kokių nors didelių barjerų. O kad būtų aišku, jog žmogus gerai pagalvojo ir nori prisidėti prie to referendumo – tegul perveda tarkim 20 litų referendumo organizavimui.

Aš sakyčiau, kad tai akivaizdu: juk tie, kas nori kažką pakeisti, iš esmės yra investuotojai į pokyčius. Organizuotojai, norintys kažko rimto ir manantys, kad tai yra verta visos Lietuvos pastangų ir išlaidų. Taigi, natūralu bus, jei pasirašantys parems šitą reikalą. O jei neparems – nu tai reikš, kad visgi reikalas nevertas. Logiška?

Aišku, gali būti ir taip, kad kažkas negali kokiais nors kompiuteriais naudotis. Tai čia irgi paprasta: tiesiog parašų rinkėjai turi turėt kompiuterį, per kurį įveda duomenis apie pasirašantįjį ir kasos aparatą (kurį turėtų apmokėti VRK), su kuriuo kiekvienam pasirašančiam išmuštų čekiuką. Ir apskaitytų. Vienas čekiukas pasilieka pasirašiusiam, o kitas – nueina į VRK. Patikrinimui. Išsyk galima būtų supaprastinti visą reikalą: vėlgi matytųsi, kokiais tempais tie parašai suvesti, atitiktys tarp pavardžių, etc.. Ir noras sukčiauti pas kai kuriuos parašų rinkėjus kardinaliai sumažėtų. Ir patikrinti viską būtų lengva, nes duomenys būtų kompiuteriniai.

Techniškai labai paprasta: pas parašų rinkėjus yra lapai, su eilučių numeriais, kur save įsirašo ir pasirašo žmogus, o į kompiuterį tereikia įvesti numerį eilutės, kurioje žmogus pasirašė. Paprasti šiuolaikiniai skaneriai gali be problemų asmens duomenis į kompiuterį suvesti patys – nuskaito asmens tapatybės kortelę ir viskas. Ir jau pačiam parašų rinkėjui toks kompiuteris išsyk galėtų pasakyti, kad pvz., tam tikras asmuo antrą kartą bando pasirašyti. O juk ir pats parašų rinkėjas suinteresuotas turėtų būti, kad duplikatų nebūtų. Taigi, problemų visiems sumažėja.

Ir svarbiausia – taigi tokiu būdu nekiltų joks klausimas apie tai, kad referendumai bus krūvomis rengiami ir tiek jiems pinigų sueikvos valstybė, kad subankrutuos. Paprastai būtų: jei jau parašai surenkami – reiškia, kad finansavimas yra. O jei parašai nesurenkami – tai reiškia, kad pinigai nueina į VRK – visokioms priemonėms pirkti, kad referendumai būtų lengvesni, patogesni, patikimesni ir taip toliau.

O tai vat dabar gaunasi – rašosi kas nori, o paskui prieštaravimai lenda per visus galus, referendumų organizatorius vadina visokiais durniais ir panašiai. Ir dar kaltina referendumininkus pinigų švaistymu. O kai pinigai referendume atsirastų – jokių tokių pavadinimų ir neliktų: jei žmogus gali skirti 20 litų savo pozicijai išreikšti – tai reiškia, kad ta pozicija yra verta. Ir tada ir visos tos košės neliktų. Būtų visiems geriau.

Rinkimų į EP ir LR Prezidento postą reziumė

Balsuok už tą, balsuok už aną, o už ką išties balsuoti?

Balsuok už tą, balsuok už aną, o už ką išties balsuoti?

Dar bevykstant rinkimams, galvojau, kad gal reiktų parašyti apie rinkimų į EP ir LR Prezidento postą baigtį. Bet rašyti tenai kaip ir beveik nėra apie ką, nebent tik paakcentuoti kelis ir taip akivaizdžius dalykus – gal dėl to taip ir uždelsiau ir nerašiau ilgai. O gal jūs nesekėte rinkimų ir nematėte skaičių? Skaičiai guli VRK svetainėje, nepatingėkit pasiieškoti.

Taip ar anaip, kad ir užvėlintai, norisi kažką papezėti. Bent jau truputį. Ir šiaip visokių jūsų nuomonių ir spėlionių išgirsti. Kad kažkaip akiratis prasiplėstų.

Trumpai tariant, kad nesigautų didelis postas, keli užsifiksavę momentai, kurie buvo pakankamai įdomūs, kad neiškristų iš galvos kiek ilgiau. Pradžioje – apie kandidatus į prezidentus:

  • Daliai Grybauskaitei prireikė II turo, bet šį ji praėjo gražų gražiausiai. Aš pats spėjau, kad praeis dar I ture, bet visgi matyt rinkiminė švytuoklė suveikia – būk tu kad ir kiek kietas, visvien populiarumas po kiek laiko ima smukti.
  • Zigmantas Balčytis aiškiai surinko balsus, kurie ėjo Artūrui Paulauskui ir Valdemarui Tomaševskiui. Sumoje tai matyt gerokai padidino jo rezultatą, bet to nepakako. Žinote, ką tai reiškia? Ogi tai, kad Seimo dauguma dabar realiai prieš Dalią Grybauskaitę, bet kartu Dalia Grybauskaitė turi rinkėjų galios daugiau, nei visa ta dauguma kartu paėmus.
  • Labai įdomus reikalas buvo su balsų pasiskirstymo žemėlapiu: prieš Dalią Grybauskaitę balsavo Regionų Partijos rinkėjai, esantys Pietryčių Ukrainoje, t.y., norėjau pasakyti Pietryčių Lietuvoje.

O dabar – apie partijas:

  • TS-LKD surinko pirmą vietą Europos Parlamento rinkimuose. Tegul ir tik vos vos, bet pirmą – tai yra šakės. Tai reiškia, kad rinkimų švytuoklė jau pereina į pliusą konservatoriams – aiškiai ji kilo dar per 2012 rinkimus į Seimą, bet tada ji visgi buvo dar dugne. O dabar – jau pakilimas. Galim spėti, kad 2016 rinkimuose į Seimą kairiuosius gali ištikti sunkus šokas.
  • Liberalų Sąjūdis tapo mainstrymine partija. Trečia vieta, tegul ir nesmarkiai prašokus kitus – tai visgi yra šakės. Turint omeny, kad jie irgi dešinieji – tai leidžia spėti, kad 2016 turėsime tokį dešinį ir liberalų Seimą, kokio dar nebuvo nuo pat Nepriklausomybės pasklebimo. Na, čia aišku, jei tendencijos laikysis. Bet jos ilgai laikosi – šita partija kaip koks fenomenas: per 2008 Seimo rinkimus kilo, per 2012 Seimo rinkimus kilo ir dabar vis dar kyla. Toks vaizdas, kad švytuoklė jiems neveikia.
  • Darbo Partija smuko žemiau Tvarkos ir Teisingumo. Prisiminus, kad dar ne taip seniai darbiečiai jautėsi pakankamai kietais, jog atrodė, kad tiesiog suvalgys paksuolius, dabar jau kyla klausimas, ar kartais tie patys paksuoliai darbiečių nesuvalgys. O bendrai, jei tendencijos bus tos pačios – Darbo Partija gali nesulaukti kitų Seimo rinkimų.
  • Artūro Zuoko kažkas tenai, net nesupratau kas – nuėjo visai jau į dugną kažkur. Berods netgi paprasčiausi niekam nesuprantami žalieji smarkiai aplenkė. Matyt, kai kurie politikai ir partijos eina jau užmarštin, nepaisant dar neseniai demonstruotos menamos jaunatvės ir nerišlaus energingumo. Žodžiu, nėra ką ten kalbėt.
  • Paskutinis momentas – vietų pasiskirstymo kreivė, kuri gavosi labai jau paplokščia – komplektėlis partijų gavo po du mandatus, komplektėlis po vieną, nei vienos partijos, kuri būtų gavusi po tris. Praėjusių ir gavusių vietas – visa krūva, įskaitant ir tokius, kurie išvis neaišku kas tokie.

Gerai, o dabar dar paspėliokim: artimiausi rinkimai – į savivaldą. Vilniuje – realiai tėra du kandidatai, kurie atrodo kaip rimtesnės ir politinę patirtį turinčios figūros, o ne kažkokios tai pritemptos ir nesuprantamos – Remigijus Šimašius ir Mantas Adomėnas.

O kas dar galėtų taikyti į merus Vilniuje? O kas galėtų taikyti kituose miestuose, ypač Klaipėdoje ir Kaune?

Apie artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą ir LR Prezidento postą

Kažkaip šitą kartą aš čia rašau gal ne tiek dėl susidomėjimo gilaus, kiek dėl to, kad paprasčiausiai manau, jog reikia išdėstyti šį bei tą. Ir todėl šį bei tą ir išdėstysiu. Pradžioje – apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. O paskui ir apie rinkimus į Europos Parlamentą. Kad truputį pas kažką atsirastų orientacijos pagal manęs labai subjektyvų reflektavimą.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Nes kartais tiesiog kyla klausimai įvairūs, bet net jei ir nesigauna pasakyti atsakymo, padaryti pasirinkimą reikia. Nes jei nesirenki – už tave pasirenka kiti. O jei būni toksai durnas, kad nenueini į rinkimus, o paskui ieškai kokių nors pasiteisinimų – tai esi tiesiog lepšis. Todėl reikia nueiti į rinkimus. O kad nueitum į rinkimus – reikia ir truputį orientuotis. Tai vat čia ir bus truputį apie orientaciją.

Continue reading

Donbaso respublikų simboliai

Ar žinote, kad simboliai – tai ženklai, o ženklai – tai žodžiai? Na, nežinote – tai ir nesvarbu, tai tokiu atveju tiesiog įsisavinkite tokią sąvoką iš semiotikos: ženklas. Ženklas – tai kažkas, kas kažką žymi. Pavyzdžiui, žodis koks nors, kelio ženklas, emblema, herbas ar dar kažkas. Ženklas visada turi kažkokią prasmę, o naudojamas tam, kad žymėtų reikšmę. Ir visai nesvarbu, kas tai per ženklas – ar žmonių ištariamas, ar kažkur nupaišomas.

Donbaso liaudies savigynos vėliava. Pagrindinai figūruoja medžiagoje iš Slovjansko, kur pats tų separatistų siautėjimas. Ar nekyla jums minčių, kas čia per skydas su kardu?

Donbaso liaudies savigynos vėliava. Pagrindinai figūruoja medžiagoje iš Slovjansko, kur pats tų separatistų siautėjimas. Ar nekyla jums minčių, kas čia per skydas su kardu?

Štai kad ir Donbaso separatistų „savigynos“ dalinių simbolika – transliuojama per jų vietinę TV Slovjanske, o ir šiaip ant visokių vėliavų matoma. Tiksliau, dabar kažkaip jau mažiau matoma – gal susiprato anie, bet prieš pačioje pradžioje visur figūravo. Nekelia jums kokių tai minčių? Senesni žmonės turėtų atsiminti, kas čia per simbolis. O jūs mokėsite perskaityti?

Jei jau atspėjote, tai dabar jau šiaip pasižiūrėkim vieną-kitą ženklą, naudojamą Donbase, kur visokie Ukrainos separatistai ir teroristai siautėja. O jei neatspėjote – po krūvos visokių paveiksliukų su vėliavomis atskleisiu ir tą keistą ženklą.

Continue reading