Venga Boys – „Boom boom boom boom“. Štai taip vat suprantu gerą atlikimą. Atrodo visai nekaltai ir juokingai, bet įtariu, kad kokią savaitę vaikinukai sugaišo berepetuodami. Youtube šis filmukas jau turi 14 milijonų peržiūrų – populiarumui gali konkuruoti ir su Britney Spears.
Babilonas ir blablabla, ir vėl semiotika
Savo fantastiniame romane „Babel-17“ Samuel R. Delany aprašo, kaip žmones gali užkrėsti dirbtinė virusinė kalba, neturinti tokio koncepto, kaip „aš“ – dėl to šioji kalba įgauna visiškai kitas savybes, iškreipia žmogaus mastymą ir paverčia jį žudiku. Žudiku, nes šia kalba mąstantis žmogus neturi tokių sąvokų, kaip „aš“ ar „tu“, jam tiesiog neegzistuoja asmenybės, todėl jam neegzistuoja ir mirties ar žudymo sąvoka.
Kompiuteriui kalbėtis su žmogum
Apie Onofą, kaip apie kalbą, niekas nekalba jau kelis dešimtmečius. Net patyrusiems programuotojams jis neatrodo panašus į kalbą (populiari beprasmybė – „mašininis kodas – tai ne kalba„), nors kaip matėm iš aiškinimųsi apie Tiuringo mašiną, bet kuri metakalba, suteikianti priemones matematinės teorijos aprašymui, yra metakalba, o tuo pačiu – ir kalba, bent jau tiek, kiek galime spręsti apie tai, kas išvis yra kalba.
Aptilo ir kadaise populiarūs svaičiojimai apie kompiuterius, kalbančius su žmonėmis, dirbtinį intelektą ir kitas pusės šimtmečio senumo svajones. Kai Arthur C. Clarke 1968 metais parašė savo garsiąją „2001-ųjų kosminę odisėją“, kurioje buvo dirbtinis intelektas HAL-9000, atrodė, kad viskas įmanoma. Na, gal būt ne tolimos kosminės kelionės, bet mąstančios mašinos – tai jau tikrai. 2001 jau seniai praėjo.
Dabar galime paprastai suformuluoti problemą, kurios sprendimas būtinas dirbtinio intelekto sukūrimui: žmogus gali išmokti kalbą, kuria programuojamas kompiuteris, o ar įmanomas atvirkščias variantas?
Andrius Užkalnis – greitai bus trečia knyga, o dar greičiau – gastrolės
Garsusis Andrius Užkalnis, įsikūręs visai šalimai už PoPo bendrabučio sienos, pasirodo jau pridavė redakcijon trečią savo knygą – tikėtina, kad ši pasirodys dar iki Kalėdų. O dar be to, jis greitai Lietuvoj pradės naujas gastroles, šiurpindamas kaimo bobutes ir neapsišvietusią publiką, iš kurios, kaip įprasta, ims po 10 litų už autografą (perkant 2 ar daugiau knygas – autografams bus taikoma nuolaida).
Aš jau ne kartą rašiau apie šį nesuvokiamai nuostabų autorių, tapusį didžiausiu viso lietuviško interneto troliu. Ir ne tik interneto troliu – spaudoje jis irgi kelia šiurpulį bet kam, kas tik skaito jo straipsnius.
Pirmoji Užkalnio knyga „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ – susilaukė tokio nežmoniško pasisekimo, kad autorių prakeikė visa Rašytojų sąjungos grietinėlė. Kai kurie – net ir viešai. Antra knyga, „Kelionių istorijos“ – irgi susilaukė neįtikėtino pasisekimo.
O dabar žadama ir trečioji – sako, kad ji vadinsis „Prijaukintoji Anglija“. Ir aš tikiuosi, kad ji netgi pranoks tas pirmąsias.
Informacija, pateikta apie knygą, yra gauta ir nutekinta be autoriaus žinios ar sutikimo, tad jei tik su menamai išleidžiama knyga susijusios personos kreipsis – šitą įrašą išimsiu, o kol kas supraskite tai, kaip nepatvirtintus gandus, galimai nieko bendra neturinčius su realybe.
Marichuana žudo
Išties tai gal ir nežudo ta marichuana, nežinau. Šiaip, tiesiog, propagandinis filmukas, ištrauka iš filmo „Refeer Madness“, sukurto 1938 metais – apie tai, koks košmaras yra marichuana. Siaubingas, košmariškas narkotikas. Po šio filmo prasidėjo masiniai žolės draudimai JAV, o paskui ir kitose pasaulio šalyse.
