O kas IT pasikeitė jums nuo 2000-ųjų?

Štai parašiau labai ilgą ir didelę apžvalgą apie tai, kas pasikeitė IT nuo 2000-ųjų metų (net nepaleidau į LJ transliuot – LABAI didelė apžvalga gavosi, kaip koks romanas). Pokyčių daugybė, kai kurie dideli, kai kurie maži, bet bendrais mastais sulyginami su tikra revoliucija. Bet tai ne skaitmeninė revoliucija, o tik greita evoliucija. O gal visgi revoliucija?

Technologijos – technologijomis, o kas pasikeitė būtent jūsų gyvenime ir įpročiuose? Kaip IT, mobilūs telefonai, Internetas ir kitos panašios technologijos ir jų suteiktos galimybės per paskutinius 10 metų pakeitė jus, jūsų asmenines galimybes, jūsų pomėgius?

Kurie pokyčiai labiausiai užstrigo, kas labiausiai patiko, o kas labiausiai nepatiko? O ko dar trūksta, o kas dar atsiras?

Nuo 2000 iki 2010: IT evoliucija, greitesnė už revoliuciją

Jei kas nors paklaustų, kokia atsirado technologija, per paskutinį dešimtmetį apvertusi IT aukštyn kojomis, vargu, ar galėtume tokią rasti. Kita vertus, buvo daugybė smulkių, lyg ir gana neesminių pokyčių, kurie išties aukštyn kojomis apvertė ir IT, ir daugelį mūsų įpročių. Na, gal ir ne visai aukštyn kojomis, bet tiek, kad vargu sunku patikėti tuo, kas buvo (tiksliau – ko nebuvo) prieš dešimtmetį.

Kaip bebūtų keista, dauguma pokyčių – ganėtinai nedideli, kiekvienas jų atrodo lyg ir neesminis, gal tik keli – didesni, bet irgi savaime nieko nekeičiantys. Bet juos visus sudėjus, atrodo, lyg IT būtų pergyvenęs tikrą revoliuciją.

Taip, lyg informacinės technologijos būtų gimusios iš naujo – šį kartą jau ne IT specialistams, o paprastiems žmonėms. Continue reading →

Peugeot 205 – netikėtas monstras

Vakar mačiau mažutėlį Peugeot 205, jis buvo senas, žalios spalvos ir ganėtinai nudrengtas, su špakliaus dėmėmis ant kėbulo. Mažas žalias kibiriukas. Paprastame Molėtų plente jis mus aplenkė. Mes važiavome apie 100 km/h greičiu, o mažas pežiukas prilipo prie subinės, palaukė, kol netrukdys priešpriešiais važiuojančios mašinos, o paskui per sekundę ar dvi pasiekęs kokių 140 km/h greitį, nurūko, kriokdamas, lyg drakonas. Taip, jis buvo prilipęs prie subinės, o lenkdamas jau nuvažiavo taip, lyg mes stovėtume. Keliasdešimčia kilometrų greičiau.

Aš nesu matęs, kad tokiu greičiu (~100 km/h) važiuojanti mašina taip spurtuotų, vos ne dragais, o čia dar mažas kibirėlis, beveik kaip zapukas. Anksčiau turėjau monstrišką belenkokio litražo turbinizuotą SAAB-9000, kuris, esant 100 km/h, paspaudus pedalą, gilokai įsodindavo į sėdynę, tačiau palyginus su tuo pežiuku, monstrinis SAAB atrodytų lėtas, lyg koks traktorius.

Vienas senas draugas, ilgametis prancūziškų mašinų fanatas, kadaise pasakojo apie mistinius mažomis serijomis gamintus 205 modelio pežiukus, kuriuose būdavo bene kelių šimtų arklių varikliai. Įtariu, kad šitas buvo būtent toks. Absoliučiai nerealus vaizdas.

Banai

Man labai čia patinka, nes galiu banint kaip papuola. Štai užveikė mane anoksai Fredis* – uždėjau baną kažkokį – tikiuosi, kad tai nors ir pirmas, bet ir paskutinis kartas, kai man čia prireikia banus dėliot. Nurodžiau, kad į kažkokią Goatsę jį nukreipinėtų, kai norės ką nors čia paskaityt. Niekam nerekomenduočiau lankytis tokiuose puslapiuose, todėl net netikrinau ar veikia.

Kodėl buki žmonės nesupranta, kad pasiuntimas naxui – tai mandagus ir geranoriškas patarimas, kurio verta paklausyt?

Antidepresantai neveikia

Ko gero, daugelis girdėjot paskutinius tyrimus, apie tai, kad daugelis antidepresantų neveikia, nors ir turėtų. Nemažai medikų kalba, kad visas poveikis nesiskiria nuo placebo. Kai kurie žurnalistai rašo apie tai, kad farmacijos industrija tiesiog parazituoja visuomenėje, nesiskaitydama su jokiomis moralės normomis. Tačiau placebo efektas būdingas tik daliai vaistų, daliai antidepresantų. Kiti visgi veikia. Ir kartais – labai žiauriai.

Aš ilgai galvojau, ką parašyti apie koaksilį (coaxil) – vieną iš ganėtinai naujų ir populiarių antidepresantų, informaciją apie kurį atradau internete. Tai narkotikas, sukėlęs gangrenų epidemiją Rusijoje. Narkotikas, kuris savo populiarumu ten nusileidžia tik heroinui. Negana to, pasiaiškinus apie koaksilį, ėmė lįst ir kitos įdomybės.

Nežinojau, ką parašyti. Todėl tiesiog parašiau tai, ką galvoju. Po to, kai daviau paskaityti mane recenzavusiam gydytojui Ryčiui L. (tai vienas iš žymiausių Lietuvos anesteziologų), jis pasibaisėjo ir pareikalavo ištrinti jo pavardę iš teksto. Bet nepaneigė to, ką aš parašiau.

Tad jūsų dėmesiui straipsnis apie gangrenas.