Apie internetinius prezidentų rinkimus ir realybę

Aš tikiuosi, kad jau spėjote primiršti tą ilgą seriją balsavimų už internetų prezidentus. Paskutinio turo rezultatų ilgai ilgai neskelbiau, nes jie buvo ir taip pakankmai aiškūs, o norėjosi kiek ilgiau pratęsti ir pasižiūrėti šiokių tokių pokyčių. Visgi kardinalių pokyčių nesigavo: tendencijos liko aiškios ir ilgalaikės. Ir, beje, visiškai akivaizdžios.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Vienas dalykas labai smarkiai krito į akis per visus internetų balsavimus: pradžioje Dalia Grybauskaitė laiminėjo tiesiog be išlygų. Bet žinote, kaip būna, kai rinkėjas patiki, kad jo kandidatas laimės? Ogi jis neateina į rinkimus, nes galvoja, kad jo kandidatas ir taip laimės. Tuo tarpu kito kandidato rinkėjai mobilizuojasi. Štai tą ir matome grafike. Taip kad pagalvokite gerai: nors čia ir darau aš išvadą, kad Dalia Grybauskaitė turi laimėti, ji laimės tik su sąlyga, kad tie, kas ją palaiko, ateis į rinkimus.

O bendrai, nesigilinant į visokias analizes, tą ilgos internetinių balsavimų serijos pabaigą galima reziumuoti paprastai: iš realių kandidatų be išlygų laimi Dalia Grybauskaitė (418 balsai), o iš tų, kas šiaip internetuose garsūs – Remigijus Šimašius (671 balsas). Pastarasis, reikia tikėtis, į užmarštį nenueis, o kils ir toliau, nes rezultatai čia buvo įspūdingi.

Visi kiti, kas tik internetų rinkimuose dalyvavo, iškrito, nesugebėję nei susilyginti su šitais dviem kandidatais.

O jei norisi kiek daugiau duomenų – čia vat ir pasižiūrėkime truputį skirtingų grafikėlių ir šiaip įdomumų. Ir šį kartą – jau ne vien iš šitų balsavimų, o žymiai plačiau. Iš visokių kitokių šaltinių.

Continue reading

Kuo pradžiuginti koloradus

Ukrainoje koloradais jau seniai vadina tam tikrą fašistų, tiksliau gal netgi nacistų rūšį – tuos, kurie galvoja, kad Rusija aukščiau visko, o visi kas nėra rusai – tai antrarūšiai žmonės. Žinote, ukrainiečiai, lietuviai, gruzinai, latviai, estai, lenkai – tai ne žmonės, o kažkokie neaišku kas. Nes pagal tuos nacius – tiktai rusai yra kažkokia tauta. Labai dvasinga ir taip toliau, kuri išgelbės žmoniją.

NATO vėliava puikiai kelia kognityvinį disonansą visokiems koloradams. Tokį disonansą, kad tie iš proto ima kraustytis.

NATO vėliava puikiai kelia kognityvinį disonansą visokiems koloradams. Tokį disonansą, kad tie iš proto ima kraustytis.

Visai nedaug paklausius ir pasikaitinėjus tų nacių pezalų, pasidaro aišku, kaip pagal juos Rusija pasaulį išgelbės – ogi išnaikindama visus, kas nėra rusai. Patys rusofašistai, šitokius kliedesius skleidžiantys, vadina tai labai įdomia alegorija: „parklupdyta Rusija keliasi“ („Россия встаёт с колен“).

Čia kaip tik tame ir yra skirtumas: normalūs žmonės yra tiesiog žmonės kaip žmonės. O vat pas nacius jau atsiranda visokie tenai išskirtinumai, krūvos neaiškių nuoskaudų, vieni priešai aplinkui ir taip toliau.

Žodžiu, reikalas atrodo kraupiai, ypač kai dar tai virsta žmonių žudymu, grobimais ar tokiais įvykiais, kaip Odesoje, kur panašių nacių minia bandė šaunamaisiais ginklais šaudyti į ukrainiečius, mėtyti į juos Molotovo kokteilius ir panašiai, o baigė tuo, kad sudegė su visais savo ginklais ir kokteiliais pastate, kuriame užsibarikadavo nuo persiutusių žmonių minios.

Ypač baisu, kai tokią betvarkę sukelia minia nacių, atvažiavusių iš Rusijos ir Padniestrės. Atvažiavusių tam, kad pavaizduotų kažkokius tenai kovotojus prieš banderininkus ir išsigalvotus fašistus. Jie gi, žinote, važinėjantys – tai į Taliną kur nors kovot už kažkokias statulas (o realiai – parduotuvių plėšt), tai į Rygą, tai į Donecką, tai dar kur nors.

Todėl aš jums pasakysiu, kokios vėliavos ir vėliavėlės sukelia koloradams didžiausią kognityvinį disonansą:

  • Lietuvos vėliava – be abejonių, varanti juos iš proto. Vienas iš koloradinių požymių – kad jie aiškina, jog Lietuva – tai ne valstybė. Todėl juos nuo Lietuvos vėliavos ima nesuvaldomas įsiūtis, nuo kurio ima trūkinėti kraujagyslės, esančios kelių centimetrų didumo fašistinėse smegenyse.
  • NATO vėliava – ar žinote, kaip jie nuo šios tamposi? Juos apiema bejėgiškos konvulsijos, o iš burnų ima dribti putos. Kai kurie iš jų netgi apsišlapina, apimti nesuvaldomo paniškos baimės priepolio.
  • ES vėliava – na, čia jau pagal nutylėjimą aišku: kur tik putinoidas, tai ir Europos Sąjungos nekentėjas. Labai gerai.
  • Ukrainos vėliava – akivaizdu, kad dėl šios koloradus apima klaikus pasiutimas, nes jiems tai dabar nekenčiamiausia šalis, kuri pagal juos neturi teisės egzistuot. Ukrainiečiai pagal juos yra ne žmonės.
  • Gruzijos vėliava – be abejonės, jūs gerai žinote, kaip juos tai veikia. Taip, koloradai žino, kad jie agresoriai. Ir todėl jie bejėgiškai siunta.
  • Izraelio vėliava – čia jūs irgi matyt žinote, kad pagal koloradus – visas normalus pasaulis yra žydomasonai kokie tai, kalti dėl visų koloradų gyvenimo bėdų.
  • JAV vėliava – taigi jau be abejonės žinote, kodėl.
  • Dešiniojo sektoriaus vėliava – aišku, surasti tokią sudėtingoka, bet jeigu rastumėte, tai nekurie koloradai būtų ištikti visiško priepolio. Na, jūs maždaug įsivaizduojate.
  • Vaivorykštinė vėliava – žinote, man šiaip dėl jos nei šilta nei šalta, ale koloradams tai būtų absoliutus įsiūtis.

Ar kažką praleidau? Taigi žinoma – yra dar nuostabus ženkliukas II Pasaulinio karo aukoms atminti, primenantis raudoną aguoną. Toksai, kad šalia jo koloradinės juostelės tesimbolizuoja Rusijos imperializmą ir daugiau nieko.

1939-1945: niekada daugiau mes nenorime karo

Gvardijos juostelė ilgai buvo naudojama, kaip sovietų pergalės prieš nacius simbolis. Atkreipkite, beje, dėmesį – SSRS pergalės prieš III Reichą, o ne šiaip nacistų sutriuškinimo. Dėl to, beje, ir švenčiama Gegužės 9, o ne Gegužės 8, kai naciai kapituliavo. Taigi, neužmirškime, kad II Pasaulinį karą kariavo daugybė šalių, o ne tik šios dvi.

Kariavo ir Lietuva, tapusi viena iš pirmų valstybių, kurias užpuolė Adolfo Hitlerio valdoma Vokietija. Tiesa, kažkaip atseit taikiai – ultimatumais ir karinės jėgos demonstravimu naciai atplėšė Klaipėdos kraštą (primena Rusijos agresiją Kryme, tiesa?). Lietuva nuo nacių nukentėjo labai skaudžiai – prisiminti galime ir Ablingos tragediją, ir Pirčiupius, ir daugybę nužudytų žydų, lenkų, o ir tų pačių lietuvių. Nacių režimas buvo siaubingas.

Prisiminkime ir supraskime, kad karas - tai didžiausias košmaras, koksai tik gali kilti

Prisiminkime ir supraskime, kad karas – tai didžiausias košmaras, koksai tik gali kilti

Nacių režimą sunaikino daugybė šalių. Ir tos, kurios buvo užgrobtos, priešinosi partizaniniu judėjimu, ir tos, kurios kariavo įprastą karą. Jei bandysime tas šalis išvardinti, gausis beveik visos Europos valstybės.

Deja, kai kam norėtųsi įsivaizduoti, kad kariavo tik Rusija. Netgi ne šiaip SSRS, o tiktai Rusija ir viskas. Kažkokie Kremliaus ideologai sovietinę gvardijos juostą 2005 metais pervadino Georgijaus juostele (beje, ne švento Georgijaus, kaip cariniais laikais) ir surengė akciją, skirtą rusiškumui stiprinti. Pagrindiniais organizatoriais buvo fašsituojantis judėjimas „Naši“ (labiausiai visiems žinomas iš riaušių Taline), Vladimiro Putino partija „Jedinaja Rossija“, jos komsomoliškas filialas „Molodaja gvardija“ ir Rusijos žiniasklaidos korporacija „RIA Novosti“, šiuo metu garsėjanti kliedesiais apie Ukrainos įvykius.

Taigi, dar nuo to laiko gvardijos juosta ėmė prarasdinėti sovietinę karo prasmę, o vietoje to – gauti naują, nacistinio pobūdžio potekstę – „Rusija – aukščiau visko“. Po truputį vis labiau, labiau, kol galų gale, jau šiemet, pamatėme visai naują reiškinį: Georgijaus juostelė tapo ženklu, identifikuojančiu Rusijos okupacines pajėgas, jų specialiuosius dalinius, žmonių žudikus ir agresorius.

Kažkada panašiai pasikeitė svastika: pradžioje buvusi laimės, gėrio, gyvybės simboliu, šioji ėmė simbolizuoti šlykščiausius nusikaltėlius. Taip dabar keičiasi toji gvardijos juosta, tapdama Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu.

Todėl mums reikia kito simbolio. Tokio, kuris primintų apie visus žuvusius, apie visus nužudytus, apie visus kareivius ir civilius, kurie prarado gyvybes. Simbolio, kuris primintų apie milijonus mirčių. Simbolio, kuris primintų apie tai, kad karas – tai ne pergalės, o mirtys. Mirtys, kraujas ir lavonai. Tai yra tikras karo veidas – žvelgiantis į dangų aklomis numirėlio akimis.

Tokį simbolį nesunku atsispausdinti ir išsikirpti. Ir jis primena tai, kas išties buvo karas - kraujas ir mirtis.

Tokį simbolį nesunku atsispausdinti ir išsikirpti. Ir jis primena tai, kas išties buvo karas – kraujas ir mirtis.

Todėl aš siūlau visiems prisiminti, kas yra karas. Ir įsisegti raudoną aguoną. Tokią, kokią britai segasi, prisimindami I Pasaulinio karo aukas. Tokią, kuri kaip kraujo dėmė ant peršautos krūtinės. Kad neužmirštume viso to siaubo, kuris išties yra karas.

Ukrainiečiai dizaineriai Sergiy Mishakin ir Tetiana Borzunova (3Z Studio) jums sukūrė simbolį, kuris primintų. Ir šis simbolis yra neutralus. Jis primena žmones, kurie žuvo, o ne tuos, kas atstovauja kažkokią ideologiją. Prisiminkime praradusius savo gyvybes. Paspauskite ant paveiksliukų – jų rezoliucija čia kaip reikiant didelė. Adaptavo Lietuvai vienas anoniminiu likęs puikus žmogus.

Beje, protingai apie tą patį rašo kaimyniniame bloge esantis ponas Remigijus Šimašius. Irgi paskaitykite.

Baltais siūlais siūtas susišaudymas Slovianske

Rusija dabar skleidžia eilines propagandines isterikas apie tai, kad Slovianske (rus. Slavianskas) kažkokie Dešiniojo sektoriaus smogikai užpuolė separatistų postą ir ne tai 3, ne tai 5 žmones nušovė. Čia pasižiūrėkim į tai, kaip nesueina galai visame šiame falsifikuotame pasakojime. Iš to, kaip nesueina galai, verta pasimokyti: pagal tokias neatitiktis galima ir daugelį kitų propagandinių kliedesių identifikuoti.

Žuvusiųjų yra, o sužeistųjų nėra

Įvairiuose susišaudymuose sužeistųjų būna 5-10 kartų daugiau, nei žuvusiųjų. Tai yra sena ir labai visur pasitvirtinanti statistika. Jei susišaudyme žuvo 5 žmonės, galima tikėtis, kad bus maždaug 25-50 sužeistųjų. Kur jie? Ogi nėra. Jau praėjo gerokas laiko tarpas, bet apie sužeistuosius nėra duomenų ir viskas. Matyt kad ir nebus.

Sudeginta menamų smogikų mašina stovi visiškai šalia separatistų laužavietės. Dar už poros dešimčių metrų - barikada. Ar jūs tikite, kad vat taip tvarginkai privažiavo ir sustojo kokie tai smogikai?

Sudeginta menamų smogikų mašina stovi visiškai šalia separatistų laužavietės. Dar už poros dešimčių metrų – barikada. Ar jūs tikite, kad vat taip tvarkingai privažiavo ir sustojo kokie tai smogikai?

Atvejai, kur sužeistųjų būna mažiau, nei žuvusiųjų – visiškai išimtiniai: pvz., per Rygos ir Vilniaus OMON* surengtas Medininkų žudynes žuvo visi, išskyrus vieną – Tomą Šerną. Išžudyti buvo visi, šaudant ir kontrolinius šūvius, tačiau visvien liko vienas gyvas. Sužeisti ir neginkluoti muitininkai buvo metodiškai žudomi – tokiu būdu ir buvo iškreiptas įprastas sužeistų ir žuvusiųjų santykis.

Slovianske, kaip pasakoja separatistai ir Kremliaus propaganda, dalis liko gyvi ir privertė užpuolikus bėgti. Taigi, santykis turi būti įprastas: tiems 3 ar tai 5 žuvusiems turėtų tekti kelios dešimtys sužeistų. Tačiau jų nėra. Tiesiog šiaip nėra ir viskas.

Continue reading