Kaip jūs manote, kas čia pavaizduotas? Taigi čia mane pasirinko, kaip emblemą!
Šią atmintiną dieną, kai viskas taip gražu, ir jūsų gyvenime puikus įvykis – jūs skaitote mano blogą, aš jums pranešu svarbią naujieną, kurią dabar turite labai atidžiai ir sąmoningai perskaityti. Ir labai sąmoningai sureaguoti į ją.
Įsivaizduokite, žiurkėnas-blogeris yra kietesnis už visus žmones, kurių čia priviso taip, kad trukdo ir gatve praeit. Ir pabandykit dabar pasakyti, kad aš nors kada nors būnu neteisus, kad ir kaip nusišnekėdamas.
Štai šitaip siaubingas Rokiškis nukanda jo nepalaikinusį pirštą (paveikslas nutapytas aštria adata tiesiai ant gyvo žmogaus kūno, kad abejonių tikrumu nekiltų niekam)
Taip kad dabar nedelsdami imkit ir spauskit mygelį su užrašu „Like“ ir patapkite staigiai mano Facebook fanais, o jei nepatapsit, tai sužinosiu ir bus prastai. Ir pirštus, kurie to mygelio nespaudė, nukąsiu tiesiog. Nes štai toks aš esu blogas, piktas ir baisus.
Štai mano Facebook palaikinimo mygtukas, kurį paspauskite ir tada aš tapsiu jūsų dvasios vadovu, tuo didžiuoju Guru (nesvarbu, kad aš mažas, aš užtat labai stiprus), kuriuo jūs vadovausitės:
Spauskite mygtuką iškart ir nedvejodami, spauskite dabar ir viskas, paimkite savo pelę (pelę, žiurkikę!), nusitaikykite ir paspauskite laikinimo mygelį!
Taip kad jei jau dabar palaikinote, tai galit dabar manęs jau nekęsti, tai nat8rali nugalėtųjų reakcija, nes dabar jūs esat mano fanai ir dvasiniai vergai. Ir jei manęs dabar nekenčiate – reiškia, kad bijote. Bijokite manęs, nes visi žino, kad manęs reikia bijoti. Labai gerai, kad bijote – bijokite kuo labiau. Nes jei bijote, tai reiškia, kad gerbiate, labai smarkiai gerbiate. O jei gerbiate, tai reiškia, kad mylite. Kuo daugiau nekenčiate ir bijote, tuo daugiau gerbiate ir mylite. O jei mylite, tai reiškia, kad visur dabar laikinkite, šarinkite ir platinkite mane.
Ir dar visiems draugams pasakykit, kad jei nepalaikins, tai Rokiškis visus pirštus nukandžios. Ir prižiūrėkite griežtai ir primygtinai, kad irgi palaikintų! Jei nepalaikins, tai suteikiu jums privilegiją nukąsti manęs nepalaikinusius pirštus!
Tai čia ir yra šita svarbi naujiena, kurią visi turėjot perskaityti. Taip kad dabar jei dar nepalaikinot, tai staigiai mane palaikinkit. Ir tapkite mano amžinais fanais.
Kadangi atsirado daug labai pasipiktinusių tuo, kad metalistai yra protingesni, o visi kas nemėgsta metalo, neturi klausos ir yra intelektualiai čalendžinti, ar kaip čia korektiškiau išsireiškus – pasižymi neigiamu IQ, tai dabar duosiu jums paaiškinimą vaizdžiai ir garsiškai su geru pavyzdžiu – garsiąja Rebecca Friday, Youtube žvaigždute, savo peržiūrų skaičiumi per kelias dienas pralenkusia netgi Britney Spears (nors šiaip tai ir viena, ir kita – panašaus fufliškumo fufelis, kurio klausytis gali nebent spuoguoti 12-mečiai paaugliai, nešiojantys treningus ir palei parduotuves prašinėjantys chronių, kad tie nupirktų jiems kokio nors pigiausio bambalinio alaus).
Taigi, originalas toks (jei jums patiks, tai reiškia, kad turit labai žemą intelektą) – Rebecca Black, „Friday“:
O čia – koveris, atliktas black metal / death stiliumi (o čia jau priešingai, visi, kam šitas patiko – turi aukštą intelektą) – Jarett Norton and Danny Dodge, „Death Metal Friday“:
Na, tai kas dar norėtų pasiginčyt? Čia dar vienas pastebėjimas: Rebecca Black „Friday“ originalas turi 125 milijonus peržiūrų*, tuo tarpu „Death Metal Friday“ – tiktai 5 milijonus. Tai yra įrodymas, kad durnių yra 25 kartus daugiau, todėl protingųjų mažuma yra akivaizdžiai diskriminuojama, tuo tarpu turi būti priešingai: durnius reikia diskriminuoti tam, kad protingiems suteikti lygias galimybes.
* Atnaujinta info: Video vėliau buvo ištrintas dėl kokių tai autorinių teisių nesutarimo, o po mėnesio ar kelių įmestas vėl. Nauja versija jau irgi spėjo keletą milijonų peržiūrų surinkti.
Čia vaizdus pavyzdys apie tai, kaip vyrus jaudina moterys, mėgstančios gitarinę muziką. Komentarų nereikia. O kaip moteris jaudina vyrai, grojantys gitara - visiems pasako Antonio Banderas vardas: šį netgi teliko ekrane pamačiusios, panos sudrėksta momentaliai vien todėl, kad jis visad su gitara, kuri yra žvėriškas afrodiziakas, nenusileidžia Viagrai, tačiau puikiai tinka abiem lytims
Tokia tema išpuolė kažkaip – ką galima nustatyti apie žmogų pagal tai, kokią muziką jis mėgsta, o kokios negali pakęsti.
Ir ką jūs manot, jei bent truputį pagalvoji – taigi akivaizdu, kad Punk Rock mėgsta pankai ir šiaip ant visko padėję anarchistai, rusišką estradą – sovietukai, nykią klasikinę muziką – silpnoko proto snobai, kuriems pro vieną ausį įeina, o pro kitą išeina, svarbu tik kad bilietai būtų brangūs, o visokį fufelišką popsą labiausiai mėgsta paprasti durniai. Elton John ar Bryan Adams mėgsta visokios vidutinybės, Pink Floyd – senstelėję hiparikai, o kokius nors bitlus – išvis kažkokie istoriniai nesusipratimai. Elektroninę muziką mėgsta visokie technopatai, besikrapštantys varikliuose ir kompiuteriuose, liaudies dainas – nukvakusios megztos beretės, o disco – paviršutiniški tūsavonių mėgėjai.
Visame tame muzikos kontekste ypatingai įdomūs yra metalistai: jie pasižymi aukštu intelektu, nes tai sudėtinga muzika, nelabai suprantama primityvios psichikos žmonėms, jie pasižymi gebėjimu struktūruotai analizuoti įvairius dalykus, nes kitaip ir šios muzikos nesuprastų, jie pasižymi ir sugebėjimu nestandartiškai mąstyti, nes metalas – būtent tokia, nestandartinė muzika.
Taip, aišku, yra ir išimčių, tikrai žinau, kad retkarčiais būna žmonių, kurie visiškai neturi klausos, mėgsta kokią nors Britney Spears, Rytį Ciciną, Andrių Mamontovą ar Borisą Grebenščikovą, tačiau visvien pasižymi šiokiu tokiu intelektu. Bet kaip sakoma, išimtys nepaneigia taisyklės: intelektualai mėgsta normalią muziką – pradedant Heavy Metal bei Hard Rock ir baigiant Death Metal bei Grindcore, trumpai tariant – metalą (taip, aš sąmoningai traukiu į tą kategoriją ir Hard Rock, kaip stilių, kuris visą metalą pagimdė). O jei žmogus metalo nemėgsta, tai paprastai galima išsyk pasakyti apie jo žemą intelektą ir paprastai nesuklysi.
Mihai Sorohan
Beje, net ir darbdaviams visai verta turėt omeny: atrankos metu galima nekaltai paklausti būsimo darbuotojo, kokią muziką jis mėgsta, ir jei anas pavardins kelias metalo grupes, tai išsyk galima pasidaryti išvadą, kad žmogus struktūralus, protingas, galvojantis apie savęs ir įmonės tobulinimą. O jei nepavardins – tai reiškia, kad neapsišvietęs ir nykus, darbui netinkamas, nesavarankiškas ir kvailas.
Dar daugiau, jei žmogus pasako, kad metalo jis nesupranta ir negali pakęsti, tai išsyk galima užtikrintai tarti, kad jis yra tiesiog eilinis pacukas, neturintis klausos ir mėgstantis visokias čiastuškes, į kurių taktą gliaudo siemkes, sėdėdamas ant suoliuko ir užsigerdamas bambaliniu surogatu, kuris jau pirmą darbo dieną užgers ir antrą dieną neateis dirbti.
Darius Gylys
Taigi, kad nepasirodyčiau kažkam galaslovnas (lietuvių kalbos talibanas sako „nuogastiklainiškas“), štai jums ir prašom, pavyzdėlis: metalistai, paskaitę Rokiškį Rabinovičių, gitaros kursuose gauna apsilankymų už dyką, o nemetalistams viena tokia pat pamoka kainuoja 40 litų. Ar žinot, kodėl? Todėl, kad metalistai mąstyt sugeba, įsimena, kaip pirštus laikyt, kaip grot ir taip toliau, o tie, kas nemėgsta metalo – tai jiems nors kuolą ant galvos tašyk, praeina mėnesiai, kol išmoksta varganai sugrot dainą iš vieno akordo ir nepataikydami ritmo. Tai susiję tiesiog su intelektiniais žmonių gebėjimais ir labai gerai paaiškina, kokie žmonės išrado rusiškas čiastuškes.
Čia kad patys įsitikintumėt faktais, patikrinti ir patikimi duomenys iš gitaros studijos „Noriu Groti„:
Taigi, kaip matom, puikūs ir profesionalūs gitaristai metalistams duoda pamokas už dyką. Aišku, čia viskas dėl to, kad susiginčijom kažkaip, užtrolinau aš visus, įskaitant ir gitaros studiją ir gavosi toks vat siurprizas jums, mano brangūs metalo mėgėjai. Aišku, čia viskas su išlyga, kad ne šiaip iš bet kur tie metalo mėgėjai, o tik iš Rokiškio, ta prasme, iš šito blogo atėję. Toksai vat malonus dalykas, kurio nusipelno išimtinai tiktai visokie metaliūgos.
Taip kad ponai metalistai (metalistai – reiškia, kad metalą mėgstantys) nepraleiskit dabar progos ir rezervuokitės pamokas, užėję į registracijos formą. O paskui keliaukit į šitą vat studiją Žemaitės 26 Vilniuje, taip gaudami nuo manęs ir „Noriu Groti“ puikų prezentą, kurio niekad negautų tokie žmonės, kurių mašinose sukasi Olialia Pupyčių kompaktai:
Nemetalistai, aišku, irgi registruokitės, tik jums pinigus reiks mokėt. Bet negalvokit, kad tai pinigai į balą. Čia bus pati geriausia babkių investicija jūsų gyvenime – pasimokę kelias pamokas, suprasit, kad verta tapti metalo mėgėjais ne dėl pinigų taupymo, o dėl to, kad tai kaip reikiant intelektą lavinanti muzika. Ir aš garantuoju, kad ta chebra išmokins jus ir proto, ir groti. Čia jei netikit, tai galit netgi pasidaryti IQ testą kur nors prieš gitaros pamokas ir po pamokų, tai pamatysit rezultato pagerėjimą (čia rimtas dalykas, pasitikrinę įsitikinsit). Ir, jei norėsit – galėsit netgi išmokti groti taip, kaip garsusis pasaulio stebuklas Mark Goffeney:
Tiktai aišku, jei esat nemetalistai, tai negalvokit, kad ką nors sugudrausit, apsimesit metalistais ir gausit pamokų už dyką, nes čia galima nuspėt, kad kas nors klausos neturintis sugalvos, kad žino grupę Metallica ir kad čia jau pasiekimas, kad kokį nors „Nothing Else Matters“ yra girdėjęs, ar ten kokių nors Guns and Roses pasiklauso kartais, vadinasi yra metalistas. Tokie bajeriukai nepraeis, tą galiu užgarantuot jums 110 procentų, nes panašūs „mėgėjai“ būna nieko negirdėję nei apie Slayer, nei apie dar ką nors, taip kad bus išrišti per 3 sekundes ir turės mokėti pagal dvigubą tarifą. Aš jums tai garantuoju, aš specialiai paprašysiu, kad su apsimetėliais būtų nesicackinama.
Nulinė kaina už gitaros pamoką – tik realiai metalą mėgstantiems, o visiems kitiems reiks mokėt pinigus.
Štai NePo parašė blogerių moralės deklaraciją. Aš irgi esu rašęs deklaracijas, tai puikiai suprantu, kame reikalas. Norisi pasaulį padaryti gražesniu, tobulesniu, tiesiog norisi, kad būtų daugiau laimės ir gėrio. Tai suprantama, tai pagirtina. Aš nuoširdžiai manau, kad NePo parašė puikią deklaraciją, kuri realiai pasaulį padarys truputį geresniu.
Deja. Esu, matyt, cinikas. Negaliu pasirašinėt moralinių deklaracijų, nes netikiu netgi pats savo moralumu.
Mano dvasia žvelgia į jus didingai atsukusi savo aukštos moralės veidą
Esu giliai ir nuoširdžiai įsitikinęs, kad bet kas gali turėti apie mane bet kokią nuomonę. Ir tą nuomonę išsakyti, kaip tiktai nori ir kur tiktai nori. Net jei ta nuomonė apie mane yra visiški kliedesiai. Pats netoleruoju niekuo nepagrįstų nuomonių savo bloge, tačiau manau, kad būtent nuomonę apie mane galima turėti bet kokią.
Jei kas nors nori – gali skelbti, kad aš esu pyderas, šūdžius, degeneratas, komunistas, fašistas, anarchistas, melagis, sektantas, religinis maniakas, prostitučių suteneris, Minsko milicijos mokyklos auklėtinis, sukčius, vagis, debilas, nevisprotis, šizofrenikas, gėjus, prasigėręs kaimietis, bomžas, pacukas, banditėlis, vyru apsimetanti feministė, megzta beretė, turgaus boba, žmogumi apsimetantis asilas, King Kongo pimpalas, Zimbabvės beždžionė, kompiuterinis botas ar dar kas nors.
Jei tik kas nori, gali netgi skelbti, kad aš nužudžiau Undinėlę ir išprievartavau Kalėdų Senelį. Ir netgi galit skelbti, kad kiekvienąsyk, kai mano straipsnį kas nors perskaito, klaikiose kančiose nudvesia mažas nekaltas pūkuotas kačiukas. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę apie mane. Ir kiekvienas gali kurti mano įvaizdį. Esu įsitikinęs, kad tai visų teisė.
Žinoma, tai nereiškia, kad aš tą nuomonę labai toleruosiu čia, savo bloge – tiesiog nemėgstu durnių ir tuščių pezėjimų su jais. Bet mane senai jau (ir ne kartą) kaltino tuo, kad aš Minsko milicijos mokykloje mokiausi tapti KGB karininku, kad prostitutes vežiojau į Lenkiją ir dar belenkuo. Ir fašistu, komunistu, anarchistu, degeneratu bei visokiais kitais žodžiais vadino. Matomai, tam buvo priežasčių. Aš gi pats negalėčiau taip jau adekvačiai savęs įvertinti – tik aplinkiniai gali pasakyti, kas ir kaip. Todėl nuoširdžiai manau, kad tokios nuomonės yra vertos to, kad jos yra.
NePo sako, kad humoras nėra patyčios. Žinoma, aš suprantu, kad yra kažkoks ten gal skirtumas tarp humoro ir patyčių. Aš pats tą skirtumą matau tik vienoje vietoje – patyčios yra diskriminacinis, prievartos aktas, skirtas tiesiog kitų žmonių žlugdymui. Man patyčios asocijuojasi su atvejais, kai nusikaltėliai savo auką kankina degančiu lygintuvu ir iš to juokiasi. Arba kai būrys mažvaikių muša, trypia savo klasioką ir ant jo spjaudo. Tai yra patyčios.
O humoras? O ką aš žinau? Aš išvis nežinau, kas tas humoras. Kažkam kažkas juokinga, kažkam kitam – nejuokinga, ką aš žinau? Kad kažkas man parašė kažkokį plūstantį komentarą – tai patyčios, o ne humoras? Nesąmonė. Net jei tai ne humoras, man tai jokios ne patyčios. Kita vertus, belenkas gali būti humoru kam nors.
Kai kažkoks veikėjas man čia parašo „Rokiškis yra pydaras“ – manęs tai visai neskaudina. Priešingai – tai smagu: žmogus išreiškia savo pasipiktinimą, o tam jis turi teisę. Žinoma, kad pagal tokius pasakymus aš irgi darausi išvadas, bet gavęs tokį komentarą, šypsausi, nes šitai man teikia malonumą 🙂
Aišku, man būtų kardinaliai linksmiau, jei vietoj tokio komentarėlio apie mane parašytų ištisą straipsnį, demaskuojantį mano klaikią natūrą ir kaltinantį mane kažkokiais baisiais nusikaltimais, ypač dar jei jie būtų susieti su kokiomis nors siaubingomis intrigomis, šantažu, slaptomis organizacijomis, sąmokslais, o jei įmanoma – dar ir iliuminatais ar Ktulu. O dar geriau – su kokiu nors pasauliniu dirbtiniu intelektu ir Matrica.
Na, tiek to, susietų bent jau su hakeriais, taksistais ar valytojom, bet visvien straipsnį apie mane ir apie mano siaubingą baisumą parašytų. Tai būtų daug maloniau, nei šiaip koks nors banalus komentaras apie Rokiškį komunistą, pyderą, fašistą ar pan..
Vilkas slėpėsi žolėje. Žolė buvo aukšta, pageltusi, veik nurudusi, ją bangavo vėjas. Tas pats vėjas šiaušė ir su žole besiliejantį vilko kailį. Vilkas, lyg nieko nebijodamas, stryktelėjo link manęs, pusiauriščia. Ir gavo spyrį į nasrus. Nukrito ant šono, persivertė ir nubėgo. Už kokio šimto metrų apsisuko ir ratu sugrįžo atgal. Antras jo šuolis buvo rimtesnis, tačiau paskutinis. Aš nusprendžiau jį užmušti. Spyris gavosi idealus, visiškai techniškas: nuo krūtinės kumščiai puslankiu leidžiami žemyn ir į šonus, judesio banga persiduoda į klubus ir koja iššauna, kaip botagas – tiesiai į ten, kur gerklė susieina su žandikauliu. Dar spėjau pamatyti į šipulius lūžtančius nasrus ir iš vilko akies trykštelėjusį kraują.
Kurwa matka, atsibudau 5 ryto, toks jausmas, kad į sieną sulaužiau kojos pirštus, o gal ir kelio girnelę. Gerai, kad siena pakankamai arti buvo – kelias atsitrenkė pirmas, gan mažu greičiu, nedavęs įsibėgėti pėdai. Dabar ant kelio iššoko nediduko obuoliuko dydžio ir formos guzas, kojos nykštys nesilanksto – irgi į guzą išaugo. Jei ryt nepajusiu, kad gerėja, matyt teks važiuot į traumą.
Sušiktas vilkas.
This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.AcceptRead More
