Tag Archives: mitingai

Apie neaišku kokius mitingus

Ponai ir ponios, tiesiog šiaip informacija apie tai, kaip yra su mitingais, kas yra legalu, o kas nelegalu. Kad žinotumėte, ką kas gali padaryti, o kas ko negali ir išvis, kas kuo gali baigtis.

Jei norite protestuoti prieš valdžią, pasirūpinkit, kad jūsų neišdurtų. Protestai yra gerai, bet blogai, jei kažkas jus tiesiog apgaus, o jūs tik nukentėsite.

Valdžia Lietuvoje seniai nepasižymi sveiko proto pertekliumi. O protestuoti – tai mūsų visų teisė. Ir aš visada džiaugiuosi, kai žmonės protestuoja – jie išreiškia savo valią, o valdžiai dašyla, kad kažką ji daro negerai. Problema ta, kad protestai yra politika, o politikoje būna pilna visokių apgavysčių.

Tam, kad nebūtum apgautas, yra keli dalykai, kuriuos būtina žinoti kiekvienam, norinčiam protestuoti, net jei to ir nesinori žinoti.

  1. Visi mitingai turi organizatorius. Nebūna tokių, kur nebūtų organizatorių. Net jei mitingas atrodo kažkoks stichinis – visvien kažkas tai pradeda, kol žmonės visgi nusprendžia rinktis. Organizatoriai gali būti tiesiog nežinomi, bet visvien jie būna.
  2. Įstatymais reikalaujama, kad organizatorius prisistatytų valdžiai ir prisiimtų atsakomybę už tai, kad organizuoja mitingą. Jei viskas bus tvarkoje – tai bus tvarkoje. Bet jei organizatorius nori organizuti mitingą ir paruošti riaušes – tai jis ir bus atsakingas už tai. Todėl valdžia nori apie jį žinoti.
  3. Jei organizatorius slepiasi ir vaizduoja, kad jo nėra – tai savaime kelia minčių apie tai, kodėl jis slepiasi ir vaizduoja, kad jo nėra. Kam slėptis ir vaizduoti, kad tavęs nėra, jei viskas tvarkoje?
  4. Suorganizuoti kokį nors mitingą ar dar ką nors panašaus nėra jokia didelė problema. Todėl apie kiekvieną anonimiškai organizuojamą (menamai stichišką) mitingą galima įtarti, kad yra planų jį paversti riaušėmis. Ir kuo labiau slepiasi organizatoriai, tuo daugiau įtarimų tai kelia.
  5. Riaušes malšina teisėsauga. Lietuvos teisėsauga moka tai daryti pakankamai efektyviai. Vargu, ar verta eiti į mitingą, kuris gali pavirsti į riaušes, o paskui dar gali gauti ašarinių dujų, guminių kulkų, bananų, o dar paskui – būti suimtu, o dar paskui – ir teisiamu.
  6. Kai nėra organizatoriaus, visa atsakomybė tenka tiems, kas dalyvavo riaušėse. Nes organizatoriaus nėra. Tada už riaušes tada sėda tie, kas dalyvavo, o ne tie, kas užsislėpę kažkur organizavo.

Kai pamatai, kaip kažkoks visiškai anoniminis Facebook puslapis ima ir atsiranda iš niekur, o paskui jo vienintelis postas ima ir surenka netoli 10 tūkstančių peršarinimų, tai visada yra klausimas – „o kaip čia taip“?

Tokių stebuklų nebūna šiaip iš niekur. Kažkas labai intensyviai organizuoja ir nori likti nežinomu. O paskui pačiame puslapyje ir daugybėje pašarinimų atsiranda krūvos visokių komentuotojų, kurie kalba, kad Seimą reikia sudeginti ir panašiai. Kažkodėl milžiniška dalis tų komentuotojų turi keistus profilius – be istorijos, su paviene visiškai melaginga (iš internetų paimta) profilio nuotrauka ir panašiai. Tarp tų, kurie dalinasi tokiais įrašais – irgi stebėtinai didelis tokių feikų procentas.

Galima numanyti, kad šitaip organizuojami protestai turi tik vieną tikslą – sukelti riaušes. Ir tikrieji tokių protestų organizatoriai apie tai žino – jie juk patys ir organizuoja. Ir riaušes sukelti jie pasistengs. Tuo tarpu kentėti teks tiems, kas tais anonimiškais organizatoriais bus patikėję.

Trumpai tariant, saugokit save nuo panašių sukčių, kurie tiesiog nori jumis pasinaudoti – kentėti nuo to teks tiems, kas bus apgauti ir įvilioti į tokius spąstus. Anonimiški ir įsislaptinę organizatoriai už tai atsakomybės pasistengs išvengti.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

LGBT paradas, požiūrių konfliktas ir demokratija

Žinote, žiūriu aš į tas krūvas visokiausių diskusijų apie tai, kaip kažkuo ten kažkam gėjai, kažkuo ten negėjai, kokios tai teisės ir taip toliau. Paradai kokie tai ir panašiai. Ir visokie kiti diskursai. Ir galvoju aš apie tokį dalyką: KPŠ čia vyksta, kad kažkokie visai indiferentiški seksualiniai diskursai* staiga tampa politika, o kažkas, kas man visiškai neįdomu, sugeba užflūdinti man Feisbuką tiek, kad daugiau nieko ir nesimato, išskyrus kažkokius gėjų ir antigėjų disputus apie visiškai neaišku ką? Na, taip, suprantu, kad žmonės šneka apie tai, kas jiems rūpi…

Kai ribojamos žmonių nuomonės, viskas baigiasi tuo, kad telieka vienintelė leidžiama nuomonė. Visi kiti telieka režimo tarnais. Tap, kaip Šiaurės Korėjoje.

Kai ribojamos žmonių nuomonės, viskas baigiasi tuo, kad telieka vienintelė leidžiama nuomonė. Visi kiti telieka režimo tarnais. Tap, kaip Šiaurės Korėjoje.

Nuomonių laisvė – tai esminė demokratijos sąlyga. Tik esant nuomonių laisvei, gali būti išsakomos ir sprendžiamos žmonių ir visos valstybės problemos. Jei tik prasideda nuomonių ribojimai visuomenėje, demokratija baigiasi, o kartu baigiasi ir bet koks progresas – valstybė nueina pražūtin. Būtent todėl aš manau, kad teisę išeit į gatves ir išsakyt savo nuomonę turi visi**. Tą teisę turi ir tautininkai, ir gėjai, ir profsąjungos, ir komunistai, ir bet kas kitas. Ir taip pat bet kas turi teisę išsakyti priešingą nuomonę, nesutikti, protestuoti ir taip toliau. Tai yra esminė, besąlygiška demokratijos sąlyga. Ir jos reikia laikytis, kad ir kaip bebūtų sunku.

Nesvarbu, ar sutinkat su gėjais, ar nesutinkat: jie turi teisę savo eitynėms. Nesvarbu, ar sutinkat su tautininkais, ar nesutinkat: jie irgi turi teisę. Teisę turi ir konservatoriai, ir socdemai, ir liberalai, ir profsąjungos, ir šunų mėgėjai, ir žalieji, ir kovotojai su psichotronais. Visi turi teisę, nes jei iš jų tą teisę atimsim, tai reikš, kad yra kažkas, kas sprendžia, apie ką galima kalbėti, o apie ką – ne. Ir jei tik tokie sprendėjai atsiranda, demokratija baigiasi.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Zuokas gerina Vilniaus transportą

Artūras Zuokas, bandantis sunaikinti privatų transportą, yra akivaizdus socialistas: su jo taipininkais palyginus, socdemai yra aiškūs dešinieji, gi pats Artūras Zuokas, kiek matau – kažkur politiniame tarpe tarp Rolando Pakso ir Algirdo Paleckio.

Apie tai, kad Vilniaus meras tiesiog nevykusiai atkartoja Pakso istoriją  – jau rašiau, kai rašiau apie liberalus, pusliberalius, liberastus ir visokius prisiplakėlius prie jų – ten makalynė kaip reikiant. Dabar gi reikia pastebėti, kad Zuoko kalbos apie tai, kad reikia tartis su Gazprom bei nesąmoningas noras visiškai suvalstybinti keleivių pervežimą Vilniuje – tai aiškus visiškai socialistinių pažiūrų simptomas, primenantis kažkokį sovietmetį ir komunistų kovą prieš privatų verslą.

Taigi, sakyčiau, kad pakankamai netoli nuo Socialistinio Liaudies Fronto, prie kurio gal ir prisijungs visas tas judėjimas „Taip“: juk matome, kad ideologiškai jie artimi vieni kitiems. Ir vieniems ir kitiems vieta yra ne valdžioje, o kur nors politiniame šiukšlyne. Tokie pokyčiai turi įvykti, jiems jau po truputį ateina laikas.

Kukurūznikas

Vienas iš Artūro Zuoko projektų - tai kažkokios Vilniaus avialinijos, kurioms dar neatsiradus, jau užtikrintai galim pasakyti apie tai, kaip jos baigsis. Sovietiniai metodai, kur valstybė susigalvoja daryti kažkokius absurdiškus verslus, visada baigiasi bankrotu. Keistu pervežimų bizniu su visokiais metro, tramvajais, išnaikinamais privačiais vežėjais, abonento bilietais, belenkaip ant šaligatvių pribraižytomis dviračių juostomis, skylėtomis gatvėmis, oranžiniais dviračiais ir kitokiais absurdais jau tapo visas Vilnius. Ir sprendžiant iš miesto skolų, visas Vilnius eina į bankrotą.

Patyliukais tiesiog naikinami visi privatūs vežėjai. Mikrobusai, autobusai – jei tik jie yra privačių įmonių, kitaip tariant – nepritaikyti kažkokioms neaiškioms savivaldybinėms veikloms – jie naikinami ir viskas. Naikinami, remiantis keista valdžiažmogiška pseudologika: esą tokia įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ uždirba per mažai pinigų. Aš jums patylėsiu apie tai, kas išties uždirba per mažai pinigų, bet jūs mane supratot ir patys. Socializmas, žinote: „atimkim ir pasidalinkim“.

Šiaip jau, nukrypstant į finansus – kai kurias tendencijas viešojo transporto valdyme galima įtarti tiesiog pažvelgus į finansinės apmokėjimų struktūros pokyčius ir tai, kaip kardinaliai prastinamas susisiekimas tiems, kas naudojasi tuo viešuoju transportu, naikinant privačius vežėjus: jau legenda tapęs abonento bilietas yra apmokamas pagal laiką. Taip, tai reiškia, kad kuo lėčiau transportas važiuos, kuo blogiau bus aptarnaujami keleiviai, kuo nesąmoningiau bus organizuojami maršrutai – tuo daugiau ta savivaldybinė kontora uždirbs. Taip, jūs teisingai supratote, finansinis pelningumo didinimo modelis, esant dabartinei schemai, būtent toks. Ir panagrinėję tokią schemą, beje, galite rasti atsakymą į klausimą, kodėl buvo panaikinti talonėliai. Taip, jūs teisingai supratote, jie nesiderina su apmokėjimo pagal laiką modeliu, nes jie orientuoti į maksimalų pervežimų efektyvinimą.

Vilniaus savivaldybė, kuri turėtų gyventojus informuoti apie svarbius įvykius, tyli. Jos puslapis jau tapęs kryptingai veikiančiu informacijos šaltiniu: ji skleisti fantazijas apie nemokamą transportą ir esą atpigusius bilietus, bet nesugeba pranešti, kad Balandžio 3 prieš savivaldybės veiksmus vyks mitingas. Paskaičius savivaldybės puslapį susidaro įspūdis, kad visi laimingi ir džiaugiasi, tad apie protestus nėra ką galvot.

Trumpai tariant, paskatinkime taipininkų susijungimo su frontininkais procesą: ryt, Balandžio 3 dieną prie Vilniaus savivaldybės, 12 valandą 15 minučių vyks mitingas. Organizuoja privatūs vežėjai. Ir net jei jus dabartinė Vilniaus valdžia užkniso ne dėl transporto, o dėl šildymo, dėl išdaužytų gatvių ar dėl kitų nesąmonių – ateikite. Nes tik taip galite parodyti, kad norite pokyčių.

Kurių galų kažkokie politikanai gali nurodinėti, kas gali daryti verslą ir kaip kam patogiau važinėti? Kokio velnio savivaldybė naikina verslą vardan kažkokios klaikios valdiškos sovietmetį menančios įstaigos gelbėjimo? Žodžiu, nestabdykim.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Mitingas prieš rinkimines falsifikacijas

Rinkimų falsifikacija, mitingas

Galima balsuoti už tuos ar anuos. Bet balsas turi būti balsas. Falsifikacija - tai nėra balsas.

Po to, kai internetuose, o paskui ir žiniasklaidoje ėmė lįsti visokios falsifikacijos – balsų pirkimai, kažkaip subalsuoti biuleteiniai bei neaiškumai su kai kuriomis komisijomis, noriu pasakyti jums tokį dalyką. Paprastą labai.

Ne tiek svarbu, kokios tavo pažiūros, ne tiek svarbu, ką galvoji – svarbu, kad kiekvienas iš mūsų turėtų pasirinkimą. Laisvę rinktis, laisvę rinkti. Svarbu, kad kiekvienas galėtų įtakoti rinkimus taip, kaip nori – atiduoti savo balsą už tuos, ką laikai vertais. Svarbu, kad galėtum balsuoti ir tavęs negalėtų apgauti.

Kuri partija ir kuris kandidatas laimėjo – tai turi būti žmonių pasirinkimas. Būtent žmonių, o ne falsifikatorių. Ar tu rinkaisi, ar už tave kažkas rinko? Kas nusprendė?

Kai kažkas gali pirkti balsus, kai kažkur gali būti panaudoti biuleteniai, nors žmogus neatėjo balsuoti, kai kokie nors balsų skaičiuotojai gali sugadinti biuletenius – tai yra blogai visiems. Netgi tiems, kas laimi rinkimus. Taip, netgi laimėtojams tai yra pralaimėjimas, nes jais nustoja pasitikėti žmonės. Ir kai nustoja pasitikėti, jie neturi galimybių dirbti. Tie, kas išrenkami per klastojimus – tai atmatos. Ar gali pasitikėti valdžia, kuri buvo „išrinkta“ klastojimų būdu?

Ne tiek svarbu, ar balsavai už konservatorius, ar už socialdemokratus, ar už liberalus, ar už tvarkiečius. Svarbu tai, kad tu balsavai ir rinkaisi – tavo balsas turėjo lemti. Ten, kur buvo balsų pirkimai ar kitos falsifikacijos, tavo balsas nelėmė. Ten nulėmė kokiam nors chronibalui duoti 10 litų. Tu atsilaikytum prieš 10 litų, bet chronibalams tai nerūpi. Tavo balsas nerūpi ir tiems komisijų veikėjams, kurie išmetinėjo biuletenius į šiukšliadėžes. Tavo balsas nerūpi ir tiems, kas gadino biuletenius taip, kad jie taptų negaliojančiais.

Tu gali balsuoti už Darbo partiją, už paksuolius, už konservus, už Drąsos kelią, netgi už Frontą – tai tavo pasirinkimas ir besąlygiška tavo teisė. Netgi nebalsavimas yra teisė – teisė neatiduoti savo balso. Tokias teises pažeidžia balsų pirkėjai ir kiti falsifikatoriai. Kiekvienas iš mūsų turime pasirinkimą. Ir kiekvienas iš mūsų norime, kad mūsų teisės galiotų. Mes galime to pareikalauti.

Todėl labai prašau ateiti į mitingą, kuris vyks Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ketvirtadienį, 11:45.

Kiekvieno prašau ateiti – net jei nebalsavote. Ir ypač prašau, jei balsavote. Ir kiekvieno darbdavio prašau, kad ne tik toleruotų šį protestą, bet ir paskatintų darbuotojus išreikšti savo nuomonę. Nes nuo kiekvieno iš mūsų priklauso mūsų šalies likimas. Kiekvienas, kas išreikš protestą, atims po lašelį legitimumo iš tų, kas pirko balsus ir gaudavo juos per falsifikacijas.

Mitingą organizuoja keli aktyvistai, jis yra nepartinis. Jokie partiniai-agitaciniai dalykai nebus toleruojami. Tai mitingas dėl rinkimų skaidrumo – dėl kiekvieno teisės rinktis. Dėl mūsų visų teisės.

Taigi, mitingas Vilniuje – Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, Spalio 25 dieną, 11:45.  Daugiau informacijos – FB mitingo organizatorių puslapyje.

Dar viena žinia –  Kaune irgi bus mitingas, 23 dieną, Vienybės aikštėje, 12 valandą. Daugiau informacijos – Kauno organizatorių FB puslapyje.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter