Google

Tag Archives: Google

Nauja porcija paieškos džiaugsmų

Štai jums duosiu reguliarią porciją tų džiaugsmų, kurių žmonės ieško internetuose, nes tiems žmonėms galvos yra kažkokios keistai dirbančios ir jie gal mąsto panašiai, kaip koks nors katinas, prisirijęs valerijonų. Juk ir patys pagalvokit – argi gali valerijonų prisirijęs katinas mąstyti, jei jis netgi neprisirijęs negali mąstyti?

Nėra pasaulyje beviltiškesnio padaro, nei katė. Nežaisminga, nyki, neįdomi, neturinti proto, grubi, atstumianti ir išvis klaiki. Bet už paprastas nykias kates dar klaikesnė yra ružava katė, nes tai jau yra visiškas dugnas. Kai kurias paieškos frazes aiškiai parašo katės, o tarp jų gal net ir ružavos. Kitaip šito absurdo paaiškinti neįmanoma.

Trumpai tariant, jau kelis mėnesius nerašiau, kokie čia žmonės ateina. Aš spėju, kad greitai jau ateidinės netgi tokie, kurie ieško psichotronų, skraidančių lėkščių ir acto garinimo receptų. Ir dar kokio nors binto rūkymo bei kitų gudrybių. Oj, bendrai tai buvo kažkokia frazė apie psichotroniką Rokiškyje…

Taip, ponai ir ponios, visa tai – ne šiaip kokia nors šizofrenija, o kuo paprasčiausi žmonės, ieškantys kažko internetuose. Ir jie gal netgi jokių narkotikų nevartoja, o ramiai ir be jokio streso gyvena kokiame nors Lietuvos miestelyje, pavyzdžiui, Radviliškyje, Kupiškyje ar Raseiniuose.

Taip, tai tiesiog elementarūs durniai, besinaudojantys Google paieška. Durniai ir katės visokios. Todėl šitą kartą duosiu tik pavienių frazių, nes tos kur dažnesnės, tai kartojasi, taip pat kaip ir anksčiau. O štai durnumas tai visada būna unikalus, nes tai proto priešingybė, kitaip tariant – variacija, nuokrypis nuo normos ir brokas visoks.

Continue reading →

Paieškos atradimų jūsų džiaugsmui

Suprantu, kad labai jau seniai nerašiau apie tai, kaip mano blogą atranda visokie bepročiai iš internetų. O ir sužiūrėti tą darosi sunkiau, nes Google, gerindami savo paslaugas, beveik nustojo rodyti paieškos rezultatus, o ir išvis tuose Google Analytics reikaluose pasidarė beveik neįmanoma susigaudyti.

Net jei visi tokie, visgi kažką galima padaryti. Visada galima surasti kokią nors pozityvią išeitį netgi tiems, kas jau visai kvankšt.

Po to, kai anie nuostabų Google Plus patys sugebėjo suknisti taip, kad tiesiog į komentarus atsakinėjant, tektų tampyti 5 skrūlbarus, viskas būtų rodoma neperskaitomu būdu dviem stulpeliais, o paskui dar uždėjo neišjungiamus filtrus, pagal kuriuos ne pats nusprendi, ką nori matyti, o jie už tave sugalvoja, tas daiktas tapo sugadintu galutinai. Ir jie dar išnaikino iš Google+ RSS, paskui uždarė tą Google Reader, o dabar vat Google Analytics irgi pavertė į kažkokį nesuprantamą bardaką. Jie susirgo stagnacine liga, todėl jau teks jiems sužlugti.

Bet visgi nuobiros statistikų ateina. Šiokios tokios. Aišku, jei patartumėte kokį kitą įrankį, kuris su WordPress gerai integruotųsi, tai būtų gerai. Bet ir taip kažką išrankiojau jums.

Continue reading →

Paieškos atradimai jūsų džiaugsmui

Štai tasai garsusis pašto ženklas

Kadangi laiks nuo laiko jums paskelbiu paieškos rezultatus ir papasakoju, kokie durniai ateina čia pas mane į blogą, ieškodami kartais Rokiškio Rabinovičiaus, o dar dažniau – kažkokių nesusijusių kliedesių, tai štai jums bus nauja porcija. Juoba jau ištisi metai praėjo nuo paskutinio karto.

Keista, tačiau paieška vis keičiasi ir ateina vis kitokių žmonių. Netgi dar keisčiau tai, kad kažkodėl kartais ėmė ateidinėti gal netgi visai ir ne durnių, o tai labai stebina, nes tie, kas nėra durniai, yra visiška mažuma, o tą jau daug ankstesnės kliedesingos paieškos akivaizdžiai įrodė.

Taigi, kaip visada, pradėsim nuo sisteminių paieškos atvejų – tokių, kurie nėra vienkartiniai, o yra daugkartiniai, reguliarūs ir vis pasikartojantys. Akivaizdu, kad ieško manęs (tokiomis frazėmis, kaip „Rokiškis“, „Rokiškis Rabinovičius“, „Rokiškio blogas“, „Rokiškis popo“ ir panašiai), nors randančių ir nelabai daug, bet vis koks lankytojas-kitas ir pasitaiko, o tai reiškia, kad tampu didele garsenybe, kas nenuostabu, nes visi žino, kad greitai tapsiu Visatos Valdovu.

Neabejotinai nuo seno vis lenda kažkokie seksualiniai daugelio lankytojų polinkiai. Pvz., „putė monstras“ arba „penis drakonas“. Kai tokios frazės persimaišo su frazėmis apie lytinių organų higieną ir niežtėjimą, tai gaunasi visai jau fantasmagoriška kažkaip. Man rodos, kad žmonėms stogas dėl sekso pačiuožęs dar labiau, nei ponas Freudas įsivaizdavo. Jis gi neturėjo interneto ir negalėjo sužinoti, ko žmonės ieško paslapčia. Būtų sužinojęs, tai dar neaišku, ar pats nebūtų išprotėjęs.

Na, bet gal prie realių pavyzdžių pereikim, nes tenai tikrasis įdomumas.

Continue reading →

Google stagnacija jau prasideda

Aš jau spėjau užmiršti, ką norėjau čia parašyti prieš pusantrų metų, kai pamačiau pirmus fyntus, kuriuos ėmė išdarinėti Google – parašiau pavadinimą, o straipsnis taip ir liko kaboti tuščias, kaip priminimas. Paskui dar kelis kartus norėjau parašyti, bet vis užmiršdavau, ką anksčiau norėjęs buvau, tai taip ir liko kaboti tuščias daiktas, kaip priminimas. Ale šiandien parašysiu, nes atrodo, kad Google Reader uždarymas labai daugelį sunervinęs bus. Ir daugelis užduoda klausimą: kur migruoti?

Daugelis vartotojų pyksta ir nesupranta, kodėl čia Google uždarinėja tokias paslaugas, bet pirma imkim ir įvardinkim pagrindinį, svarbiausią faktą: Google žino, kad vartotojai pyksta. Ir uždarydami, jie puikiai žinojo, kad pyks. Ir jiems giliai monopenisualu*, ką jūs galvojate ir sakote, nes dėjo jie. Jie yra dideli ir jie gali sau leisti daug. Ir po kiek laiko dėl to jiems ateis liūdnos dienos.

Tiesą sakant, aš to Google Reader nenaudoju, todėl man turėtų būti nei šilta, nei šalta, tačiau šitas žingsnis yra didelis, negana to, jis yra labai gerai atitinkantis tą paterną, kurį pastebėjau. Ir tai visai ne kokie nors vartotojų poslinkiai ar koks nors Google senų paslaugų atmirdinėjimas, apie kurį šneka patys Google veikėjai. Ir tai nėra šiaip kažkoksai paprastas taupymas, kaip kažkas norėtų pavaizduoti, nes viskas yra truputį įdomiau.

Google dabar jau yra tokia kompanija, kuri daro, ką nori. Ji yra tokia didelė, kad tiesiog dėjo ant visų. Jei nusprendžia - jie ką nors nusiperka. Jei nusprendžia - uždaro. Ir niekur jūs nedingsit. Todėl jiems yra giliai monopenisualu, ką jūs galvojate apie Google Reader uždarymą.

Paternas paprastas: Google uždarinėja viską, kur tik yra galimybių integruoti ką nors su kuo nors. Aišku, išskyrus paties Google produktus.

Jau anksčiau, kai Google paskelbė apie krūvos kitų paslaugų uždarymus, pvz., Google Translate apribojimus, kad jo negalėtų naudoti pašalinės įmonės, čia jau buvo pradžia. Keistas dalykas buvo ir tai, kad Google vis žadėjo, bet taip ir nepadarė jokių priemonių, kad būtų galima automatais kažką parašyti į Google Plus. Paskui dar nutarė uždaryti Shopping Search API. Tai labai suprantama: kai esi vienintelis, galintis naudoti savo API, tai esi vienintelis, galintis kurti integruotus produktus. Todėl būtent pirmieji veiksmai, nuo ko prieš metus ar du viskas prasidėjo – tai ir buvo masiniai Google paslaugų API uždarinėjimai.

Šiaip jau šitai yra senas fokusas – kadaise Microsoft, būdami vieninteliais, kas žino Windows API, tapo vieninteliais, galinčiais kurti darbingas ofiso programas, o konkurentai su visokiais Word Perfect ir panašiais daiktais tiesiog paduso, nepaisant nei mažesnių kainų, nei didesnio funkcionalumo. Tokie metodai išties nėra konkurenciniai: veikiama ne per tai, kad vartotojas gautų daugiau, o tik per tai, kad yra kokios nors sąlygos, kurių neturi konkurentai. Gaunasi panašiai, lyg turėdamas katilinę, visus verstum pirkti bulves, nes kas nepirks – tiems šildymą atjungsi.

Neseniai mane sunervino kitas reikalas: Google labai įdomiai ėmė keisti paveiksliukų paiešką: gal šioji dar ne pas visus pasikeitė, tačiau nauji pokyčiai, kur užvedus ant paveiksliuko, neatsiranda po juo buvę linkai „more sizes“ ir „similar“, o paspaudus paveiksliuką, atsidaro ne paveiksliuko puslapis, o per pusę lango atsiranda kažkokia peržiūra – tai irgi simptomas: vietoje realaus funkcionalumo dabar jau kišami kažkokie dizainerių prikurti išgražinti fufeliai, kuriais naudotis tik nepatogiau. Spėkit, kas turi darytis įmonėje, kad vardan išvaizdos, būtų žalojamas produkto funkcionalumas?

Keista buvo ir to paties Google Plus evoliucija: pradžioje startavęs, kaip puikus, labai prognozuojamas socialinis tinklas, kuriame visada žinai, ką iš kokio rato matysi, dabar šitas daiktas naudoja kažkokius klaikius, dar baisesnius, nei Facebook algoritmus, pagal kuriuos visiškai neprognozuojamai ir labai prastai pats nusprendžia, ką tau rodyti, o ko nerodyti. Rezultatas – stebuklingais būdais tiesiog nepamatai kažkokių postų, kokius norėjai pamatyti. Keista buvo ir su kitkuo: pačioje pradžioje Google Plus buvo galima skaityti per RSS. Kur ir kodėl tokios galimybės dingo – irgi neaišku. Tiksliau, aišku – taigi kur tik RSS, ten ir integravimai. Jiems juk nereikia, kad kažkas Google+ skaitytų per RSS.

Tuo pat metu patys Google savo produktų integraciją daro per visur, kur gali. Youtube integruojama su Google+, Blogger – taip pat. Perdarinėjamas Google Calendar ima elgtis nevaldomai – kokie nors pridūrkai dabar gali prirašinėti jums visokių įvykių, kuriuose dalyvausite. Ir visa ta nelabai sveiko aktyvumo integracija daroma, uždarinėjat senas paslaugas.

Taip, čia yra labai aiškių pokyčių simptomai: kadaise buvusi kompanija, orientuota į vartotojus, Google perėjo į plato fazę, kur vyksta tipiški stagnuoti pradėjusioms korporacijoms būdingi pokyčiai. Pradedami naudoti Total Cost Cutting (TCC) metodai**, produktus ima reguliuoti marketinginiai svaigalai, matantys tik išvaizdą, bet ne vidurius, vykdoma unifikacija ir apjunginėjimas bet kokia kaina, kapojama viskas, kur tik kažkas kitas iš tavo produktų galėtų uždirbti (nes jei kažkas uždirba – tai matyt, kad vagia, ar ne?), statomos užtvaros visokiems konkurentams, o tuo tarpu klientai tiesiog užmirštami.

Google Reader uždarymas yra būtent toks simptomas: šis produktas yra aiškiai integracinis, jo vartotojai pinigus neša neaišku, kaip (išties tai aišku – per paieškos sistemos taiklumo padidinimą, ir labiausiai patyrusių, ekspertinių vartotojų įtaką, bet patiems Google veikėjams tai dzin, nes jie jaučiasi labai dideli), šitas produktas puikiai dirba su visais Google konkurentais, negana to, jis dirba su RSS.

Taip, vienas požymis, kuris bene bendriausias viskam, ką Google naikino per paskutinius metus – RSS palaikymas. Nes RSS leidžia integruoti pačius įvairiausius puslapius, net ir tarpusavy konkuruojančių įmonių. Ir Google būtent tą galimybę integruoti po truputį visur naikina. Dabar, jei norite RSS, turėsite migruoti į Google Blogspot (aka Blogger), kuris jau suintegruotas su Google Plus – nes jei jau skaitote RSS, tai skaitote blogus, o jei jau skaitote blogus, tai turite skaityti tiktai Google blogus. Ai, žinoma, kad taip – Blogger yra vienitnelė platforma, kuri automatais moka postinti į Google Plus.

Visur dabar daroma konsolidacija – visi akauntai apjungiami, viskas metama krūvon. Po truputį vartotojai stumiami link to, kad arba jie turės būti su Google, arba jie turės būti su Google, nes pasirinkimo jie neturi gauti.

Kova ne vardan vartotojo, o prieš konkurentus, vartotojų prievartavimas, TCC, ir taip toliau – tai tipinis stagnuoti ėmusios įmonės simptomas. Panašu, kad jie jau pametė kryptį. „Don’t do evil“ – jau irgi liko praeityje: ši įmonė jau nesidrovi kelti į pirmą vietą savo pačių Google+ įrašų, net jei tie neverti netgi išvis pakliūt į paieškos rezultatus.

Taip, Google vis dar yra visiški internetų valdovai***, bet jei mes gražiai nuspręsime, tai jie nudus greičiau. O dabar belieka paieškoti viskam alternatyvų – Google Reader, Gmail, Google Maps žemėlapiams, o svarbiausia – paieškai. Bet… O kur?

————-

* Žodį „monopenisualu“ labai gražiai Lietuvoje išplatino ponas Grumlinas. Jei kam nors neaišku, ką jis reiškia, tai išverčiu: tai reiškia „vienabybiška“. Tai yra vertinys iš maskvėnų kalbos į romėnų kalbą, kuris specialiai padarytas taip, kad visokie marginaliniai pseudointeligentai nesuprastų.

** Total Cost Cutting – labai populiarus tarp didesnės patirties neturinčių vadovų metodas – karpyti lėšas visur, kur tik nėra labai akivaizdaus ir tiesioginio uždarbio mechanizmo. Kartais, kai kompanijoje yra chaosas, o švaistymai yra pasiekę klaikius mastus, TCC padeda labai staigiai pagerinti finansinę padėtį ir padidinti įmonės efektyvumą bei fokusaciją. Bet daug dažniau (tur būt, kokiais 9 atvejais iš 10) TCC pats savaime tampa degradacijos priežastimi: nukarpoma ne tai, kas reikia, tad padėtis ima prastėti, o tada jau bandoma dar labiau karpyti viską, kas papuola. Bendru atveju TCC dažniausiai tampa požymiu, kad vadovavimu užsiėmė kažkas, kas nesigaudo pačios įmonės procesuose ir klientų poreikiuose.

*** Tiems naivuoliams, kurie įsivaizduoja, kad Facebook pralenkė Google, verta pasiaiškinti realybę: Google.com stovi pirmoje vietoje pagal lankomumą. Iš top-3 lankomiausių pasaulyje domenų 2 priklauso Google. Iš 25 pasaulyje labiausiai lankomų – Google priklauso 7. Goolge+ socialinis tinklas, kaip sako gandai, jau turi virš pusės milijardo vartotojų ir vis dar auga nesustodamas. Normalesnių Google paieškos konkurentų – iki šiol nėra. Internetinių video paslaugų rinkoje – Google (Youtube) dominuoja visiškai be konkurencijos. Elektroninis paštas – vėlgi Gmail. Žemėlapiai – ir vėl Google. Jie įlindę visur, kur tik įmanoma. Ir dar jie dar lenda į jūsų telefonus (Android) bei kompiuterius (Chrome).

Vėl paieškos atradimų – 2013 metų pradžiai

Jau daug kartų esu tai sakęs, kad durniai čia pas mane ateidinėja į blogą. Štai įsivaizduokit, kasdien čia kažko ateina po gal net kelioliką (o kartais netgi daugiau) skaitytojų, ir beveik visi – kažkokie durniai. Suprantate, net jeigu tarsim, kad ateina 10 per dieną tokių – tai padauginkim iš 365 dienų per metus ir kokių 5 metų – tai gausis 18250 durnių per tą laiką, kurį šitas blogas egzistuoja. Jūs suprantate gi, kad su tokiu durnių srautu kovoti beveik neįmanoma. Tai yra kiekiai, kurie netgi man yra pernelyg dideli. Tai yra tiesiog durnių armija, kuri mane puola. Jie manęs nekenčia, todėl ir eina čia su savo kliedesiais kažkokiais. Ir paskui dar jie stebisi, kai aš juos išbaninu, kai jie panašius kliedesius ima rašinėti man į komentarus čia.

Čia yra tie, kas mane suranda. Visas Internetas yra pilnas durnių.

Populiariausi durniai iš visų

Durnių skaičius yra nesuskaičiuojamai didelis, todėl vienintelis būdas su jais tvarkytis - tai juos praspirdinėti. Nes jie bailūs ir juos gasdina viskas.

Jau senokai pastebėjau, kad durnių yra dvi rūšys: reguliarūs durniai ir nereguliarūs durniai. Reguliarūs durniai kartojasi savo idiotizmais – ateina po keletą kartų visiškai nesąmoningus dalykus kažkur į Google parašę. O nereguliarūs yra unikalūs. Tai vat unikalūs aišku išvis būna kažkokie nevispročiai, o reguliarūs leidžia pasidaryti išvadas apie Lietuvos gyventojų intelektualinę sudėtį. Štai jums populiariausios tų durnių paieškos frazės:

Mistika matematika – taip, žinoma, kur tik matematika – ten ir mistika. Netgi 2+2 neaišku kam lygu matyt. Abstrakcija, žinote. O jei jau abstrakcija – tai ir burtai, magija, mistika ir dvasingumas. Psichotronai spinduliuoja skaičius ir sukelia smegenų vėžį.
Karštas komentaras – čia matyt toks komentaras, kuris mano bloge parašytas, nes jei pernelyg karštas ir neapgalvotas, tai jau žino visi, kur gali pakliūti, nes gailesčio čia nėra ir jums čia ne kokia vieša vieta, kad man rašinėtumėt nesąmones.
Putės niežėjimas ir panašios frazės apie lytinių organų niežulį – aš apie šitą reikalą išties kadaise parašiau, nes su šitais klausimais ateinantys visokie asmenys mane taip jau nukamavo, kad tiesiog parašiau apie putės niežėjimą ir viskas. Tai dabar garsiausias ir pasauliui žinomiausias visų laikų mano straipsnis.
Nealkoholinis vynas – kažkada gal ir esu minėjęs kažką apie tai. Tai išties yra dalykas, kurį rekomenduoju, nes alkoholis yra nesveika ir kenksminga. Ir dar būna ir bealkoholinė degtinė šiaip, bet ji išties į degtinę nelabai panaši.
Baisus negras – ar aš jums į tokį panašus? Jeigu taip, tai labai gerai, kad manęs bijote. Nes jei bijote, vadinasi, kad gerbiate. O jei gerbiate, vadinasi, kad mylite. O jei mylite, tai vadinasi, kad garbinate ir man meldžiatės.
Dalia Grybauskaitė jaunystėje – šito, atleiskit, nesuprantu visiškai, nes čia gal ir prasminga paieška, bet man rodos, kad Google čia absoliučiai ne į temą mano blogą randa. Kai bandau su Google ieškoti kažko tokio savo bloge, man kažkodėl ta fufeliška paieška duoda nuorodą į kažką visiškai savo tema priešingo. Tiesiog neadekvačiai priešingo. Netgi tiek absoliučiai priešingo, kad geriau jums to net neskaityt.
Vogr vogr – ke?
Kas yra Rokiškis Jebinovičius? – ponai ir ponios, čia yra įrodymas, kad jau visai nukvako kai kurie. Aš tokiems, kai tapsiu Visatos Valdovu, atkeršysiu, paversdamas juos mikrokačių snargliukais.
Pasaka apie strateginį planavimą – apie strateginio planavimo kai kuriuos dalykus rašiau kadaise, bet kad tai kažkam atrodo pasaka, tai dar vienas įrodymas, kad tie kažkas yra durniai.
Dvasingumo semiotinis modelis – čia gal kas nors turėjo omeny kokį nors psichotroninį ar astrologinį dvasingumo modelį? Tiesą sakant, semiotika prie dvasingumo derinasi maždaug taip pat, kaip burokai prie laikrodžių, tad čia nėra ką ir komentuot išties.
Katinas su akiniais – dėl šito jau nesistebiu. Visi, kas ieško kačių, daro tai kokio nors proto aptemimo metu. Man irgi kartą buvo kažkaip aptemęs protas, tai buvo ir pas mane apie kates-katukus kažkas.
Dvasios aristokratas – tai aš. Taip, pagaliau atrado maždaug du žmonės, kad aš esu tasai aristokratiškai dvasingas žiurkėnas, taip kad jau manęs vertintojų visgi yra. Bet visvien durniai, nes pinigų man nesumokėjo už tai kad aš toks puikus.
Tarybinio periodo parkas – čia yra ženkliška, nes jau Juros periodo parkas kažkam yra tolygus sovietmečio parkui. Tai žymi pasikeitusį žmonių požiūrį – jiems visokie komunistai gyveno dinozaurų laikais. Ir tai yra gerai, kad žmonės taip žiūri.
Baisus veidas – čia matyt jau minėto baisaus negro baisus veidas. Jei manęs bijote, tai meldžiatės man. Klūpėkite ir melskitės.
Darbo terapija – gal kada ir minėjau kur, bet tai įdomu, kad yra dar tokių, kam šitai aktualu. Irgi matyt kokie nors durniai, nugirdę kur nors Snežnevskio ir Makarenkos skleistų pasakojimų. Realiai darbo terapija tebuvo eilinis sovietmečio cirkas, kai sugalvota, kad psichikos ligonius ir šiaip alkoholikus galima priversti dirbti, o kad kažkas nepradėtų rėkti, kad ligoniai dirbti verčiami, tai ir buvo pavadinta darbo terapija. Nes kaip ten sakė tovariščius Leonidas Brežnevas, ekonomika turi būti ekonomiška.
Farsas meksikietiškai – ke?
Prakeiksmo nuėmimas – čia aišku, kad pas mane, o kiek man už tai sumokėsite, nes aš esu vienintelis tai mokantis padaryti kokybiškai ir neapgauti? Manęs burtai yra nenumaldomi, jie gali viską. Melskitės ir daužykite galvomis į grindis.
Ingrida Šimonytė blogas – vėlgi čia labai man keista, kodėl ponios Ingridos Šimonytės pas mane kažkas ieško, nes tai man rodos vėl kažkoks nesusipratimas. Bet jei jau taip, tai Ingridos Šimonytės blogas visai čia pat.
Supuvusios mašinos – o supelijusios ir surūgusios mašinos irgi domina? Deja, ne ten pataikėt.
Pyderai bent moka mylėti – čia aš nekomentuosiu, nes neišmanau nieko nei apie pyderus, nei apie meilę.
Rokiškis Rabinovičius yra Martynas Ramanauskas – KPŠ???
Skystas hamburgeris – KPŠ???
Žiurkėnas iš Palestinos – ke?
Žodis smirda – ke?

Tai vat čia jums visi nuo kažkada apsilankę daugkartiniai visokie paieškiniai lankytojai, jei neskaitysim dar menko ir mažumą sudarančio būrelio, kurie veda į paiešką ką nors iš serijos „Rokiškis Rabinovičius“. Vienok čia turiu pasakyti, kad kažkaip keistai pasikeitė tų paieškos reikalų veikimas, todėl matyt labai keistai gaunasi, kad dabar kitokie durniai eina jau, negu anksčiau. Bet faktas liko faktu, kad Google kažkokius puspročius pas mane varo, o tai labai kelia abejones, ar išties Google gerai veikia.

Continue reading →