Čia jums šiaip, nusiraminimui, jei kas nors susinervinot labai skaitydamas straipsnį apie tai, kokio masto žemės drebėjimas įvyko Japonijoje ir kokios ten gali būti pasekmės.
Čia jums šiaip, nusiraminimui, jei kas nors susinervinot labai skaitydamas straipsnį apie tai, kokio masto žemės drebėjimas įvyko Japonijoje ir kokios ten gali būti pasekmės.
Kaip visiškas profanas, nieko nenuvokiantis apie jokias geologijas, tektonines išlaužas, žemės bangas ir seismines proveržas, noriu pastebėti, kad laikraščiuose išlendanti informacija apie žemės drebėjimą Japonijoje tarpais yra tokia, kad man netgi kaip profanui ir neišmanėliui atrodo neišmanėliškai. Tad pabandysiu užkišti šitą skylę savo kreivomis žinių nuotrupomis ir atsitiktinėse vietose prisirankiotu faktų, pusfakčių ir profanizacijų kratiniu. Nežinau, ar pas mane lankosi kokių geologų, bet kritika, kai sakant laukiama – žinau, kad komentaruose paaiškėja teisybė, o šita sritis – būtent mano visai neišmanoma, tačiau visiems pakankamai įdomi.
Visą vaizdą labai trukdo suprasti vienas įdomus dalykas, visai nesusijęs su katastrofos mastais – tai japoniška politinė kultūra. Kiek pas mus (ar kitose vakarietiškos kultūros šalyse) politikai linkę viską perdėti, darydami iš musės dramblį, tiek Japonijoje politikai yra linkę viską slėpti ir menkinti, iš dramblio darydami musę. Nekaltas ir nerišlus pranešimas apie tai, kad reaktoriuje kažkas ten lydosi, bet viskas tvarkoje – gali būti iškreiptas panašiai, kaip kai kurie mūsų veikėjų cypčiojimai po kažkurio smulkaus incidento Ignalinoje prieš kokį dešimtmetį, kai pasigirdo balsai, jog reikia pradėti gyventojų evakuaciją iš Vilniaus. Reikia turėti tai omeny.
Pradėkim gal nuo to, kokio stiprumo buvo tas žemės drebėjimas Japonijoje. Spaudoje įvardinamas 8,9 balų žemės drebėjimas pagal Richterio skalę yra pats galingiausias, koks išvis gali būti. Šnekos apie tai, kad buvo 9 balų žemės drebėjimas (teko girdėti net kalbų, kad „mokslininkai patikslino, kad tai 9 balai, oj, netgi galimai 10 balų, blabla“) – susiję su tuo, kad yra visa krūva skirtingų skalių, kurių kiekviena rodo vis kitaip ir vis kitokius dalykus. Richterio skalėje numatyti 9 ir daugiau balų yra iš esmės teoriniai, paprasčiausiai Žemės pluta negali sukaupti energijos tiek, kad kiltų 9 ar daugiau balų žemės drebėjimas – visi tektoniniai pasislinkimai ir lūžimai vyksta, dar nepasiekus tokio energijos lygio, kad pavyktų gauti 9 balus. Kitaip tariant, tie 8,9 balų – tai viršutinė riba, o didesni drebėjimai įmanomi nebent dėl kokių nors kitų procesų, pavyzdžiui, nukritus ant Žemės kokiam nors asteroidui. Kita vertus, pagal kokią nors seismologų naudojamą momento magnitudės skalę tas drebėjimas buvo 9,0 balų. O pagal kokią nors EMS skalę, pradiniais vertinimais – gal tik kokių 7-8 (išties pagal šitą skalę leidžiama rašyti tik romėniškai, t.y., VII-VIII) balų.
Štai jums ir prašom – šalyje košmaras, griūna namai, milijonai žmonių prarado būstus, nuostoliai nesuvokiami, atominė elektrinė susprogo, tukstančiai žuvusių, o baisybės tęsiasi, tačiau jenos kursas ėmė kilti, nepaisydamas jokių išsyk po drebėjimo pasigirdusių prognozių ir jokio sveiko proto. Sutrikusi prekyba automatiškai kuria japoniškų prekių deficitą, atitinkamai – kelia paklausą, o tai kelia jenos deficitą ir aukština kursą.
Citata iš Bloomberg Kovo 12 dienos pranešimo: The yen appreciated 1.4 percent to 81.84 per dollar at 5 p.m. in New York. Japan’s currency strengthened 0.6 percent to 113.76 per euro. The 17-nation common currency rose 0.8 percent to $1.3903, after falling as much as 0.3 percent.
Aišku, tas kurso pokytis nėra labai kardinalus – maždaug atitiktų 3-4 dienų jenos leidimąsi prieš žemės drebėjimą – toks kurso pakilimas gavosi maždaug per pusdienį. Galim dar pridėti ir metų tendenciją – vis mažiau jenų reikia už dolerį: kurso skirtumas, lyginant su 94,5 pernai Balandį – labai ryškus.
Bet taip ar anaip, reiškinys įdomus, ir panašiai vyksta jau ne pirmą kartą – šalį ištinka katastrofa, o jos valiuta sustiprėja. Sakyčiau, verčia dar kartą susimąstyti apie tai, kad pasaulis ne toks gražus, kaip norėtųsi.
Na tiesiog labai smagi japonų grupė Ningen Isu (人間椅子), grojanti visokias nesąmones, daugiau gal koverius. Ir puikus gabalas (tik turėkit kantrybės perklausyt tuos jų balbatavimus pradžioje):
Dabar dėmesio, klausimas, kas bendro tarp jų ir visokios beliberdos, susijusios su kedofilais, pedofilų gynėjais ir panašiomis istorijomis? Atsakymas netikėtai bukas, kita vertus, gal ir ne visai trivialus, bet tikrai matytas tiems, kas stebėjo tas informacines kovas pačiame jų įkarštyje.
Na ne vieną jau įdomią muzikinę interpretaciją pas mane gal girdėjote. Ir ne vieną koverį. Bet šitokio… Šitokio manau, dar niekas negirdėjot. Šitoks – tai yra tobula, tobula, tobula, net nežinau, kaip dar pavadinti. Jūsų dėmesiui – Deep Purple kūrinys, atliekamas japonų liaudies vokalinio-instrumentalinio orkestro „Sakura, atimanti protą“. Malonaus klausymo.