Tag Archives: konservatoriai

Vytenis Andriukaitis prieš konservatorius

Vytenis Andriukaitis Seime rėžė ugningą kalbą generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsistatydinimo proga. Apie tai, kaip konservatoriai spaudžia prokuratūrą, trukdo jai dirbti ir bando teisėsaugą paimti į savo rankas – maždaug tokios buvo pagrindinės mintys.

Vytenis Andriukaitis taip suprato nesenus prokuroro Gintaro Jasaičio skundus, kad konservatoriai esą daro spaudimą, nes verčia tirti senas, iki šiol neištirtas bylas. Tad Vytenis Andriukaitis Algimanto Valantino atsistatydinimą suinterpretavo, kaip šlykštaus konservatorių elgesio pasekmę.

Vytenis Andriukaitis – puikus užtarėjas, juk su juo susijusi byla – irgi užmarinuota guli prokuratūroje. Dėl 95 tūkstančių litų kyšio, paimto iš Rubicon – tą tyrimą dar prieš 6 metus pradėjo STT, o kilus skandalui, Vytenis Andriukaitis sklaidėsi, kad čia teisėsauga taip bando susidoroti su politikais. Irgi, matyt, prakeiktų konservatorių įtaka.

Nuostabu, kad Vytenio Andriukaičio byla (kaip ir likusi Rubicon byla) užstrigo, vos pasiekusi prokuratūrą, tad kaltinimai taip ir nebuvo pateikti, nepaisant Rubicon vadovo prisipažinimo. Ot tie prakeikti konservatoriai, keičiantys prokuratūros vadovus ir verčiantys juos dirbti… Tikras kišimasis į prokuratūros darbą, tiesa?

Refleksijos.

Taigi, visa Seimo aikštė apimta ašarinių dujų. Protestuotojai mėto į policininkus sniego gniūžtes, o policininkai į juos – granatas su ašarinėmis dujomis. Šiandien į mitingą rinkosi profsajungų dalyviai, smulkūs verslininkai, varguoliai, studentai – tie, ką labiausiai užkabino šviežios Kubiliaus reformos.

Ir tai – Sausio 16. Beveik Sausio 13. Ir tai – bene pirmas liaudies protestas Lietuvoje, išvirtęs į riaušes.

Kažkada žmonės ėjo Seimo ginti. Tada irgi buvo konservatoriai. Buvo Landsbergis. Tas pats Landsbergis, kurio konservatoriai nepakvietė į prieš porą dienų vykusį Sausio 13 minėjimą. Naujoje posėdžių salėje dabar žiojėja riaušininkų išdaužyti langai. Nors Sausio 13 langai liko sveikais.

Kažkada Sausio 13 tapo didžiausiu vienybės tarp valdžios ir liaudies momentu. Dabar, Sausio 16 – atotrūkis ir susipriešinimas toks, kokio dar nėra buvę. Trijų dienų skirtumas. Vienos kartos skirtumas.

Galima kalbėti apie liaudies teisę protestuoti. Galima kalbėti apie marginalų grupuotes ar užsienio žvalgybų sąmokslus. Bet Sausio 13 irgi buvo marginalų grupuotės. Ir užsienio žvalgybų sąmokslai. Bet ar tai svarbu?

Nežinau, kas pradėjo riaušes. Ar mitinguotojai, ar nervingi policininkai. Nežinau, kas kaltas. Bet manau, kad Kubiliui laikas savęs paklausti – KODĖL? Nežinau, ar jis savęs paklaus. Bet manau, kad pasisakys apie tai. Tada ir suprasime.

Minčių kratinys praėjusios Sausio 13-os proga

Į Sausio 13-os proga surengtą "iškilmingą posėdį" seimūnai pamiršo pakviesti Landsbergį – žmogų, kuris visam laisvės gynimui vadovavo. Surengė šventę (!!!) ir pamiršo tylos minutę žuvusiųjų pagerbimui. Nors tai žudynių diena.

Pagal darbo biržos duomenis, darbo ieškančiųjų kiekis nuo atitinkamo praeitų metų laikotarpio padidėjo du kartus. Tuo tarpu laisvų darbo vietų kiekis per tą patį laiką du kartus sumažėjo. Tai reiškia, darbą surasti jau keturis kartus sunkiau. Aišku, klausimas apie tai, kiek tai sukėlė krizė ir objektyvios priežastys. Visgi, klerikalkonservatorių įtaka – vargu, ar abejotina.

Jau vėl tenka girdėti apie įdarbinimo atvejus, kurie jau senokai atrodė užmiršti – vis daugiau žmonių įdarbinama nelegaliai, t.y., ne tai, kad dalis atlyginimo vokeliuose, o tiesiog visas atlyginimas vokelyje ir jokių užuominų apie formalų įdarbinimą. Panaši praktika gan populiari buvo prieš 10-15 metų. Nereti ir tokie atvejai, kai darbuotojai atleidžiami ir išsyk priimami nelegaliai į tą pačią darbo vietą. Darbo ieškančių pažįstamų buhalterių skaičius – jau stebina, o tai juk itin ryškus simptomas: buhalteriai atleidžiami tik žiauriai kritus pirkimo/pardavimo operacijų skaičiui.

Jei jau apie buhalterius – viena pažįstama buhalterė pardavė savo mašiną. Maždaug už 3000 litų. O paskui suskaičiavo, kad dėl naujos kubiliškos mokestinės tvarkos, kai į pajamas skaičiuojama belenkas, neapmokestinamas minimumas jai dingsta (peržengiama pajamų riba) ir gaunasi metinių mokesčių šuolis, siekiantis 4000 litų. T.y., mašiną pardavusi, vietoj pajamų gavo tik 1000 litų minuso. Vambzdec. Detalių nežinau, gal kas iš buhalteriją išmanančių čia paaiškins smulkiau.

Ryškus ir sveikatos apsaugos mokesčio įvedimas, apribojant teisę į gydymą tiems, kas "nemoka". Esmė ta, kad prie tokių pakeitimų neįmanoma pakeisti sveikatos apsaugos kaštų (jie lieka pastovūs – poliklinikos ir ligoninės dirba, kaip dirbusios, o pikinės apkrovos bei būtini reikalavimai, neleidžiantys mažinti kaštų – lieka tie patys), todėl joks lėšų sutaupymas, kokiu čia dangstomasi, neatsiranda. Taigi, kas padaryta? Ogi visiškai dirbtinai sukurta diskriminuojamų žmonių grupė.

O dar, ne į temą – naują pasą išsiimti Lietuvoje jau kainuoja 400 litų. Patyliukais kainą padidino keturgubai. Iki lygio, aukštesnio už daugelio žmonių mėnesines pajamas. Greitai Lietuvos piliečiai ims virsti nelegalais.
(Pasirodo, deza. Ačiū, patikslinusiems)

Rygoje įvykusios riaušės – irgi simptomatiškos. Latviai eina ta pat kryptimi, kaip ir mes, tik lenkia Lietuvą kokiu pusmečiu ar pan.. Žiūrėsim, kaip bus Lietuvoj – Vilniuj irgi kažkokį mitingą kažkas ruošia. Išties, ko reikia, kad kubiliečiai truputį atsikvošėtų?

Neatsimenu, kas iš politikos apžvalgininkų įvardino vieną įdomų dalyką apie klerikalkonservatorius: prisiskaitę belenko apie tai, kad pasaulyje dešinieji remia stambų kapitalą, o kairieji – smulkų verslą bei eilinius žmones, mūsiškiai "dešinieji" bando eiti būtent ta kryptimi. Tai yra kardinalus Kubiliaus posūkis nuo ankstesnių, landsbergiškai-vagnoriškų laikų, kai konservų ekonominis kairumas buvo gan akivaizdus (bent jau lyginant su socdemais). Naujųjų konservų bėda ta, kad stambus verslas Lietuvoje priklauso socdemų grupei, kuri kažkada sėkmingai viską suprichvatizavo ir dėjo ant tų Kubiliaus norų juos remti. Panašu, kad mūsų klerikalkonservatoriai tiesiog gyvena visiškame kosmose ir nesuvokia realybės. Tuo tarpu Sausio 13-os proga užmirštas Landsbergis – ne atsitiktinumas (politikoje tokių atsitiktinumų nebūna), o visiško konservatorių išsivertimo simptomas.

Nagi, ką dar galima pridėtiprie viso šito negatyvo?

Biudžeto svarstymas

Biudžeto svarstymai. Tegul ir ne toks cirkas, kaip prie kubiliškosios programos priėmimo, bet irgi geras.

Žodžiu, su Šemeta klausinėjimaisi vyksta. Tas visą laiką vograuja visokius „vogr vogr vogr“, nieko nepasakydamas. Uspaspiskio klausimas – kaip jūs spręsite neigiamą prekybos balansą, kai pagrindinių prekių kainos Lietuvoj pusantro-du kartus didesnės, nei Lenkijoje? Šemėtos atsakymas – „vogr vogr, mokesčiai mažiausi, paskaitykit knygutes, paskolinsiu“. Uspaspiskis vėl klausimą pakartoja, Šėmeta vėl – „vogr vogr, mokesčiai mažiausi, vogr vogr“. Žodžiu, veblenimas, kuris jau tiesiog graudžiai skamba.

O socdemai mėtė namiokus, kad pritarti tai pritars, bet geriau būtų visgi… Ghrmz. Na, žodžiu, visi suprato tarp eilučių neištartą žodį „devalvacija“. Kiek supratau iš kalbos, apie tai jau buvo diskutuota, klerikalai jau irgi beveik pasirašo ant to, tik nedrįsta. Žodžiu…

Bendrai imant, opozicija išlazdavojo kubiliečius per visus galus: savivaldybių išlaidos auga, lošimų mokesčiai nedidinami, NT mokesčiai nedaromi net stambiems NT savininkams, smulkus verslas žudomas, mokesčių didinimas tenka mažiausiai socialiai apsaugotiems gyventojams, kartu „taupymas“ paaiškėja besąs krūvomis papildomų išlaidų, kokių nebuvo net prie socdemų. Ir t.t., ir t.t..

Vėliau dar buvo stipri Uspaspiskio kalba. Be protingų gliukų, paprasta, aiškinant elementarias ekonomines tiesas, kaip idijotams.

Šiandien ryte buvo išplatinta deza apie neva džiaugsmingą TVF atstovų pritarimą bei pagyras Kubilo programai. Ir nors dar vakar buvo skelbiamos užuominos, kad Lietuva skolinsis iš TVF, šiandien jau paskelbta, esą „TVF sako, kad Lietuvai skolintis nereikia“. Tai reiškia, kad pasiuntė Kubilių su visa jo programa.

Sveikatos apsaugos vadas gi padovanojo dar vieną malonumą: bedarbiai, benamiai, smulkūs ūkininkai ir kitos gyventojų grupės, kas, atseit, „nemoka“ sveikatos apsaugai, vietoj sveikatos apsaugos uostys klerikališką pimpalą.

Ir dar kartą apie politiką. Apibendrintai

Taigi, po šiandieninio balsavimo seime dėl vyriausybės programos. Kilo minčių. Taip ar anaip, įvykis įvyko, išskirtinumas išsiskyrė, todėl apžvalgą reikia apžvelgti.

Bendros politinės pozicijos:

Klerikalkonservatorių argumentacija Kubilo programos naudai susivedė į milžinišką krūvą gan teisingų pamazgų, išpiltų ant socdemų galvos. Bėda tik ta, kad visos tos pamazgos nieko bendra su Kubilo programa neturi. Vienintelis išsiskyręs pasisakymas buvo Masiulio, kuris skambėjo, kaip jaunojo NLP mėgėjo bandymas paveikti užkietėjusią politikų gaują. Reziumuojant – mes šiknoj.

Socdemų argumentacija prieš Kubilo programą buvo gan pagrįsta. Ir, reikia pasakyti, gana įvairiapusiška. Akivaizdžiai susivienijo visos opozicinės jėgos ir Kubilo programa buvo išdėta į šuns dienas per visus galus – įskaitant ir mokesčių didinimą, ir akivaizdų lėšų švaistymą, ir kitus dalykus. Itin skaudžiai nuskambėjo kelis kartus pakartota frazė, kad Kirkilo vyriausybė buvo koalicinė ir klerikalkonservatoriai ją rėmė. Akivaizdu, kad socdemai suprato, kaip smarkiai jie buvo pakišti. Reziumuojant – mes tikrai šiknoj.

Negaliu nepastebėti griežtai opozicinės Zuoko kalbos, nors toji pati savaime tapo cirku: labai griežtai, skaidriai ir argumentuotai pasisakęs prieš esminius Kubilo programos punktus taip, kad Kubilui jau vien tokią kalbą išgirdus, reiktų atsistatydinti, Zuokas užbaigė tuo, kad Kubilo programa yra gera ir jo frakcija už ją balsuos. Reziumuojant – mes labai giliai šiknoj.

Kubilo kalba, kurioj buvo atvirai į šuns dienas išdėta visa opozicija ir pareikšta, esą toji nesiūlo jokių konsturktyvių patobulinimų (nors kas kas, bet konstruktyvūs pasiūlymai tiesiog akivaizdūs), taip pat dar kartą pribulšitinta apie socdemų palikimą, „tikrąjį opozicijos veidą“ ir pan., o paskui vėl pareikštos užuominos (jau kelintą kartą keičiant nuomonę), esą gali tekti skolintis iš TVF – irgi be komentarų. Reziumuojant – mes šiknoj sulindę su visa galva.

Pats posėdžio organizavimas, kai buvo atjunginėjami mikrofonai, visam vyriausybės programos svarstymui teskirtos trys valandos (visai kardinaliai ekonomiką keičiančiai programai – trys valandos!!!), o paskui net neleista klausinėti Kubilo, įveliant viską į šūdinas diskusijas apie reglamentus – tai jau daugiau ne pozicijų, o stadijos požymis. Reziumuojant – mes jau springstame patys žinot, kuo.

Bendrai reziumuojant:

Ankstesnė valdžia jau išaugino mums saugumo departamentą ir uždėjo dvigubą apinasrį žiniasklaidai (pirmas buvo įstatymų pakeitimas, kurio dėka valstybės institucijos daugiau neprivalo reaguoti į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, įskaitant, tarp kitko, ir informaciją apie nusikaltimus, o antrasis apinasris buvo žiniasklaidos sąvokos susiaurinimas iki lygio, kada žiniasklaida gali vadintis tik valstybės vienaip ar kitaip kontroliuojamos organizacijos – įmonės, registruotos žurnalistų sąjungos ir pan.). Dabar gi numatoma akcija, kuri padės tą apinasrį užveržti, prisidengiant valstybės parama spaudai ir pan..

Apie ekonomiką – absoliučiai tragišką, populistinį ekonomikos valdymą, pradėjusį pamatus krizei pas mus kažkada įvedė darbiečiai su savo „atlyginimų kėlimo“ ir pan. naujovėm. Vėlesnė Kirkilo vyriausybė viską tiesiog pribaigė. Tačiau naujoji Kubilo valdžia savo nesąmonėmis tikrai ruošiasi pralenkti visas iki tol buvusias valdžias.

Iš viso seimo posėdžio tiesiog švieste švietė atgimstančio Brežnevo aura. Reikalą truputį taisė tiktai tai, kad vis dar yra protestuotojų. Bet manau, kad juos per šią kadenciją klerikalkonservatoriai išguis.

Ir dar kartą bendrai reziumuojant: nesitikėjau. Visgi, nesitikėjau, kad bus taip blogai. Atvirai prisipažįstu, kad iki rinkimų tikrai simpatizavau klerikalkonservatoriams, netgi nepaisant jų šlykščių moralinių nuopezų. Dabar gi – galiu tik gėdintis.