Tag Archives: krepšinis

Apie krepšinį per pašto ženklus – III

Paimam 7 skirtingus paveiksliukus, sumetam ant fono, kad sutilptų, pridedam užrašų kur papuola ir gaunasi tai, kas gaunasi

Nors jau minėta Ieva Načiulytė yra prikūrusi labai daug pašto ženklų, kurie nesunkiai atpažįstami, yra ir jos varžovas – tai Kostas Katkus, kuris ne paišo ant popieriaus, o paišo ant kompiuterio. Deja, tai ir vėl nedžiugina. Bet spėju, kad ne autorius kaltas, čia programa prasta, nes ji viską prastai daro.

Kompozicinis tos programos neįgalumas ypač ryškiai pasimato, jei pabandom pažiūrėti į tai, kaip viskas sudėliota grynai pačiame pašto ženkle, o ne visame bloke: tekstas lipa viršun, taurė veik netelpa, kamuolys – išvis ima atrodyti, kaip koks blynas, etc.. Kita vertus, ne geriau ir su visu bloku, ypač jei pažvelgi į tą vietą, kur užrašas – „Lietuvos krepšininkai triskart Europos čempionai“. Klaikiai paefektintas užrašas lipa ant vizualiai beprasmės vėliavos, o po tuo – nesąmoningai primityvus krepšys.

Maximos reklaminiai lankstinukai man atrodo gražiau maketuoti, nei šitas 2003 pašto blokas. Gal net jau minėtos Načiulytės blokas geresnis – jame bent jaučiasi kažkoks bandymas piešti, o ne kerėpliški fotošopai.

Dabar vėl galim imti ir palyginti su 1939 metais, kai normalios spaudos net nebuvo.

Apie krepšinį per pašto ženklus – II

Ieva Načiulytė, 1996 krepšinio pašto blokas

Ieva Načiulytė, Lietuvos krepšininkai - 1996 Atlantos Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai

Jau rašiau, kokie buvo išleisti pašto ženklai krepšiniui Tarpukaryje (tiksliau, rašiau apie kainų augimą, bet neesmė – paveiksliuką matėt). O dabar – apie naujesnius laikus. 1996 metų Lietuvos pašto blokas, kurį sukūrė anokia Ieva Načiulytė, smarkiai pagarsėjusi Lietuvos pašto ženklų kūrėja.

Per daugiau, kaip pusę šimtmečio spaudos kokybė pagerėjo nesulyginamai. Tačiau Lietuvos pašto meninininkų lygis pasikeitė dar labiau, tik į kažkokią kitą pusę. Vietoj stilizacijos turime kaip čia pavadinus, net nežinau, kaip pasakyti. Pamėlę, net pajuodę, kažkokiom lavondėmėm išmušti zombiai-paskenduoliai glaustosi tarpusavyje, o ryškiausiai visame vaizde šviečia adidasinės juostelės ant sportbačių. Tai krepšininkai, žaidžiantys krepšinį.

Gal būt po kelių dešimtmečių kažkam toksai menas atrodys juokingu ir įdomiu. Tai vienas iš ryškiausių Ievos Načiulytės kūrinių.

Apie krepšinį per pašto ženklus

Pažiūrėjau kaip tai į eBay, kad jau krepšinis prasidėjo. Lietuva, 1939 Europos krepšinio čempionato pašto ženklai, Scott B52-B54, vidutiniškai eina MH $25, MNH $40, o startinės fufelių kainos – kaip už kokius gražius MNH iš katalogo gyvai perkant. Panašu, kad visgi kyla, kyla. Jei atmintis nemeluoja, tai kokius gal ir pusantro karto pakilo, lyginant su pernai-užpernai buvusiu LT kainų smuktelėjimu – vis tas „high demand Lithuania“.

Lietuva, 1939 Europos krepšinio pirmenybės. Pašto ženklai.

Šitie irgi iš eBay. GBP 24,50 (~$40), būsena MNH

Geriausia praktika: Kalnapilis ir Facebook

Kalnapilio alus ir Rokiškio komentatoriai

Normaliai čia tie vartotojai, ar ne? Galėtų būt koks Rokiškio alus 😀

Ne taip jau seniai rašiau apie tai, kas yra blogiausia reklamos praktika internete. Rašiau ir įspūdžius iš poros konferencijų – su Omnitel ir su Tele2, kur labai smarkiai išsiskyrė įmonių požiūris į socialinius tinklus. Galiu priminti, kad Omnitel požiūris – greičiau baugštus („kas bus, jei mus keiks“), Tele2 požiūris tuo tarpu – paprastas („savo įvaizdį kuriam realiu darbu, socialiniai tinklai kalba apie to darbo rezultatą“).

O vat šį kartą – tiesiog pavyzdėlis be gilių analizių, kaip galima imti ir panaudoti socialinius tinklus taip, kaip tik išvis įmanoma – be jokių ten ypatingų gudrybių, paprastai ir efektingai. Realiam marketingui, ryšiams su visuomene, pardavimų didinimui ir t.t..

Šitas geriausios praktikos pavyzdys – tai Kalnapilis, surengęs Facebook akciją, kurioje bet kas galėjo įdėti savo nuotrauką, o kiti – balsuoti už ją (laikinti). Vienintelis reikalavimas – kad kažkaip matytųsi, jog kažkaip tai susiję su krepšiniu (Kalnapilis – LKL rėmėjas). Labiausiai prilaikintos nuotraukos atsidūrė ant alaus skardinių. Viskas paprasta ir elementaru, tokio tipo akciją galėtų surengti bet kas (taip, viskas atrodo paprasta, kai kažkas sugalvoja ir padaro, tiesa?). Turite nuosavą parduotuvėlę ar kažką gaminate? Pasimokykite 🙂

Esminiai šios akcijos elementai – du, ir abudu – akivaizdūs. Viena vertus, tai personifikuotas alus, kur atsidūręs ant skardinės – ir pats prisipirksi, ir draugams pasiūlysi. Galim paaproksimuoti: 48 nuotraukos, kiekvinoje esantis žmogus turi bent kelias dešimtis pažįstamų, su kuriais pasidalins – tai mažiausiai pora tūkstančių kietai užtargetintų pirkėjų. Tai realiai didelis skaičius (prisiminkim, kad įprastoje alaus prekyboje kietas targetinimas išvis atrodo neįmanomu).

Antra vertus – tai galimybė pirkėjui kažkaip įtakoti produktą ar jo įpakavimą ir gauti iš produkto ne tik įprastą rezultatą (alų), bet ir malonumą, paspaudinėti „Like“ mygtuką pačiam, o paskui žinoti, kad padarei įtaką žmonių ant skardinės atsiradimui, be to – ir galimybė geriant alų apie ką nors pakalbėti (pradedant „kas čia per nuotraukos, kas jose tokie?“ ir baigiant „aš už šitą balsavau, o čia – mano pažįstamas„).

Naujam akcijos etapui Kalnapilis, atrodo, padarė atskirą puslapį, tačiau jau dėl šio žingsnio – nežinau, ar jie teisūs. Ateitis parodys. Realiai Facebook yra daug labiau personifikuotas, artimesnis galutiniam pirkėjui, visiškai neformalus. Kita vertus, papildomas įtalpinimas puslapyje – tai dar papildomas malonumas konkurso dalyviui. Taip ar anaip, Kalnapilio surengta reklaminė akcija – labai įdomi ir verta didelių pagyrų.

Žvelgiant dar giliau – Facebook ir internetiniai buzai ne šiaip įtakoja, o tiesiog persikelia ant alaus skardinių, tapdami tų pačių veidaknyginių įvykių tęsiniu, tolesne istorijos naracija. Tai labai smagu 🙂