Rokiškis Rabinovičius

Nagi noriu aš ar nenoriu, bet matau kad reikia parašyti vėl apie politiką. Nors, turiu pasakyti, mane ta politika per paskutinius metus užveikė tiek smarkiai, kad jos matyti aš nenoriu, ir visai man ji neįdomi. Nu bet kur aš dėsiuos… Taigi, šiandien bus jums realaus kratinio apie Vilniaus mero rinkimus. Deja, bus tik apie Vilnių, nes apie kitus miestus pernelyg mažai ką galiu komentuoti.

Nesigilinkim daug, nes kandidatų tikrai daug ir visko detaliai čia neišnagrinėsim. Aš pasakysiu jums apie kiekvieną kandidatą tiesiog tai, kas mano galvoje užsifiksavo. Kai kur gal ta mano nuomonė bus per daug subjektyvi, iškreipta, kai kur gal atmintis sumeluos, kai kur bus daug prirašyta, kai kur bus labai mažai, kažkur neteisingai – bet tai jūs atsirinkit patys. Pamatysit. Vietomis gal ir kiek neįprastu kampu pasakosiu apie tai, ką galvoju, bet tiesiog tą, ką galvoju – tą ir rašysiu čia.

Na, o dabar žiūrėkim iš eilės, pagal visą sąrašą iš VRK, štai kokie yra kandidatai į Vilniaus merus. Apie kai kuriuos bus daug, o apie kai kuriuos – vos kelios eilutės. Apie kiekvieną pirmiausiai parašysiu kažką blogo, o paskui – ir kažką gero.

Arūnas Degutis, komitetas „Gedimino miestas“

Politikas, kuris seniai užmirštas ir iškritęs visiems iš atminties tiek, kad nelabai kas jį jau prisimena. Signataras, vienas iš buvusių Darbo partijos veikėjų, buvęs Europos parlamento narys, kažkoksai kadaise buvęs sportininkas, buhalteris, verslininkas ir dar neaišku kas – gerai net nesupratau.

Taip jau būna, kada po poros dešimtmečių koks nors buvęs politikas sugalvoja vėl grįžti į politiką. Tik vaje, vaje – visi jau užmiršo!

Kas toksai yra Arūnas Degutis? Neatsimenu.

Išties tai nei blogo, nei gero neatsimenu. Nieko tiesiog neatsimenu.

Čia, žinokite, tiesiog politiko karjeros pavyzdys – išeini, lieki užmirštas ir viskas. Ir nebeprisimena jau tavęs. Netgi tokie, kaip aš – ir tai jau nebeprisimena.

Raimund Klonovski, komitetas „Vilniečių Lokys“

Kurier Wilenski žurnalistas. Lietuvos lenkų sąjungos narys. Daugiau kaip ir neturiu ką pasakyti.

To komiteto vadovas Roman Gorecki-Mickiewicz sako (nei viena radė netaisyta):

Esu gyliai įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis, bet be abejo ne vienintelė, dėl kurios politikai atsisako balsuoti už tautinėms mažumoms palankių teisės aktų priėmimą, yra ta, kad politiniai tautinių mažumų atstovai palaiko smerktinus ryšius su užsienio valstybės, kuri kadaise okupavo Lietuvą (jos man net nėra būtina įvardyti) politinėmis jėgomis.

Komitetas naujas, jame daugiausiai lenkiškos pavardės, nors yra ir lietuviškų. Atrodo kultūringiau, nei daugelis kitų partijų ar komitetų. Čia šiaip, subjektyviai žvelgiant į veidus. Man netyčia buvo pasitaikęs kažkoks jų video reklaminis – tai taip ir atrodo: susukta gražiai, visi tokie nekalti dvasingi inteligentai, politinio purvo gyvenime nematę.

Gaunasi toks vat lenkų komitetas, tik visai kitoks, nei LLRA, nes prolenkiškas.

Žodžiu, man jie kažkodėl visai tokie mieli ir nusisvaigę atrodo, nors negaliu paaiškinti, kodėl. Gal aš klystu, bet man juose matosi kažkokio naivaus sąžiningumo pėdsakai. Visai tokie gražūs.

Dainius Kreivys, TS-LKD

Aš pradėsiu nuo to, kas gero. Nieko.

Ne, aš Kreivį žinau žinojau, kaip sveiko proto politiką, kuris kalba rimtus dalykus, sąžiningai pripažįsta ir savo buvusias nesąmones, ir kitų gerus darbus, ir todėl yra vienas iš racionaliausių politikų. Toks, kur galima daryti rimtus darbus. Tiksliau, buvo. Pažinojau. Žinojau. Jo, jau tokiame pavidale aš jo nebežinau. Aš tiesiog šiaip nesuprantu. Nes tai, ką aš matau – tai, atleiskit, WTF.

Pradėti savo rinkiminę kampaniją fufeliais apie kažkokius tramvajus – check.

Papasakoti vėjus apie nusikalstamą Šimašiaus stadioną ir esą vietoje to pastatysimus 666 mažus stadioniukus – check.

Papasakoti, kaip daktarai diagnozes darys per dieną – check.

Nieko rišlaus nepasakyti apie tai, kas bus daroma išties racionalaus – check.

Visą kampaniją suvesti vien į tai, kad varyti ant Šimašiaus, netgi visiškai prasilenkiant su bet kokia realybe ir užmirštant, kuo išvis pats užsiimsi – check.

Kas dar? Aš jau nebeseku. Nežinau.

Prakišti rinkimus – check. Dar bus.

Aš čia net nekalbu apie Kreivio komandą, kurios narės kažkokiuose šiukšlynuose ieško žiurkių lavonų, juos tampo, degina, filmuoja ir daro iš to savęs reklamas. Arba rausiasi sau kažkokius urvus po žemėmis ir tenai irgi daro kažkokias savęs reklamas.

Ir aš juo labiau nekalbu apie TS-LKD veikėjus Europarlamente, balsuojančius už direktyvas, kuriomis būtų uždraustos internetinės nuorodos ir mėmės (tie visokie juokingi paveiksliukai).

Šiaip tai TS-LKD pasižymi išskirtiniu gebėjimu susipjauti su kuo papuola ir blokuoti bet ką, kas tik ne jų daroma. Vilniaus miesto taryboje tai itin ryškiai matėsi, nors šiaip tai tas matydavosi visada ir visur. Šitoje Kreivio kampanijoje tas gebėjimas matosi taip, kaip dar nesimatė niekur.

Rimtai, aš prisipažįstu, kad pradžioje visai apsidžiaugiau, kai pamačiau Kreivį kandidatuojantį. Pradžioje net galvojau, kad bus geras variantas, bus sunku rinktis tarp dviejų kandidatų (sorry, Šimašiau).

Dabar matau, kad tikrai nebus sunku rinktis (sorry, Dainiau).

Blet, konservai, kodėl jūs mane vis taip beviltiškai nuviliat?

Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partija

Lietuvos žaliųjų partija dabar reklamuojasi, aiškindami – „mes čia ne tie žalieji, kurie LVŽS, o tie žalieji, kurie ne LVŽS“. Tai labą dieną, ne tie žalieji, kaip kažkas sako – „Green is the new Red“. Tai gal čia ne taip.

Bet kuriuo atveju, ar taip, ar ne taip, dabar pabandykite nuo viso šito atsiplauti.

Ai, ne, geriau pabandykite atsiplauti nuo to, kad Remigijus Lapinskas – tai vienas iš ICOR (anksčiau kadaise vadinto Rubicon) įkūrėjų.

Ar reikia čia dar kažką gero papasakoti, ar jau savaime to pakanka?

Na, gerai – gero yra tiek, kad Remigijus Lapinskas iš tos ICOR pasitraukė prieš maždaug 10 metų. Tiesa, skandalai apie tą įmonę anuo laiku jau berds vyko. Taip kad štai kaip ir viskas. Gal ir išties užrišo su ta įmone, ir gal ir pasikeitė ir peržiūrėjo viską. Ką aš žinau… Nieko aš čia nežinau išties. Nežinau ir to, ar ruda rubikonų dėmė iš principo gali kada nors kaip nors atsiplauti.

Na, gerai, jei taip sistemiškai žiūrint – aišku, kad bent jau organizuojant darbą, Remigijus Lapinskas turi daugiau patirties, nei 3/4 iš rinkimuose čia dalyvaujančių. Kokį darbą organizuojant? Nežinau, kokį. Kokį nors gal. Tai tiek.

Inga Laurušonė, komitetas „Judėk, Vilniau“

Nieko negaliu pasakyti apie kandidatę į meres Ingą Laurušonę. Sako, kokia tai rinkodaros specialistė.

Šiaip tai, kai pamatau kur nors pas ką nors CV įrašytą „rinkodaros specialistas“, tai žinau, jog greičiausiai, kad skambindavo telefonu kam nors ir siūlydavo pirkti kokius nors dulkių siurblius ar dar kažką neaiškaus. Tai čia šiaip. Išties tai nėra lengvas darbas.

Nežinau, ką pasakyti čia. Komitetas – kažkokie sportininkai, treneriai ir taip toliau. Aišku, sportininkai puikiai tvarkosi. Kuo daugiau sporto – tuo labiau politikas. Jo.

Dėve dėve, aš nesuprantu vieno dalyko – ko jie lenda visi kaip į šviesą su savo fantazijomis apie tai, kaip įdiegs sportą visame Vilniuje ir taip toliau.

Kas gero – lyg ir nebuvę politikoje, tai dar nespėjo išsiteplioti.

Aš čia šiaip tiesiog nesuprantu, ko jie nori. Nesupraskite to, kaip užsipuolimo – aš to nesuprantu banaliai. Tiesiog vat taip vat, paprastai. Nesuprantu.

Martynas Nagevičius, LR Liberalų sąjūdis

Martynas Nagevičius, berods buvo jau kažkokioje žaliųjų partijoje (jei neklystu, iš jos dabar kandidatuoja Remigijus Lapinskas), paskui berods buvo pas zuokinius, o paskui pakliuvo į Liberalų sąjūdį. Kadangi Liberalų sąjūdis gana aiškiai važiuoja ta pačią kryptimi, kaip ir važiavo – tai greitai matyt galutinai subyrės (po ateinančių Seimo rinkimų jie, deja, jau neatsigaus), o tada jau Nagevičių pamatysime dar kokioje nors partijoje.

Ką jis čia veikia šituose rinkimuose – aš nežinau. Viskas, ką jis pašneka pas save FB – tai kažkokie abstraktūs nerealistiniai vėjai, tik permaišyti su tuo tipiniu liberaliu entuziazmu. Aišku, dar pakalba apie tai, kad reikia kažkokias žolytes saugoti. Faktiškai į tai viskas ir susiveda.

BTW, nemanau, kad ekologines problemas Nagevičius išties spręs – nes tiesiog nemačiau nei sykio, kad jis bent kiek rimčiau kalbėtų apie svarbiausią miestų taršos problemą ir apie jos sprendimą. Apie elementarią druską, kuri tampa svarbiausia augmenijos nykimo priežastimi.

Taip, daugelis nežino, bet ne išmetamosios dujos ir ne dar kažkas, o banali druska yra daugiausiai žalos atnešantis dalykas. Dargi tiek daugiausiai, kad visos kitos taršos rūšys kartu sudėtos savo žala, ko gero, toms druskoms neprilygs.

O Nagevičius apie tas druskas nekalba. Na, jūs supratote. Būna visokie žalieji.

Iš anksčiau Nagevičių atsimenu per tai, kad jis kažkokius ekonominius absurdus tarpais kalbėdavo, tik jau neatsimenu kokius. Mano atmintis prasta, o viskas buvo prieš krūvą metų. Paskui, atrodo, Nagevičius susiprotėjo, kad apie ekonomiką jam geriau nekalbėt, tai ir apstojo.

Ką gero galima apie jį pasakyti? Nu nežinau, gal dar nesusitepęs, nes niekur nebuvo. Ką aš žinau.

Vilius Navickas, komitetas „Vilnius gali“

Ar tik čia ne tas pats legendarinis Vilius Navickas – Sakmaidikas, kuris anuomet pagarsėjo, kai berods, kažką grasino kokiam tai troleibuso vairuotojui, o paskui dar išlindo kažkokios nuotraukos su ant krūtinės išsipaišytu užrašu „sak mai dik„?

Kadaise buvo Vilniuje tokie laikai, kai visiškai kažkokia beprotybė dėjosi – nors aš ir balsuodavau už konservus, aš tuo metu jau pagalvojau, kad gal ne, gal jau tegul būna koks nors Juozas Imbrasas meru ar dar kokia nors nesąmonė, išvis nesvabu kas, bile tik ne šitas.

Taip, buvo kadaise laikas, kai Vilius Navickas buvo konservų meras. Taip pameravo, kad paskui pasidarė ir ne meras, ir ne konservų. Tai dabar ir eina ne su konservais, o su savo komitetu.

Liūdna buvo tai, kad kartu su Navicku anuomet buvo išmestas iš TS-LKD ir Šarūnas Skučas – nes išdrįso kalbėti apie tas problemas. Štai taip vat.

Purvinas buvo tas laikas. O Vilius Navickas, nors ir buvo teismuose išteisintas, bet paskui dar bandė užbylinėti teisėsaugą, nes toji esą jo reputaciją gadinusi. Paaiškėjo, kad visgi jo reputaciją gadino jis pats.

Ką aš čia gero galiu pasakyti? Nu, gal gerai tai, kad Vilius Navickas mėgsta padorią muziką.

Daugiau – nežinau, ką gero pasakyti.

Gintautas Paluckas, LSDP

Atsinaujinti bandanti LSDP, kažkuria dalimi atsikračiusi labiausiai užkalkėjusių ūsuotų bebrų, bando atsigauti. Ir gauti kažkiek vietų Vilniaus savivaldybėje. Kadaise Vilniaus socdemų frakcija buvo geras ūsuotų bebrų židinys, jei atsimenate istorijas su kokiais nors autobusų parkais ir skandalus, kurie anuomet vyko.

Ką dar blogo galima pasakyti apie Palucką? Žmogus, kuris eina į Vilniaus miesto rinkimus, bet pasakoja kažkokias generalizuotas socialdemokratines blėnis apie visuotinius socialinius teisingumus – neatrodo man kaip pasakojantis realų dalyką. Tai greičiau blėnys. Gražiai visai skambančios, bet blėnys. Aš netikiu, kad jis pats tomis blėnimis tiki.

Ką aš gero galiu pasakyti apie Gintautą Palucką? Ogi tai, kad nors ir kadaise kažkaip buvęs už kažką ten teisiamu, jis yra vienas iš pusės sąžiningesnių politikų, bent jau apie tą aukščiau skraidančių politikų segmentą kalbant. Taip, viskas išties politikoje yra taip. Supraskit kaip norit.

Ką dar gero? Aš labai rimtai galvoju, ir daug galvoju, ir žinote, kas man gaunasi? Kad Gintautas Paluckas man visgi atrodo galimai kaip antras pasirinkimas į Vilniaus merus. Vienas iš geresnių, padoresnių ir sveikesnio proto turinčių žmonių. Net nepaisant absurdiškų socialistinių blėnių ir šiaip populistinių nusišnekėjimų.

Get this. Aš čia pats savimi šiek tiek nustebau, žinokit. Bet taip jau gaunasi. Man gal reikia biškį geriau pradėti galvoti apie socdemus.

Naglis Puteikis, Lietuvos centro partija

Dėve dėve. Naglis Puteikis. Na, gerai, ką blogo galiu pasakyti – tai tą, kad čia Naglis Puteikis.

Ką gero galiu pasakyti – nu nebent irgi tai, kad čia Naglis Puteikis.

Kadangi Naglis Puteikis yra prieš visus, tai galiu spėti, kad aplink jį gana sunkiai laikytųsi visokie korupciniai susitarimai, nes Puteikis vis įsisiautėja ir jam niekas nebesvarbu. Jis gi kovoja prieš viską. Ir kai taip kovoja, tai būna gana sudėtinga regzti makles. Ir netgi jei teoriškai Puteikis ir pabandytų ką nors pakorumpuoti, tai dėl tų kovojimų jį visi pagautų ir įduotų. Žodžiu, be šansų jam makliavoti.

Kita vertus, žinot, kai žmogus kovoja prieš viską ir prieš visus, tai labai sunku kažką gero rasti. Čia man kažkuo primena dabar kandidatuojantį Kreivį. Deja. Nors, visgi turiu pripažinti, kad būtent dabar, šiuose rinkimuose, Puteikis atrodo kaip nepikta, brandžiau šnekanti, labiau subalansuota Kreivio versija. Žymiai rišliau. Dafuq.

Jūs primetat, aš tik ką parašiau, kad Puteikis man atrodo labiau subalansuotas, nei Kreivys. Daufq. Kažkas ne taip su šiuo pasauliu. Aš kažko nesuprantu.

Šiaip tai, ko gero, Naglis Puteikis nebus prasčiausias kandidatas. O jei bus išrinktas – tai gal bus prie tų, kurie daugiau naudos duoda. Jau vien dėl to amžino kovojimo prieš ką papuola.

Bendrai tai aš neįsivaizduoju Puteikio kaip Vilniaus mero. Bet jei taip įvyktų – aš jums garantuoju, kad Puteikis tikrai nebūtų prasčiausias variantas.

Virginijus Sinkevičius, LVŽS

Ekonomikos ir inovacijų ministras. Ta prasme, kaip anksčiau sakydavo – ūkio ministras. Kaip ir Dainius Kreivys.

Ką blogo galima pasakyti? Atrodo, kad mažai. Kiek atsimenu, Virginijus Sinkevičius buvo to pagarsėjusio sekso prekių įstatymo teikėju, pagal kurį, pvz., jei kas nors sugalvotų, jog prezervatyvai yra sekso reikmuo, tai jais išsyk būtų uždrausta prekiauti visur, išskyrus seks šopus.

Taip, kai kas nors jums sako, kad LVŽS planuoja uždrausti seksą, tai čia ne bajeris – jie ir įstatymus tam daro. Ir ne šiaip sau apie kažkokias priklausomybes nuo sekso kalba. Ten tokie vat vėjai vyksta.

O šiaip, nežinau, lyg ir nespėjo kažko prisidaryti tas Virginijus Sinkevičius. Nieko lyg ir tokio. Ko jis eina į merus – nesuprantu. Gal jis ir pats nelabai supranta. Nežinau.

Ką pakanka žinoti – kad jis iš LVŽS. Su visais su tuo susijusiais reikalais.

Šiaip tai, nežiūrint nei gerų, nei blogų savybių, kad ir koks Virginijus Sinkevičius būtų, Vilniuje jis neturi visiškai jokių šansų jau vien dėl tos partijos. Taip jau yra. Todėl čia nėra ir ką mąstyti.

Andrius Stasiukynas, komitetas „Junkis“

Neaišku koks meras, neaišku iš kur ir kaip atsiradęs. Koksai tai docentas iš MRU?

Greita paieška pagal „Andrius Stasiukynas“ internetuose randa porą straipsnių, kur viename, atrodo kažkoksai Andrius Stasiukynas žada kaip tai teisiškai persekioti Druskininkų ledo arenos darbuotojus už tai, kad šie sakosi laiku negavę atyginimų, o kitame – kažkoks Andrius Stasiukynas buvęs kokiu tai kažkokios įmonės direktoriumi, kur surengtas tyčinis bankrotas.

Išties aš net nežinau, ar tai buvo taip, kaip aš ten iš tų straipsnių supratau. Dar daugiau – aš nežinau net ir to, ar čia tikrai tas pats Andrius Stasiukynas. Gal kažkoks kitas. Ką aš žinau.

Kiek daugiau ieškojau – tai nieko kito kaip ir neradau, išskyrus kažkokius dvasingus pakalbėjimus apie kažkokį viešojo valdymo slėnį, blockchain technologijas (aš dar kada nors parašysiu apie tuos, kas šneka apie tuos blokčainus) ir dar kažką panašaus.

Kažkodėl prisiminiau, kad kadaise esu matęs porą MRU darytų daktarinių disertacijų. Tai, pvz., Algirdo Butkevičiaus disertacija, palyginus su anomis, atrodė labai padoriai. Čia šiaip kažkokia man asociacija tokia sukilo.

Kas gero? Nieko. Nežinau tiesiog. Iš veido atrodo lyg ir nenusidėjęs kažkuo. Gal ir nėra blogas žmogus. Išties tai nieko blogo negaliu pasakyti, vienas iš man nežinomų, negirdėtų ir nematytų kandidatų.

Liutauras Stoškus, komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“

Liutaurą Stoškų į merus kelia toksai Lietuvos sąrašas – tokio balamutiškumo ir chaotiškumo partija, kad negaliu net nupasakoti. Šiaip tai jie ten visi idėjiniai, geri, su sąžine, tik kartais smegenų kažkaip jiems labai smarkiai pritrūksta, tai nesąmones daro.

Kaip jums paaiškinti, kas tai per organizacija? Nu, įsivaizduokite Aušrą Maldeikienę (ji šiai partijai suteikia maždaug 3/4 viso populiarumo ir žinomumo). Tai va, ji chaotiška, emocinga, sąžininga ir protinga. Ir ji – tai yra labiausiai organizuotas žmogus visame tame Lietuvos Sąraše, o kiti – tai išvis kažkoks grynas chaosas. Tai vat dabar ir įsivaizduokite visą tą partiją ir jos gebėjimus kažką daryti.

Štai ir šiuo atveju – ta partija tiek lievai viską organizavo, kad nepadavė į VRK paraiškos, kad dalyvaus rinkimuose, nes tiesiog pamiršo ir pražiopsojo visus terminus. Kai atsibudo – buvo jau per vėlu. Tai todėl paskui susikūrė komitetą, su kuriuo ir nuėjo į rinkimus. Taip, čia yra rimtas, tai šitaip įvyko.

Get this: jie pamiršo apie tai, kad eina į rinkimus. Taip, tai rimtas.

Tai štai ir viskas, ir kas gero, ir kas blogo. Nėra daugiau čia ką ir pasakot, nes jau viskas turėtų būti aišku 😀

Na, gerai – dar kas tenai – išties tai labai keistas žmonių balaganas. Ten pat ir Sakalas Gorodeckis (arčiau ultradešiniųjų), ir Jurgis Didžiulis. Maždaug toksai vat spektras.

Šitam komitetui pagrindą davusi grupelė žmonių susidarė, kai kažkokia neaiški architektė suplanavo Reformatų skvero rekonstrukciją, po kurios skveras pasidarytų panašus į kažkokią šikną ir būtų aptvertas prabangia tvora, kuri būtų rakinama vakare, nes kitaip tą parką naktimis kažkas išvogs ir sulaužys.

Po triukšmų, atrodo, parko projektas pasikeitė ir idiotinė tvora dingo, bet aktyvistų komitetas liko. Ir gal ir gerai, gal kažkas gausis gero, jei jie pajudins kažką. Bet meru niekas iš jų netaps.

Remigijus Šimašius, komitetas „R.Šimašiaus komanda Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“

Šito rinkimų komiteto pavadinimas – ilgiausias iš visų, tačiau akivaizdu, kodėl – tų komitetų yra tiek, kad jei Šimašiaus į jį neįkiši, tai žmonės gali ir nesuprasti, kas čia per komitetas.

Kalbos apie Šimašių aš čia rėšiu irgi daugiau, nei apie bet ką kitą. Nes jis vis dar yra meras ir todėl tegul gauna daugiau, nei kiti. Kad maža nebūtų.

Šimašius buvo meru 4 metus. Ar geru buvo meru? Aš galiu papasakoti daug blogo. Ir priminti daug. Visi, kas yra valdžioje – nusipelno to, kad juos keturgubai išlazdavotume. Taigi, čia taip ir bus.

Štai pavyzdžiui: taip ir neištesėtas pažadas grąžinti mikriukus, taip ir palikta sušikta ir nepataisyta miesto transporto sistema su durnais maršrutais, nesuprantamais persėdimais, lievomis bugovomis vilniečio kortelėmis ir kitais neadekvatumais, taip ir negrąžinti paprasti talonėliai, kurių visada gali nusipirkti kioske ir nesukti galvos, kaip prasibraut iki autobuso vairuotojo. Ir man giliai px, kad visą šitą mėšlą ten privirė ankstesnė miesto valdžia, kai buvo dar Zuokas. Šimašius turėjo 4 metus to briedo pataisymui. Bybį jis pataisė. Mikriukų nėra, užtat yra esą greiti G, iki kurių stotelių riekia kilometrą eit pėsčiomis ir kurie neaišku kaip važinėja, o tie miesto autobusistai iki šiol svaigsta, kad tegul keleiviai žiūri į grafikus ir prisitaiko prie tų jų grafikų.

Arba dar, pavyzdžiui, ta nyki ir apgailėtina istorija su šiukšlėmis, kai buvo performuotas šiukšlių vežimas, sukurta kažkokia absurdiška įmonė, kurioje bbž kiek žmonių, kurie pusę metų ar tai metus malė visiškai visišką šūdą, o paskui, kai šiukšlininkai susišiko ir prasidėjo bardakai, tai net neimitavo darbo, o nedarė tiesiog nieko. Išvis nieko. Ir man čia px, kad čia tą pertvarką Seimas sugalvojo – bbd. Projektų valdymo lygis Vilniaus savivaldybėje yra apvalus 0 (nulis) pagal CMM skalę (t.y., ne tik nieko jie nevaldo, bet dar ir neigia, kad yra visiškoje šiknoje). Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad panašus valdymo lygis Vilniuje buvo ir anksčiau. Bet per 4 metus galima daug pakeisti.

Vis besikartojančios istorijos su nesąmoningai kertamais medžiais ar tokiais cirkais, kaip priplanuojamos parkų rekonstrukcijos su suplanuotomis parkus aptveriančiomis nakčiai rakinamomis tvoromis – tai požymis, kad kažkur ten vyksta ir dar šūdinesnių procesų, kurie taip ir liko nenujungtais – dar nuo pirmo aptverto parko laikų, kai anoks Imbrasas Sereikiškių tvorą laimino. Tokių procesų aš negaliu pavadinti niekaip kitaip, kaip tik jobanomis bledstvomis. Ir man čia jau netgi px, kad tos tvoros nebus – mane trigerina jau pats faktas, kad išvis iš kažkur galėjo išlįst kažkokie šliužai su tvorų projektais.

Kažkiek pagalvojęs, gal dar kažką iš savo galvos ištraukčiau. Pvz., klausimą apie tai, ar atleistas jau tas Jakas?

Aišku, galima iškelti ir dar kokių nors istorijų, pvz., apie tai, kodėl yra subyrėjusių šaligatvių ar panašių reikalų, bet čia jau būkim realistais – visų subyrėjusių Vilniaus šaligatvių yra tiek daug, kad per 20 metų nesutaisys jų dar. Labai labai ilgai dar nesutaisys, nes banaliai per daug.

Dar galima ištraukti, pvz., Vilniaus nacionalinį stadioną, į kurį teptis rankas Remigijus Šimašius kažkodėl sugalvojo, nors visiems akivaizdu, kad tas projektas yra toksinis, nuodingas paprasčiausiai. Kam sugalvojo – aš nežinau, aš tik žinau, kad jam, matyt, buvo užėjęs kažkoks aptemimas. Na, gal norėjo kažkokį gerą darbą padaryti. Tai ir sugalvojo. Nežinau. Ką reiškia toksinis projektas? Ogi žiūrėkit – vieninteliai, kurie sutiko tuo projektu užsiimti – vėl kažkokia firma, kuri, kaip gandai sako, paaiškėjo kažkuo ten besanti susijusi su rubikonais. Ir kai visas reikalas jau užsisukęs – tai išmest, nei sustabdyt, nei nutylėt dabar – lieka tik sukandus dantis varyt pirmyn.

Žmonės, aš suprantu, kad tai yra labai sudėtinga, bet šiaip tai mokykitės, kad pirmiausiai bet koks projektas turi būti tikrinamas dėl to, ar jis nėra toksinis. Toksiniai projektai visad atrodo visai gražiai, visai svarbiai, visai perspektyviai, bet išties jie nuodija visus, kas tik prie jų prisiliečia.

Teisybės dėlei, turiu pasakyti, kad iš neaiškių kanalų galima pamatyti ir melagingų šūdų apie Šimašių, kurie tiesiog banaliai falsifikuojami ir pilami, išgalvojus juos tiesiog iš lempos. Pvz., buvo bandymų užverst ant Šimašiaus MG Baltic aferą, nors pagal faktus būtent MG Baltic bandė Šimašių išspirt velniop (tą labai gerai rodo išviešinta tyrimų medžiaga).

Man tarpais toks vaizdas, kad dabar kažkam norisi šikną persiplėšt, kad tik Šimašius dingtų. Net nežinau kam – ar vis dar tiems iš MG Baltic, ar dar kam nors, kas labai aktyviai varo. Tai vat, todėl lazdos čia neperlenkinėkim ir truputį atsirinkinėkim – kur realios nesąmonės, o kur bulšitai.

Ir nebūkim kaip ta Vilniaus savivaldybėje esanti opozicija, kurie sugalvojo uždrausti skelbti Šimašiaus ataskaitą, nes toje pernelyg daug gerų dalykų yra. Šitas bajeris tai jau konkretus LoL – draudžiam kalbėt apie tai, kas gero 😀 Dėve dėve, kas per atsilupėliai ten sėdi…

Gerai, aš čia išsiliejau, o dabar – visgi pakalbėkim, kas gero su tuo Šimašiumi. Nes gero visgi yra.

Pradėkim nuo to, kad Šimašius yra tas meras, kuris nuvertė sušiktus sovietinius balvonus nuo Žaliojo tilto. Visiškai visiems merams iki tol jie buvo tvarkoje – jų nevertė. Tik Šimašius juos nuėmė ir išvežė nežinoma kryptimi, kad jų daugiau ten nebebūtų. Dėl to iki šiol senos sovietūchinės žabos iš kažkokių sovietinio paveldo gynimo komitetų putojasi. Joms tai didis paveldas.

Žinokit, man jau vien tie balvonai yra pakankamas dalykas, kad aš galvočiau apie tai, kad čia geras meras. Kai aš lyginu su visais kitais, tai man šitai tiesiog kriterijus – nei vienas nesugebėjo tų balvonų išvežt. Ir tai ne tik pilietinio sąmoningumo reikalas – tai dar ir politinio įgalumo reikalas. Prisiminkim, kad ir Vilius Navickas, kadaise buvęs meras-konservatorius – tų balvonų nevertė. Net konservams tie balvonai netrukdė kažkodėl. Apie kitus merus net nekalbu.

Žodžiu, jūs mane supratote. Kai kuriuos dalykus reikia daryti ir Šimašius juos daro, nors kiti nedrįsta. Tai yra gerai ir tai yra labai rimta.

Kas dar gero – ogi galų gale, atrodo, užmautas apinasris rubikonams su tais neįsivaizduojamo dydžio šilumos pinigais. Jau pamiršti spėjom, ar ne? Aš priminsiu, kad dar ne taip seniai didžiuliai skandalai ėjo dėl tų netikėtai kylančių šildymo kainų. Tai vat – pasikeitė viskas – sustojo tokie bajeriai. Ramu pasidarė, išspręsta jau. Užsimiršo seniau buvę bėdos, ar ne? Kai blogybės išsprendžiamos, mes jų neprisimenam. Panašiai, kaip neprisimenam, kaip bloga buvo, kai sirgom angina, o gerklė buvo taip sutinusi, kad nei atsigert negalėjom. Tai vat tuos blogus dalykus reikia prisiminti jau vien tam, kad prisimintum ir apie tai, kas juos kažkaip tvarkė ir kiek tai buvo svarbu.

Kas dar gero? Ogi ta skola, kuri atseit niekam nesuprantama. Aš čia tik priminsiu, kad mano aplinkoje kai kurios verslo įmonės atsisakydavo Vilniaus savivaldybei teikti paslaugas – nes žinodavo, kad toji nesusimokės. Vilniaus skola buvo pasiekusi tokius skaičius, kad bet kokia verslo įmonė prie tokių sumų būtų paskelbta bankrotu. Ir tos skolos tik augo, nesvarbu kaip, bet tiesiog augo. Ir čia jau px, kas ir kaip padėjo tas skolas dengti – esmė ta, kad baigėsi tas nenormalus išlaidų augimas, kuris viršijo bet kokias įmanomas miesto pajamas.

Man liūdna tai sakyti, nes jaučiuosi teisinantis Šimašių, bet išties nėra lengva tvarkytis mieste, kai įsiskolinimas yra tokioje šiknoje, kad miestą išties reiktų uždaryti. Realiai taip ir buvo – pagal įprastus verslui kriterijus, Vilnių reikėjo tiesiog uždaryti ir užkalti ant įvažiavimo lentą su užrašu – „Vilnius bankrutavo, likviduojamas“.

Šimašius kažkaip Vilnių ištempė. Nelabai kas pastebėjo, nes tokie dalykai nepastebimi. Bet būtume labai pastebėję, jei tas nebūtų padaryta.

Kai esi skolose, negali labai švaistytis fancy dalykėliams. Reikia pirma skolas grąžinti. Tai elementaraus padorumo, sąžiningumo ir šiaip gero valdymo reikalas.

Kas dar gero – daug visokių didesnių ar mažesnių, bet gražių smulkmenų. Pvz., baseinas, krūvos sutaisytų gatvių, fontanai Lukiškių aikštėje, per valstybės šventes įsijungiantys geltoni-žali-raudoni šviesoforai, šviesų šventės ir taip toliau.

Ir dar kažkiek tikrų dviračių takų, galų gale. Ir bent dalis briedų, kurie buvo padaryti, braižant dviračių linijas ant šaligatvių, visgi jau pašalinti, tai dviratininkai neužlėkinėja ant pėsčiųjų Senamiestyje. Dabar daro jau realius dviračių takus. Taigi, irgi gerėja reikalai.

Ir dar darželiai – su jais vis dar viskas blogai, bet ar jūs prisimenate, kas buvo prieš 4 metus? Buvo ne šiaip blogai. Buvo tiesiog pyzdauskas (ir tas žodis čia tinkamas). Ar tik ne pusė žmonių darželių normaliais būdais negaudavo, vykdavo stebuklingi šešėliniai vietų žaidimai, kažkokios neaiškios eilės, kažkokios registracijos viduryje nakties, kur visi refrešina vis puslapį ir bando pirmi užsiregistruoti – aš nesuprantu to balagano, kuris buvo. Dabar yra blogai, bet kaip čia paaiškinti skirtumą… Maždaug kaip tarp ligonio, kuriam pratrūkusios žarnos ir jau agonija prasideda (darželiai prieš 4 metus), ir ligonio, kuriam tiesiog kažkoks peršalimas, anginos ir šiaip pakankamai prastai (darželiai dabar). Žodžiu, tie priverstiniai grupių tankinimai ir kompensavimai visgi padarė savo. Gal šitaip po biškį ir visai išsispręs kaip nors.

Kas dar gero – dar pačioje Šimašiaus kadencijos pradžioje sumažinti kamščiai. Tie vafliai (oranžiniai dryžių tinklai) sankryžose kardinaliai pataisė reikalus. Visi jau spėjo užmiršti tuos klaikius tarpusavio blokavimus, kurie būdavo piko metu, bet aš juos čia jums juos primenu. Nesakau, kad kamščių dabar nėra, bet blet atmintį aš turiu gerą ir atsimenu, kas prieš 4 metus buvo ir kaip užsikimšusios sankryžos atrodydavo.

Jūs irgi atsiminkit, kaip stovi keli į skirtingas puses pravažiuot norintys debilai, blokuodami sankryžą ir dėl to per visą šviesoforo ciklą niekas nei nepravažiuoja. Atsimenat? Tai vat. Šimašius pataisė. Ir gerai.

Šiaip tai, kad ir kaip aš čia šiandien plūdausi apie Remigijų Šimašių, visgi tai yra geriausias iš tų merų, kuriuos turėjo Vilnius. Taip jau gaunasi. Bet turėjau pasiplūsti, kad žinotų, jog darbai yra vertinami ir prižiūrimi, ir kad visi jį stebi.

Ačiū, brangūs skaitytojai, kad priėmėt mano emocinius išsiplūdimus, nes aš kartais būnu labai piktas žmogus žiurkėnas. Bet aš bandau būti ir teisingas. Šimašiau, aš už tave balsuosiu.

Edita Tamošiūnaitė, LLRA, Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas

Ar aš čia kažką žinau? Nežinau nieko. Nieko negaliu papasakoti. Tiesiog nieko.

Na, gerai, buvusi Švietimo viceministrė, dabar Šimašiaus pavaduotoja. Tokia tapo, kai Valdas Benkunskas su savo TS-LKD frakcijoje žaidė tokias opozicines kovas, kad savivaldybės tarybos darbas kažkuriuo metu gavosi paralyžuotas. Taigi, matyt bent jau už TS-LKD čia tie LLRA kažkaip pasirodė geriau – tai vat pastaruosius paskui ir pasirinko.

Šiaip tai primeskit: LLRA geriau už TS-LKD 😀 Jūs primetat, kaip jautėsi TS-LKD, kai juos išmetė iš valdančiosios daugumos, nes netgi su LLRA sveiko proto daugiau? 😀

Čia panašiai kaip su visai kita istorija, kur TS-LKD Europarlamente balsavo už direktyvą, faktiškai uždraudžiančią tokį Internetą, kokį mes žinome – su nuorodomis ir mėmėmis. Tai ten, kiek atsimenu, LLRA balsavo visgi prieš tą direktyvą. Ir netgi LVŽS balsavo prieš. Tik TS-LKD užsispyrusiai balsavo už Interneto draudimą. Ta vat irgi tokia pat situacija, kai net LLRA yra geriau už TS-LKD. Bet čia, atleiskit, aš nukrypau.

Po Editos Tamošiūnaitės atėjimo TS-LKD pasidarė labai labai pikti ant Šimašiaus. Matyt tuo ir remiasi dabartinė Kreivio strategija – sudoroti Šimašių bet kokia kaina. Tipo, net jei nelaimės – kad tik Šimašiaus neliktų 😀

Kaip ten sako – jei kažkoks bardakas vyksta, tai ieškokit už viso to moters. Šiuo atveju tos vaizdas, kad radome, LoL 😀 Edita Tamošiūnaitė 😀

Daugiau kaip ir nieko negaliu pasakyti.

Viktor Uspaskich, Darbo partija

Apie visokias juodąsias Darbo partijos buhalterijas dar visi atsimena. Ir kaip ten Viktor Uspaskich krito iš politikos ir kažkur dingo – irgi daug kas atsimena. Nu, čia kaip ir nelabai ką yra daugiau pasakoti, nebent tą, kad vėliau tos maklės dar kažkaip susisiejo ir su MG Baltic istorija, taip, kad kai kurie buvę DP nariai dabar kartu su masiuliniais trina suolus.

Sako, Viktor Uspaskich po kadaise buvusių peripetijų iškrito iš politikos, praktiškai prarado savo partiją ir krūvą pinigų, tai paskui ieškojo savęs. Ir nors aš ir nežinau detalių, bet gandai sako, kad atrado save – visai kitokį, norintį gėrio. Paskaitas kažkokias apie tai skaitė, ir apie savęs priėmimą, ir apie gėrį.

Dabar kiek nukrypkim. Aš jums išduosiu vieną paslaptį (profesionalams tai visiškai ne paslaptis): daugiau kaip pusė politikų būna juntamai čiuožtelėję į blogąją pusę. Neretai tai būna megalomaniakai, narcizai, sociopatai ir taip toliau. Gal dėl kokių nors traumų, o gal ir dar dėl kažko – nežinau, dėl ko. Spėju, kad skirtingi – skirtingai. Tiesiog aš jums garantuoju, kad iš arti daugelio pažinti nenorėtumėt.

Tos problemos politikų galvose būna smarkiai užspaustos, išoriškai nesimato, bet kuo baisiau viskas perkreipta, tuo būna blogiau. Ir tik labai retas iš jų nueina į save, savęs atradimą. Ir pasikeičia. Ir vat jei tas pokytis įvyksta – žmogus būna su tokiu lūžiu, kad jo jau negalima atsiminti, kaip seno žmogaus. Pasikeičia vertybės, pasikeičia pasaulio suvokimas – pasikeičia kažkas labai giliai. Ir paprastai tai pasimato, kaip labai smarkiai pasikeitęs elgesys.

Tai vat, aš spėju, kad Viktor Uspaskich kažkaip atrado save. Nežinau, ar jis buvo koks nors pačiuožęs, bet faktas, kad jis kažkokį prašviesėjimą patyrė.

Tai labai gerai. Nes kai kurie kiti politikai metų metais varo ir joks prašviesėjimas jiems neateina – tik priešingai, dar labiau protas temsta, iki visiškų absurdų ir nesąmonių.

Aišku, aš nežinau, kokie ten jam prašviesėjimai, kiek jie gilūs, kiek visaapimantys, kiek tikri – bet aiškiai kažkas pasikeitė.

Žodžiu, aš apie Viktorą Uspaskich dabar galvoju daug geriau, nei daugelis. Bent jau už kai kuriuos iš kandidatų čia jis geresnis. Rimtai.

Artūras Zuokas, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

Artūras Zuokas.

Sako, kad žmonės turi trumpą atmintį. Aš tai atsimenu nelabai daug, mano atmintis irgi trumpa. Atsimenu tik kaip kilo rubikoninės šildymo kainos. Kažkaip taip, kad kuro kainos mažėjo, o vat šildymo kainos tik augo ir augo. Įdomiausias bajeris buvo tas, kad labiausiai šildymo kainas padidino tiems, kas daugiausiai taupė.

Buvo labai įdomu anuomet žiūrėti visokius statistinius grafikus – anie per savo durną galvą sugalvojo duomenų lenteles paskelbti, vaizduodami skaidrumą. Jie galvojo, kad jei jie tokie durni, kad patys nieko iš tų duomenų neišpeša, tai ir kiti esą neišpeš. Jų nelaimei, jiems nesigavo. Paskui, kiek atsimenu, jie tokios klaidos jau nebekartojo.

Aš atsimenu ir kitas istorijas – pvz., absurdišką istoriją su oranžiniais dviračiais, kurie buvo išmesti į gatves ir kuriuos paskui kažkas ištampė. Kalti liko miestiečiai, Zuokas buvo nekaltas.

Atsimenu ir dar kažkokią istoriją apie kažkokį savivaldybės narį, kuris buvo kažkaip pagrobtas tam, kad balsuotų už kažką. Žmonių pagrobimai, suprantate. Atsimenate? Zuokas čia buvo niekuo dėtas, nieko nežinojo. Tikrai, aš tuo tikiu. Žinoma.

Čia daugiau apie tą bylą. Neatsimenu, ar jos baigtis tokia ir liko (kad Zuokas kaltas), bet man panašių bajerių nesinori nei matyti, nei girdėti daugiau.

Galima prisiminti daug daug visokių istorijų. Rimtai daug. Galima prisiminti, kodėl per praeitus rinkimus daugybė žmonių sakė, kad balsuos geriau jau už bet ką, bile kad tik ne už Zuoką.

Arba galima prisiminti, kad Zuoko partija kelis kartus kaitaliojo pavadinimą, visaip besimaišydama su liberalais (iš kurių ji pati išaugo), kol galų gale pasivadino taip pat, kaip Vytauto Šustausko partija, tik skliausteliuose pridėdama žodį „liberalai“. O dabar į rinkimus eina su kokiais tais gal ne šustauskiniais, bet irgi kokiais tai ultradešiniais. Žodžiu, toksai liberalizmas – kratinys ko papuola su kuo papuola.

Ai, dar žada, kad padarys miesto transportą visą nemokamą. Tai labą dieną. Paskui dar nemokamas būlkas gal dalins ir nemokamą dar ką nors. O galutiniam rezultate – visien visa tai bus už mūsų pinigus.

O dar galim prisiminti, kaip anas buvo sugalvojęs kažkokią taksi firmą, kuri turėjo taksus nukonkuruoti. Tai pamenu, anuomet kažkokie tikrintojai tik ir varydavo per paprastus taksistus, prisikabinėdami dėl ko papuola.

Ai, o dar aš atsimenu, kaip Zuokas važiavo šarvuočiu per kažkokį valdišką mersą, kurį pastatė prie gatvės. Tai paskui visas pasaulis dalinosi tomis nuotraukomis, o internetuose buvo komentarai, kad čia Rusija, nes tik Rusijoje šitaip elgiasi visokie.

O ką gero galima apie Zuoką pasakyti?

Išties aš prisimenu vieną gerą Zuoko darbą – jis buvo tas, kurio dėka buvo pastatytas Vambzdis. Tasai surūdijęs vamzdis, kuris oficialiai vadinasi „Krantinės arka“. Manau, kad tai ya geriausia naujojo Vilniaus skulptūra – simbolizuojanti valdžios kanalizaciją, per kurią išbėga mūsų pinigai. Ta skulptūra yra gera, ir puiku, kad visiems kliūna. Šiuo atveju Zuokas padarė gerą darbą.

Tiesa, kiek atsimenu, paskui Zuokas visko išsigynė ir sakė, kad esą jis buvęs niekuo dėtas, bet Gintautas Paluckas vėliau iškapstė, kad visgi kažkaip dėtas. Taigi. Čia ačiū Zuokui, nuoširdžiai, nors jis ir neigia.

O dar, tą fantastinį Zuoko įsivaizdavimą apie Vilnių, panašų į Niujorką, su dangoraižiais, viadukais (px, kad kartais nereikalingais) ir taip toliau – aš priimu kuo gražiausiai. Mano galvoje irgi yra toks niujorkiško Vilniaus vaizdinys – kad vienoje Neries pusėje būtų Senamiestis, o kitoje – dangoraižiai. Noriu, kad Konstitucijos prospektas ir aplinkiniai kvartalai būtų panašūs į neonines džiungles, kur ištisą parą kažkas vyksta.

Kas dar gero? Ogi gera yra tai, kad Zuoko priešrinkiminė akcija su filmukais pavirto tokiu lietuviškų mėmių rinkiniu, kad juo dalinasi jau kas papuola ir kur papuola. Tiesa, dalinasi kaip kokiu klounu – tipo, lyg ir benamis kažkoks, kuris nakvoja laiptinėse ir juokingai nusišneka vis, ir valkiojasi su Selu. Žodžiu, iš esmės, kaip kokia Rožytė, bet Zuokas.

Dėve dėve. Bet užtat bent jau juokinga 😀

Ką dar galima čia pasakyti? Ką aš žinau. Giliau pasigilinęs, tai nežinau, ką pasakyti. Tipo „Jis nors ir %&$*^@#%, bet ir kitiems duoda?“ Ką aš žinau…

Žinot, gal aš tiesiog nenoriu nieko rašyti apie Zuoką.

Remigijus Žemaitaitis, Tvarka ir teisingumas

Va, dar vienas kandidatas, apie kurį negaliu pasakyti nieko gero. Na, galiu nebent pasakyti, kad didelis gabalas Vilniaus savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio atskilo ir nuo Liberalų sąjūdžio, ir nuo Šimašiaus, kad prisijungtų prie Tvarkos ir teisingumo. Ypač tai nuo Šimašiaus atskilo, aiškiai.

Vertybės, suprantate, nesutapo, tai ir atskilo, protesto prieš Šimašių vardan. Užtat su Tvarka ir teisingumu sutapo, nes tvarka juk ir teisingumas. Vertybės.

Tvarka ir teisingumas jau turėjo Vilniuje vieną merą – tai buvo toksai Juozas Imbrasas, užstrigęs daugelio atmintyje, kaip meras, kuriam meraujant, vyko visiška stagnacija. Vienintelis ryškesnis dalykas, ką tuo metu Vilnius padarė – tai aptvėrė kažkokia nesusvietno brangumo tvora Sereikiškių parką. Spaudoje tam buvo skelbiami straipsniai, kuriuose aiškinti kliedesiai apie tai, kaip visame pasaulyje parkai aptveriami ir naktimis uždaromi, ir kad reikia naktimis parkus rakinti, nes kitaip juos išvogs ir sulaužys.

Prie to pateis Imbraso, 2009 metais buvo pastatyti šviesoforai Olandų žiede. Atsimenat? Tie, kas nors kartą važiavo tuo metu, visi tą atsimena. Ir visi, kas važiavo, prakeikė tą merą. Ir paskui jau Tvarka ir teisingumas nebesurinko Vilniuje pakankamai balsų.

Tai vat toks briedas velkasi šleifais paskui tą partiją, nuo kurios meru dabar eina Remigijus Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis tapo Tvarkos ir teisingumo partijos vadu, bet paskui jį bandė nuversti. Net nesupratau iki galo, ar nuvertė, ar nenuvertė, nes visa ta partija yra beviltiška. Įdomiau buvo, kad jį bandė nuversti su keistais triukšmais – tai kaltinant jį kažkuo neaišku, ar teisėtu, tai ten išlendant kažkokiems keistiems Petro Gražulio išmetimams, išvis žodžiu, bardakas gavosi kažkoks.

Paskui Petras Gražulis netgi reikalavo kažkokios komisijos, kad ta ištirtų, kodėl čia tas Žemaitaitis taip staiga pasikeitė, ėmė draugauti su TS-LKD, suliesėjo ir išvis jam kažkas pasidarė.

Ką gero galiu pasakyti – tai tą, kad Remigijus Žemaitaitis numetė daug svorio, pasidarė gražią šukuoseną ir galėtų filmuotis kokiame nors, ghrmz, vokiškame filme.

Ką dar gero pasakyti – nu nežinau. Šiaip tiesiog nežinau.

Apibendrinant apie Vilniaus savivaldybės tarybos ir merų rinkimus

Jūs matėte, koks balaganas čia su tais kandidatais? Nors aš jau ir esu apsisprendęs, bet čia rimtai yra balaganas. Ir labai daug kas netikėto. Ir jei rimtai, tai aš vis dar negaliu aiškiai prognozuoti, kas laimės.

Kita vertus, savivaldybės atveju aiškumo visgi ryškiai daugiau, nei kalbant apie Prezidento rinkimus. Pastarieji – atrodo išvis neprognozuojamai.

Kas laimės Vilniaus mero postą? Priklausys tik nuo rinkėjų aktyvumo. Jaunesni, liberalesni ir šiaip gudresni rinkėjai pasižymi kraštutinai menku realiu aktyvumu – jie moka tik laikint per feisbukus ir komentuoti. Iki balsavimo vietų jiems nueiti – beveik neįmanomas uždavinys.

Tai reiškia, kad pakankamai stiprus balsų poslinkis bus link socdemų ir LLRA. Kažkuria dalimi -gal dar ir link konservų. T.y., link tokios tarybos, kokią esame matę daug daug metų – su visomis nesąmonėmis.

Bus įdomūs rinkimai, aš jums tai pažadu. O paskui 4 metus gyvensim įdomiais laikais. Nes spėju, kad ramaus ir gražaus gyvenimo po šitų rinkimų nebus.