Category Archives: Blogai

Blogai, blogosfera, blogofermos, blogorama ir kiti dalykai – techniniai ir literatūriniai

Šiukšlės ir mes. Kelionė su VSA

Kaip žinia, vakar turėjome ekskursiją – Powiukė, Naminis, vienas iš Milžinų ir aišku, jūsų dabar skaitomas Rokiškis nuvyko į VSA atliekų rūšiavimo stotį, o paskui dar ir važinėjosi Vilniaus Senamiesčio gatvelėmis didžiuliu šiukšliavežiu. Žinoma, patampėm ir šiukšlių konteinerius, ir šiukšles į mašinas krovėm, ir taip toliau – viskas, kaip žadėta: bent jau truputį pabandyti juodą darbą dirbti – tiesiog būtina. Bet ne tai esmė.

Aš kažkodėl nesitikėjau, kad man padarys tokį įspūdį visas šitas šiukšlių reikalas. O jis man sukėlė krūvą tiesiog filosofinių minčių. Paprasčiausiai, kai žiūri į milžinišką kalną popierinių šiukšlių ir makulatūros, suverstą rūšiavimo angare, galvoji net ne apie mastus (nors taip, jie irgi daro įspūdį). Tiesiog paprasčiausiai imi žiūrėti, kas tai per šiukšlės.

Nekokybiškos spaudos atliekos iš spaustuvių. Nekokybė – tai šiukšlės. Kažkokie vokiški spalvoti meniniai nuotraukų albumai, kurie kažkam pasirodė nevertingi (dabar gailiuosi, kad nepaėmiau). Švarūs Lietuvos Banko sertifikatų blankai medaliams (girdėjau, kad juodojoje rinkoje bene 10 litų už blanką?). Krūva dovaninių reklaminių komplektų „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (vieno savikaina berods kelios dešimtys litų). Ir taip toliau, ir taip toliau. Daiktai, kurie visai neturėtų būti šiukšlėmis, bet tai šiukšlės.

Švietimas ir mokslas. Šiukšlės.

Continue reading

LiveJournal, Tumblr ir WordPress

Kai ne taip jau seniai atmigravau į PoPo.lt, dariau tai apgalvotai. Ne veltui rašinėjau apie visokias migracijas. Ir ne veltui vėl buvau kuriam laikui atgaivinęs savo metablogą, kuriame rašiau ir apie Tumblr, ir apie WordPress, ir apie LiveJournal. Taigi, čia tiesiog iliustracija iš Google trendsų, kuri viską parodo vizualiai. Tiesą sakant, galėjau netgi ir nesigilint, lygindamas, o tiesiog tokį grafikėlį pažiūrėt. Deja, tada kažkaip nepagalvojau.

Tumblr, Livejournal ir WordPress trendai

Akcija-atrakcija, šiukšliavežio menas!

Arjen Robben gavo VSA sunkvežimį

Kai rašiau apie tai, kaip išties turi būti daromas marketingas, berods minėjau, kad būtų gerai ir pačiam pasimokyti šiukšlių rinkimo meno iš Arjen Robben fanų. Taigi, pavyko susitarti su VSA ir gauti galimybę – 4 vietos blogeriams, norintiems pasivažinėti šiukšliavežėmis, pasivaikščioti po šiukšlynus ir išmokti to, ką mums pademonstravo ši puiki šiukšlių rinkimo kontora, prasimušusi netgi į 4chan naujienas 🙂

Žinoma, iš 4 vietų laisvos jau liko tiktai 2 – vieną nugriebiu aš, o kitą jau nugriebė Powiukė, kuri apdairiai susirezervavo vietą dar ankstesnio mano straipsnio komentaruose, tačiau galimybės – yra, tad prašom registruotis tiesiai čia, į šio straipsnio komentarus.

Veiksmas vyks trečiadienį, susitinkam 17:30 kažkur netoli nuo miesto centro, apsitarti galime komentaruose, jei ypatingų pageidavimų nebus, tai siūlau šalia Europos.

Į VSA pilį mus nuveš pati VSA marketinginių atrakcijų autorė, renginio programoje – ekstremalūs pasivažinėjimai Vilniaus Senamiesčio gatvelėmis, kraunantis šiukšles į gigantiškus robben-trakus. Aprangos stilius – belenkoks, bet kad negaila būtų 🙂

Upd.: antra renginio dalis, būtent patys tie šiukšliavežiavimai Senamiestyje – maždaug nuo 20:00, tad galima prisijungti ir vėliau 🙂

Twitter pokyčiai

Taip jau man pasisekė, kad bekeisdamas savo Twitter paskyrą į naują, tapau vienu iš tų naujokų, kurie gavo ir naują Twitter interfeisą. Tad šiuoju noriu su jumis pasidalinti.

Paspauskit ant šito skrynšoto ir pamatysit visame gražume

Taigi, kas tenais naujo ir gero atsirado Tviteryje – vienoje iš paskutinio dešimtmečio IT revoliucijos kalvių? Ogi pirmiausiai – tai geriau išnaudojamas ekrano plotis. Tviteris savo platumu būdavo puikiai pritaikytas kokiam nors telefonui (iPhone ar Android), tačiau kompiuteriui – gal ir nelabai. Dabar – žymiai labiau. Trikdo, kita vertus, atsiradęs vizualinis disbalansas į kairę.

Berašant, Tviteryje dabar lenda vis kažkokia nuoroda apie tai, kad nurodyčiau savo lokaciją, kitaip tariant vietą. Špygą jiems, o ne vietą. Na, taip, suprantu, kad tai viena iš Tviterio nišų, kur šis stipresnis, nei FB, o skirtingai nuo FaceBook, Tviteris man dar mielas, bet apsieis.

Maloni navigacija – atradau, kad šalia kiekvieno svetimo užčiulbenimo dabar yra mažas mygtukas su rodyklyte – paspaudi ir dešinėje pusėje atsiranda to tvytintojo tvytai visi. Žodžiu, po kitų žmonių profilius landžioti – nesulyginamai patogiau. Tai tampa natūraliu, o ne užknisančiu dalyku.

Na, o kas dar gero? Šiaip tai Tviteris ir lieka tviteriu… Kita vertus, aš ant jų piktas, nes jie visai neseniai kažką sugadino su savo tais API ir padarė taip, kad negalima automatu čirvirvuot – reikia daryti kažkokius ten API-šmapi kodus, aplikacijų raktus, gyvą velnią kliedesių ir tegul jie eina šikt su savo durnizmais. Taip, suprantu, kad jie šitaip bando su robotais kovoti, bet šitai nepadės. Tik pagadins gyvenimą blogeriams, kurie dabar negali kartą per dieną ar dvi padaryt automatinio įrašo.

A, kas dar – subskraibinkitės į mane Tviteryje – http://twitter.com/rokiskis

Trečią kartą labas, PoPo!

Wordpress yra gerai, tai kaip kokia Škoda 🙂

Atrodo, jau apsipratau truputį su šia nauja platforma. Gal padėjo tai, kad ir šiaip paskutinius metus teko paknaisioti WordPress, o gal tai, kad ir savo blogą turiu alternatyvinį kažkur… Taip ar anaip, viskas buvo kardinaliai paprasčiau, nei galvojau. Naujasis blogas vos kelios dienos, kaip dirba, o jau pora šimtų žmonių per dieną skaito. Gal tai ir mažiau, nei LJ (ten vien pirmame puslapyje per dieną būdavo pora šimtų unikalių, bet tik tą ir galėjau matyt), kita vertus, rašau tai ne dėl kiekybės, tad esminiai žmonės, manau, paskaitys ir čia.

Pirmas, per kelias dienas įsisavintas pojūtis, kurį LJ jau buvau spėjęs užmiršti – tai tasai „the Internet is really worldwide“. Staiga pamačiau kažkokius pingbakus iš kitų blogų į save – LJ to nebūdavo. Dabar žinau, kad mane skaito pvz., Komjaunimas.lt, nes jie savo apžvalgoje paminėjo vieną mano straipsnį ir šiame automatiškai atsirado komentaras. Čia jau kai sakant, WordPress navarotai. Lygiai tas pats gavosi ir man – staiga pamačiau, kad ateina iš Račo blogo kažkas – pasižiūriu, ogi ten mano blogo pingas paliktas: paredagavau kažkokį straipsnį ir užsipingino. Žodžiu, vietoj LJ-sferos dabar pilnavertė blogosfera, jau matau, kad prasideda platesnis bendravimas, nei būdavo tokiame uždarame LJ, kuris lyg sienom nuo pasaulio apsitvėręs.

Beje, čia yra ir kažkoks neaiškus helpdeskas – PoPo pagalbos tarnyba, turi savo blogą, ten pat galima ir paklausti ar paprašyt ko nors – pvz., jei pritrūko plugino, tai padaro. Kaip ir neblogai gaunasi, ypač jei imi lyginti su kitais, kur pagalbos – jokių pėdsakų. Su įrašų migracija iš LiveJournal problemų nekilo – per kelis parefrešinimus susiimportavo ir įrašai, ir komentarai, bugelis tik vienas – LJ tegai, savaime aišku, WP neveikia, atitinkamai, linkai į LJ friendus straipsniuose laukia taisymo. Kita vertus, transliacija į LJ pasirodė besanti išvis minutės darbas – tiesiog elementari. Sunkumai kilo visai kitur, visai kitokie ir, žinoma, durni.

Visų pirma, galų gale supratau, kad mano blogas yra didelis. Pačia bukiausia – kiekybine prasme. Daug straipsnių, daug komentarų. Straipsniai dideli, komentarai neretai irgi dideli. Ir visų per daug, kad susitvarkyčiau per vakarą: straipsnių – virš pusės tūkstančio, komentarų – virš 12 tūkstančių. O čia yra ir visokie ten tegai, ir, ko nebuvo LJ – kategorijos. Apie 2 šimtines straipsnių jau sukategorizavau, bet dar apie 300 liko. Aišku, to daryti nebūtina, galima kaip ir LJ gyvent, bet galimybės visgi yra pagerintos, norisi turėt.

Vėlgi su kiekiais išlindo kita problema – filmukai. Taip taip, suprantu, kad saugumo sumetimais tokie tegai, kaip object ar embed neturi teisės egzistuoti atvirose sistemose. Išties filmukus čia dėti kardinaliai paprasčiau, nei LJ – tereikia nuorodą įmesti, o straipsnyje ji savaime virsta video kontentu. Bet tai praknaisioti per belenkiek savo muzikinių postų ir sukaitalioti teks rankomis. O tai kažkiek užtruks. Kita vertus, ir taip ruošiausi kažką panašaus padaryti, nes analodibiliniai kopyraitų saugotojai labai nemažą dalį tų mano muzikinių postų jau sugadino, Youtube kišdami tą savo suknistą „this video is not available in your country“.

Kita bėda – užsižaidimai su išvaizdomis. Pradžioj buvau pasirinkęs kažkokią labai jau gražią temą, dailinau, dailinau, kažkokius ten pluginus dėjau, o paskui supratau, kad nors labai gražu, bet nepatogu skaityti ir tekstus, ir komentarus – raidelės per didelės, į ekraną mažai telpa. Ypač nepatogu taip skaityti komentarus, kai šių straipsnyje yra virš šimto. Pabandžiau dar kelias temas, vienas gražesnes, kitas patogesnes, visokias. Apsistojau prie kažkokios labai jau asketiškos – pofig ta išvaizda, bile patogu būtų, o jei patogu – tai ir gražu. Nors suprantu, kad kai ką tas kedofiliškai fioletavas mygtukas viršuje, šalia paieškos – moraliai pritvotų 🙂 Gal paskui dar kokią nors susirasiu dar tinkamesnę temą, tagi, išvaizda blogo dar gali keistis ne kartą – jei ką, nenustebkit.

Galų gale, dar iki šiol nelabai suprastas vietinis PoPo.lt socialinis tinklas – ten kažkoks daiktas, primenantis LJ ir Facebook hibridą. Grubiai tariant, matai pas save visokius komentarus, blogų postus, kažką ten friendint gali, kažkokios grupės yra, kažką ten dar daryt galima, bet kol kas, tiesą sakant, net nesigilinau, nežinau, kaip tuo naudotis, kol kas nekišu nosies net, nors ir mačiau ten siautėjantį Užkalnį. Tarp kitko, blogų čia galima turėt keletą, tai dabar galvoju, gal dar kokį susikurt reikia 🙂

Žodžiu, labai viskas nauja ir įdomu. O šiaip tai gan žiaurus reikalas, užsižaidinėjimų ir navarotų krūvos. Jau imu sau užduoti klausimą, kaip aš išvis galėjau tame LJ būt – ten gi elementariai nieko negali padaryti, tik rašyti, komentuoti ir viskas – kai kurių kitų eljošnikų žurnalų išvaizdos iki šiol taip ir nesu matęs, viskas būdavo tik per tą seniai įkyrėjusį LJ žydrą interfeisą. Bet gal tai irgi turi savų privalumų? 🙂