Category Archives: Muzika

Tekstai apie muziką ir pati muzika

Man patinka Natalija Zvonkė

Man netgi patinka tas mėšlas, kuris yra liejamas per TV ekranus, spaudą ir visokius portalus – apie tai, kaip Natalija Zvonkė padarė tą, kaip padarė aną, koks ten jos užpakaliukas ir kad ji dainuoja. Patinka, nes galvoju apie tai, kaip visokie silpnapročiai šito klauso, šitai žiūri ir už šitai vienaip ar kitaip sumoka. Jiems parduoda šūdą, o jie sumoka, suvalgo ir dar apsilaižo. Ir perka dar ir dar. Tai fantasmagoriška, tai netgi didinga, tai kaip kokia propagandinė mašina, veikianti be trikdžių, gražiai ir negailestingai. Tai nuostabu. Na, ir kas, kad aš plūstuosi apie supuvusią žiniasklaidą arba šlamštą gaminančią muzikos industriją – daugumą žmonių ta mašina puikiai sudoroja ir būtent tai yra tikrasis efektingumo rodiklis.

Bet labiausiai man patinka pati Natalija Zvonkė, kaip žmogus. Patinka, nors aš jos nepažįstu. Ji nuostabi, žavinga, tikslo siekianti moteris, kuri iš silpnapročių budulių sugeba užsidirbti pinigus, jiems nieko neduodama. Ji apsimeta kvaila blondine, o beveik visi tuo ir patiki. Ji paruoda fufelį ir neduoda nieko. Na, gal būt, visgi atiduoda tą dalelę savęs, kurią atima visokios kaukės, bet neduoda tiems buduliams nieko, ką galėtų duoti tikra moteris – nei šilumos, nei supratimo, nei meilės, nei rūpesčio – nieko. Ji sugeba parduoti save, savęs neparduodama.

Aš niekad nesu matę Natalijos Zvonkės gyvai, aš netgi nesidomiu ja, aš beveik nieko apie ją nežinau. Aš tiesiog norom nenorom užtinku tai vieną, tai kitą jos paminėjimą. Kažkokius gandus ir nuotrupas. Ir žinot, vat palyginu aš su kokia nors Nijole Pareigyte, kur jau antrą kartą „anoniminiams niekadėjams“ teko viešinti plikas nuotraukas apie tai, kaip ji su šunim. Arba Oksana Pikul, kurios pliką tarpkojį dar 2002 matė nuotraukose kas papuola ir kuri ne taip seniai išsioperavo papus, kad tik šitai parodytų TV. Tai irgi darbas – pagalvokit, ar parsiduotumėt panašiai? Kiek reikia gyvenime patirti, kad dėl pinigų išsioperuotum? Žvaigždės gyvenimas gražus tol, kol esi į ją žiūrintis silpnaprotis budulis. Bet kai esi žvaigžde, tas gyvenimas neretai tampa košmaru, panašiu į pragarą. Ir tikrai nedaugelis tą pragarą pereitų. Ir Nijolė Pareigytė, ir Oksana Pikul, ir Natalija Zvonkė žino, kas tai. Bet buduliai nežino ir už tai moka. Jie tušti, ir moka už tai, kad jų tuštumą kažkas užpildo pigiu šlamštu. Tai objektyvus poreikis, nešantis pinigus ištisai industrijai.

Na ir kas, kaip ją rodo žiniasklaidos ar ką apie ją kalba visokie ten durniai – faktas yra faktas, Natalija Zvonkė pasidarė sau vardą, gavo už tai pinigų, o visokiems durniams, iš kurių uždirbtas pelnas, telieka smaukyti, žiūrint į jos nuotraukas ir klausantis jos dainelių. Na, gal ir ne jos dainelių ir gal ir ne jos sudainuotų, koks skirtumas, kam ten rūpi? Kitos žvaigždutės uždirbinėja iš iš visokių rėmėjų, dar kitos bando dainuot gerai, bet nei iš tolo neprilygsta gerbėjų skaičiumi. O Natalija Zvonkė ėmė ir padarė. Kruvinu prakaitu, nusižeminimu, iškęstomis nuoskaudomis, persekiojančiu įvaizdžiu – padarė ir viskas.

Natalija Zvonkė buvo netgi ištekėjusi – ne už kokio prašalaičio, o už žmogaus, kuris sukasi toje pačioje industrijoje. Ir puikiai žino, kas yra kas. Kas yra palaida, o kas protinga. Praknisti šimtams tūkstančių budulių protą, pavaizduoti Zvonkę iš TV, kartu nepasiduoti su belenkuo iš prodiuserių ir tapti tikru estrados simboliu, ir netgi be dainavimo – ar daug moterų tai sugebėtų? Natalija Zvonkė yra nuostabi moteris, turinti geležinę valią.

Budulių yra, budulių buvo, budulių bus. Ir jie taip pat gali atnešti pinigus. Na, tai kodėl gi tų pinigų nepaimt? Na gerai, kažkas vadina tai  amoralumu, parsidavinėjimu, dvasine prostitucija, apsimetinėjimu ar dar kaip nors panašiai, bet juk visi mes vienaip ar kitaip parsiduodam. Tai jei jau parsiduodam, tai parsiduokim brangiai. Minutėlė gėdos ir pinigai kišenėj. O manot, lengva? Prostitutės, kurios prie stoties, irgi dirba pagal valandinius tarifus, ir dainuoja kai kurios ne blogiau tur būt. Ir duoda. O kiek uždirba?

Aš žaviuosi Natalija Zvonke. O buduliai, iš jos laidantys juokus – sumoka jai pinigus ir lieka tikrųjų durnių vietoje. Nes jie ir yra durniai. Net ir žiniasklaida neturi, kur dėtis – ji rašo apie Nataliją Zvonkę. Rašo netgi tada, kai nieko įdomaus nevyksta. Todėl, kad tai Natalija Zvonkė. Jai nereikia plikų fotkių su šunim.

Iron Maiden ir FM – That Girl

„That girl“ – gabalas senas senutėlis, popsiškas, tačiau gražus 🙂

Pradžioj – Iron Maiden (klipas – tiesiog kažkokio fano montažas, o ne originalus atlikimas):

O čia – originalas, FM:

Sakyčiau, Iron Maiden nesulyginamai stipriau. Ir kas įdomu – perdirbta taip, kad net sunku suprasti, kad tai visgi ta pati daina 🙂

Judas Priest

Nagi, kadangi visa ta semiotika, metateorija ir struktūralizmas jau visus užkniso, tai reik padaryti pertraukėlę ir truputį apie muziką kažką parašinėt. Tiksliau, nėr čia ką rašinėt. Judas Priest neretai įvardinama, kaip pirma tikra Heavy Metal grupe – gal todėl, kad tapo pirma metalo grupe, įsitaisiusia du soluojančius gitaristus, o gal todėl, kad labai ilgai ėjo kartu su visu metalu, šį augindama, o ne apsiribodama keliais albumais. O gal todėl, kad šie gėjai rokeriai atnešė į metalistų tarpą madą odiniams drabužiams, diržams, antkakliams ir apyrankėms su visokiais apkaustais. Nežinau, taip ar anaip, tikra Heavy Metal klasika.

Tiesiog parinkau kelis ikoniškus gabalus – jei kas negirdėjote Judas Priest, tikiuosi, kad patiks. Tiesa, autorių teisių saugotojai – užknisa su savo tais pranešimais apie „this video is blocked in your country“, tad už blogą kai kurių gabalų kokybę galit patys žinot kam padėkoti.

Kadangi nei neabejoju, kad dauguma Judas Priest gabalus esate girdėję, kad būtų įdomiau – atlikėjai čia kiti 🙂

Taigi, pradedam: Mercyful Fate su King Diamond – The Ripper, atliktu labai jau panašiai į tikruosius Judas Priest su Rob Halford, bet gal netgi ir geriau:

Tęsiam toliau: Motorhead – Breaking The Law:

O dabar jau normalus pilnavertis thrash metal: Testament – Rapid Fire:

O čia jau vėl kiek senobiškesni speed metal atstovai: Helloween – Electric Eye:

O dabar vėl prie thrash: Kreator – Grinder:

O dabar jau visai rimtai, pilnavertis Death Metal klasikų šedevriukas, kurio tiesiog sunku atsiklausyti: Death – Painkiller:

Ai, na gal tiek ir pakaks, bent kol kas 🙂

Heart

Tęsdamas visą tą senienų ciklą, kažkaip užkliuvau ant vienos visiškai užmirštos, bet savo laiku žinomos grupės – dar 1973 susikūrusios Heart. Senais hard rock laikais, kai Led Zeppelin ir Deep Purple buvo tikromis žvaigždėmis, Heart irgi buvo reiškiniu. Reiškiniu jau vien todėl, kad grupės kūrėjos ir ir draiverės buvo moterys, dvi seserys – Ann ir Nancy Wilson, kai tuometinėje scenoj vyrai kūrėjai, vyrai muzikantai, vyrai vokalistai.

Heart groja ir šiais laikais, atlikimo lygis dar gerokai išaugo, nors tokių įdomių kūrinių gal ir mažiau…

Vienas iš pirmų hitų – „Crazy on You“, 1976 įrašas:

Dar vienas Heart gabalas, kiek naujesnis

Daina, nuo kurios prasidėjo metalas. Steppenwolf – Born To Be Wild ir Heavy Metal Thunder!

Tiek rašau čia visokių dalykėlių apie visokias roko, metalo, o kartais ir popso senienas, tačiau kažkodėl iki šiol taip ir nepaminėjau vienos iš didžiausių visų laikų legendų – šiais laikais sėkmingai užmirštos grupės Steppenwolf, sukūrusios tikrą metaliūgų himną, kitų grupių perdainuotą dešimtis, o gal ir šimtus kartų – „Born to be wild“, dar, matomai, davusį ir pavadinimą visam Heavy Metal stiliui nuo vienos ten nuskambėjusios frazės – „Heavy metal thunder“.

Gabalas sukurtas dar 1967, jau 1968 tapo hitu. Štai tada ir prasidėjo.

Taigi, jei patiko, tai dar flūdo ta pačia tema…