Category Archives: Vadyba ir marketingas

Vadyba, marketingas, įmonių ir organizacijų valdymas

Free Data

Ponai ir ponios. Aš šiandien tenoriu pasakyti jums vieną dalyką apie politiką ir išvis valstybės valdymą. Dalykas yra paprastas: arba visuomenė gali kontroliuoti valdžios darbą prasmingai, arba negali. Jei negali – tai viskas būna blogai, o jei gali – tai tada valdžia dirba visuomenei.

Čia ne kokie nors amerikonai, čia Povilas Poderskis su kolegomis daro. Daro tai, kas yra pasaulinio lygio stebuklas, nes kitos valstybės gali mums šito reikalo pavydėti.

Čia ne kokie nors amerikonai, čia Povilas Poderskis su kolegomis daro. Daro tai, kas yra pasaulinio lygio stebuklas, nes kitos valstybės gali mums šito reikalo pavydėti.

Paprasta, tiesa? Jeigu vertiname, tai galime ir pasirinkti, kas bus valdžioje, ir pareikalauti konkrečių dalykų, ir pasakyti, kad valdžia ir jos įstaigos dirba gerai ar blogai.

Štai čia ir atsiranda klausimas, kaip mes valdžią vertiname? Irgi paprastas klausimas. Politikai beveilytų, kad vertintume pagal jų pezalus. Valdininkai irgi to norėtų. Nes visokie nekonkretūs pezalai – tai kaip tik tai, pagal ką neįmanoma įvertinti.

Štai todėl ir reikia rodiklių. Rodikliai – tai tiesiog skaičiai, kurie rodytų, kaip išties yra – ar gerai dirbama, ar blogai dirbama. Ar pagerėjo veikla, ar pablogėjo. Ar buvo naudos, ar nebuvo.

Bėda tik tokia, kad paprastai visokie politikai nenori to. Dar valdininkai – kartais nori, nes jei dirba, tai nori parodyti, kad naudos buvo. O vat politikai tai dažniausiai netgi nesupranta, kam to išvis reikia. Arba dar blogiau – supranta, kad pagal tuos skaičius pasimatys, jog ir iki jų, ir po jų įstaigos dirbo panašiai ir jokia ten politika įtakos nedarė.

Štai todėl aš ir noriu jums pareklamuoti šitą nuostabų projektą – Free Data. Ponas Povilas Poderskis, jį užsukęs, daro Lietuvai stebuklą. Pabalsuokime visi už jį Login nominacijose ir naudokime valdžios kontrolei.

Visuomenė juk gali kontroliuoti ir vertinti valdžią.

Visivisi šlovė internetuose

Pakilo kalbos internetuose apie kažkokių duris statančių įmonių veiklą. Pirmiausiai ponia Enorca parašė atsiliepimą apie tai, kaip kažkokia firma Visivisi jai duris dėjo, o per kažkiek laiko istorija keistai pavirto į tokią įdomią diskusiją apie tai, kaip čia gaunasi, kad kartais klientas būna neteisus ir kaltas dėl visko, nes klientas kaltas ir pardavimai dėl jo krenta.

Kartais būna, kad katės bando dirbti statybose ar kokiu nors verslu užsiimti, paslaugas kam nors teikti. Štai jums ir prašom.

Kartais būna, kad katės bando dirbti statybose ar kokiu nors verslu užsiimti, paslaugas kam nors teikti. Štai jums ir prašom.

Kadangi aš pats tų durų ir dulkių gyvai nemačiau, kaip ir kalbose su ta įmone nedalyvavau, o rašau apie bendrą savo pamatytą ginčo situaciją, tai aš čia leisiu sau tiesiog pacituoti viso to proceso esminę dalyvę ponią Enorcą, kuriai teko didelis smagumas dėtis duris ir paskui gal dar ir visaip keiktis (čia aš gal ir meluoju truputį – ta ponia išties yra labai kultūringa ir nesikeikia), o galų gale dar ir kažkaip keistai aiškintis su ta firma – „Visivisi“, ar tai kažkaip panašiai besivadinančia:

Vakar buvau susitikusi su durininkų atstovu. Jie prašė manęs ištrinti tą blogo įrašą ir labai graudeno. Bet taip graudeno, kad net sakyčiau įžūliai graudeno. Jie neneigia to, ką pridirbo ir net nesako, kad blogai, jog taip atsitiko. Sako, kad blogai, nes jų pardavimai krenta.

Aš jiems gal aštuonis kartus sakiau, kad ištrinti tą įrašą būtų didžiausia blogybė jiems, nes gi dabar kiti blogeriai galės supulti perpostinti, jei bus išsisaugoję, o aš tikrai pas kiekvieną nevaikščiosiu su botagu, kad vagia mano intelektualinę nuosavybę. Nu nebent gražiai paprašys, kad ateičiau ir duos botagą tie blogeriai ;D

Tai va, ištryniau. Dabar niekada nebekelsiu kai jie man skambins, neeisiu į susitikimus ir iš vis jie man nusibodo.

Žodžiu, ką aš galiu pasakyti apie tai, ką perskaičiau pas ponią Enorcą feisbukuose ir ką supratau? Ogi tai, kad kažkas galvoja, jog dėl to, kad klientas skelbiasi apie tai, kuo yra nepatenkintas, jiems pardavimai krenta. Atrodo kažkaip nerealu, kad kažkas šitaip gali mąstyti, nes nu negali tiesiog būti taip. Bet visgi patys matote*.

Suprantate, klientas sakosi esąs nepatenkintas, todėl pardavimai įmonei krenta. Dėl nepatenkinto kliento kaltės krenta pardavimai. Suprantate?

Toks nesusivokimas yra daugelio įmonių bėda. Visgi šita istorija man taip bado akis, kad aš nenoriu jos praleisti, nes ji verta panagrinėjimo, kaip apibendrintas atvejis (ir išvis, case study). Ir norėčiau, kad ir šita įmonė pergalvotų, ar tikrai teisingai susivokia savo pačių situacijoje, ir kad kitos kokios nors įmonės irgi pamąstytų apie kokybės vadybą. Tiesiog pamąstytų, kaip ir kodėl išties turi būti skundų valdymas organizuojamas ir darbo kokybė užtikrinama**.

Continue reading →

Savikainų skaičiuoklė

Didžiausia ir visiškai smegenis išsukanti problema kiekvienam verslui, ypač smulkiam – tai suskaičiuoti kokio nors gaminio ar paslaugos savikainą. Nelabai lengvas uždavinys išties, kai pagalvoji apie tai, kad neaišku kiek pagaminsi, neaišku kiek parduosi ir neaišku kiek kokių išlaidų bus. Trumpai tariant, finansų valdymas prasideda.

Ne taip paprasta suprasti tuos finansus jums. Bet aš padėsiu.

Ne taip paprasta suprasti tuos finansus jums. Bet aš padėsiu.

Štai čia ir visa esmė, kad savikainos nėra tokios jau paprastos. Kad ir pagal nutylėjimą įvestus nustatymus skaičiuoklėje pasižiūrėkite – prekės kainą turime lygią €10, tačiau dėl €1000 mėnesinių kaštų visa galutinė prekės savikaina (tiksliau, planuotina minimali pardavimo kaina) viršija €100. Tačiau jei parduotume ne 10, o 100 prekių, ta minimali kaina jau sumažėtų kokius 5 kartus (pabandykite patys – nustebsite, kaip ryškiai kainos keičiasi).

Žiūrint rimtai ir prognozuojamai, į realias savikainas turėtų pakliūti tik kintami kaštai (tie, kurie tiesiogiai pakliūna į sąnaudas prekės ar paslaugos gamyboje ir tiesiogiai proporcingi paslaugos ar prekės apimtims). Todėl visos investicijos ir pastovūs kaštai turėtų būti skaičiuojami ne kaip savikainos dalis, o kaip tikslai: tiesiog turime uždirbti tiek, kad padengtume investicijas ir pastovius kaštus. Taip teoriškai turėtų būti skaičiuojama, jeigu gautųsi.

Bet čia ir yra tokia problemėlė, kad tikslai gali būti ir pasiekiami, ir nepasiekiami, o susigrąžinti išleistus pinigus kažkaip reikia. Todėl dažniausiai žmonės, kalbėdami apie savikainą, į ją intuityviai įtraukia ir pastovius kaštus bei investicijas, nes galutiniame rezultate (pvz., parduodant visą verslą), galime perskaičiuoti, kas gavosi.

Kita vertus, nesigilinkime, o tiesiog pažaiskime – šitas kalkuliatorius gali būti smagus kiekvienam, kas šiaip galvoja apie tai, ar verta pradėti verslą. Ir jis labai paprastai leis įsivertinti, kiek reikia dėtis antkainio, kad būtų galima nenueiti į minusą, o išlikti nulyje ar aukščiau.

Žodžiu, pasižiūrėkit, pabandykit ir parašykit man į komentarus atsiliepimų. Jei išties patiks ir pamatysite naudą, gal būt padarysiu kiek rimtesnį įrankį, kuris detaliau skaičiuos.

Mokesčių viršenybė prieš įstatymą

Yra toksai siauruose sluoksniuose plačiai žinomas pasakymas, kad mokesčiai yra aukščiau įstatymų ir jei įstatymuose parašyta vienaip, o inspektoriai nuspręs kitaip, tai teisūs inspektoriai, o ne įstatymai. Ir išties, tam tikra prasme viskas yra taip, kadangi turinio viršenybė prieš formą ir viskas. Ir nieko čia jūs niekam nepaaiškinsite ir nepapasakosite teismuose. Ir viskas. Ir taškas.

Mokesčiai - tai jums ne kokia nors meilė, kad paverktumėte ir kažką ten sugraudintumėte. Čia, žinokite, rimtas dalykas ir ašaros jums nepadės.

Mokesčiai – tai jums ne kokia nors meilė, kad paverktumėte ir kažką ten sugraudintumėte. Čia, žinokite, rimtas dalykas ir ašaros jums nepadės.

Aišku, galime žiūrėti ir kitaip – kad tai daugiau humoras, bet visvien yra tame realybės: formalioji įstatymų taikymo pusė čia nėra savaime pakankama, nes kiekvienam finansuose bent kažkiek besigaudančiam yra visiškai aišku, kad truputį pažaidęs su eilutėmis ir stulpeliais, gali gauti ką tik nori. O jei gerai pasistengsi – tai gali netgi įrodyti, kad nieko išvis neveikei, tačiau valstybė tau PVM skolinga. Taigi, reikia žiūrėti, kaip ten su realybe, o ne tik kaip su formalumais.

Ir tikrai, formalių kriterijų nepakanka, bet kai kurie žmonės versle skundžiasi, kad formaliai kažką darė gerai, o kažkodėl visvien kalti liko, nes kažkokios schemos nesuveikė ar dar blogiau – tiesiog šiaip VMI nusprendė ir nubaudė už kažką, ko net įstatymuose esą nebuvo. Dažnas dar prideda, kad čia tik Lietuvoje tokios baisios sąlygos ir panašiai, ir skundžiasi taip skaudžiai, lyg būtų baudžiami už kokį nors neteisėtą praturtėjimą.

Štai todėl aš ir nutariau jums apie tai parašyti. Ir apie mokesčius tą aiškinausi, ir išsiaiškinau, kaip čia yra. Ir kadangi, kaip paaiškėjo, visi tie dalykai ne tokie paprasti, tai man teko prašyti pagalbos iš geriausių ekspertų, kokie tik yra Lietuvoje, nes geresnių už tuos, kurie padeda man, jūs nerasit. Nes tik aš galiu sau tai leisti.

Žodžiu, aš jums iškart pristatau – ponia Rūta Bilkštytė ir FIDE Experta kartu su savo būriu geriausių ever specialistų čia man viską galvoje dėliojo, ruošė medžiagą, padėjo ir kalė į smegenis tai, ko aš nesuprantu visiškai, nes visų tų mokestinių baisumų aš nesuprantu ir viskas. Viskas yra taip keblu, kad netgi man į galvą netelpa, nors be to ir neįmanoma gyvent.

Tiesiog mokesčiai – tai toksai užribis, kurio negali suprasti normalus žmogus, neturintis galvoje kokių nors unikalių implantų, sujungtų su mokesčių sistemos ekspertiniais tinklais ar kuo tai dar, nežinau net kuo. Man šitų technologijų nepasakojo, tai čia tik spėlionės dabar gaunasi, kokiu būdu jie visą tą žino.

Taigi, gavosi taip, kad straipsnį rašiau su visa FIDE mokesčių ekspertų komanda, nes aš be jų nieko nei iš tolo prilygstančio apie mokesčius neparašyčiau, o ir šiaip čia per pusę jų viskas parašyta (ta dalis, kuri prasminga ir gera), o jei įžangą atmesim, tai ir išvis didžiąja dalimi čia šita puiki įmonė jus konsultuoja, nes jūs to nusipelnėte.

Trumpai tariant, skaitykite dabar su mokestine kaltumo prezumpcija galvoje ir įsiminkite viską. Ir beje, jei kur atrasit kokių neteisingumų – tai jau mano primakaluota bus, nes čia aš negailestingai viską supaprastintai supratau, nes suprantu viską paprastai.

Continue reading →

Korupcija prasideda ir baigiasi per rinkimus

Noriu šiandien užkabinti vieną velniškai sunkią temą – kartu ir be galo paprastą, ir velniškai kompleksinę. Korupcinius, kriminalinius ir stagnacinius procesus, kurie siejasi su rinkimais. Tie procesai yra visaapimantys, tad nėra taip, kad tik šiaip kas nors valdžioje būtų blogas – visą mastą įmanoma pamatyti tik pažvelgus į viską holistiškai, kad pasimatytų nuo pradžių iki galo – nuo rinkėjų abejingumo iki realių kriminalinių nusikaltimų, įskaitant netgi tokius, kaip elementarūs gatvės apiplėšimai.

Jei valdžioje sėdi vagis, nusikaltėlis, kyšininkas - jo neįmanoma pataisyti. Bet tokį galima išmesti per rinkimus.

Jei valdžioje sėdi vagis, nusikaltėlis, kyšininkas – jo neįmanoma pataisyti. Bet tokį galima išmesti per rinkimus.

Pažiūrėkim į Ukrainą – tenai Viktoras Janukovyčius su savo šutve užsiimdinėjo totaline rinkimų falsifikacija visur, kur tik įmanoma. Rezultatas – nustekenta šalis, nusikalstamos gaujos, persimaišiusios su teisėsauga ir valdžios institucijomis, sužlugdyta kariuomenė, žmonių terorizavimas, neįsivaizduojamas valstybės atsilikimas, o galų gale – karas.

Jei paieškosime tos vienos pirmosios, sisteminės priežasties, dėl kurios Rusija galėjo užgrobti Krymą, o paskui pradėti karą Donbase – tai bus rinkimų pažeidimai. Jie daugeliui atrodo gana nekaltai, bet būtent jie tampa pirmąja sąlyga visoms kitoms blogybėms.

Continue reading →