Tag Archives: darbo partija

Šeimos koncepcija ir keli žodžiai Konstitucijoje

Moralinis Seimo talibanas (anksčiau tokius tipus vadindavo davatkomis) pasiekė savo – ėmė ir įkišo į Konstitucijos pataisas kelis menamai nekaltus pataisymus apie tai, kas yra šeima. O paskui nekaltai mirksėdami akutėmis, ėmė sklaidytis, kad čia viskas esą gerai ir niekas esą nepasikeitė. Aš jums papasakosiu paprastai ir išsamiai, kas ir kaip pasikeičia nuo šitos talibaniškos degeneracijos.

Su gražiausiomis intencijomis davatkų talibanas nutarė pagerinti visuomenės moralę. Jūs galite numanyti, kas jiems gavosi, bet viso to absurdo jūs dar gerai nežinote.

Su gražiausiomis intencijomis davatkų talibanas nutarė pagerinti visuomenės moralę. Jūs galite numanyti, kas jiems gavosi, bet viso to absurdo jūs dar gerai nežinote.

Beje, išsyk pasakysiu, kad už šiuos pakeitimus balsavo ne tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (man labai gaila, nes jei ne šitokie davatkizmai – tai potencialiai būtų gal net geriausia iš Lietuvos partijų), bet ir partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Visas šias partijas aiškiai jungia bendros giluminės vertybės ir noras valstybiniais mastais reguliuoti žmonių šeimyninį gyvenimą.

Taigi, aš jums papasakosiu apie tai, ką jie išties stumia su ta Konstitucijos pataisa. Nes viskam yra ribos. Ir čia, žinote, ne kažkokia nekalta disertacija, kuri neturi reikšmės – šitie Konstitucijos pakeitimai gali vienaip ar kitaip nemaloniai užgauti apie pusę Lietuvos gyventojų.

Jei išsamų nagrinėjimą skaityti tingite, tai pateikiu išsyk bendras išvadas, kas atsiras iš šių pakeitimų:

  1. Šeima savaime ir visiškai automatiškai pripažįstami bus tik tie, kas užsiregistravę santuoką, nes įvardinama kad šeima atsiranda iš santuokos
  2. Santuoka pagal šiuos pakeitimus yra laikoma svarbesniu šeimos pagrindu netgi už vaikų gimimą
  3. Atsiras gana niūrus rekalas, kai gimus vaikui, šeima potencialiai galės būti pripažįstami netgi kartu negyvenantys asmenys
  4. Atsiras irgi niūrus reikalas, kai formaliai nesusituokusios šeimos, netgi turėdamos vaikų, gali turėti įrodinėti, kad jos yra šeimos
  5. Atsiras diskriminacijos pagrindas vienišoms mamoms/tėčiams, nes jie su savo vaikais galės nebūti savaime laikomais šeimomis
  6. Atsiras diskriminacijos prielaidos nesusituokusioms poroms, netgi kai jos negali turėti vaikų, tačiau turi bendrą šeimos ūkį, daug metų gyvena kartu ir t.t.
  7. Atsiras diskriminacija ir nesusituokusioms šeimoms, kurios turi vaikų – tuo pagrindu, kad nėra santuokos
  8. Beveik neišvengiamai atsiranda pagrindas riboti skyrybas, netgi kai tos skyrybos yra būtinos (pvz., smurtas šeimoje, etc.)
  9. Netolimi vaikų giminaičiai, kurie galėtų globoti vaikus, jei tėvai žūtų, iš esmės praranda tokią teisę – ją perima valstybinės globos įstaigos

Gali būti, kad skaitydami čia pas mane atrasite ir dar daugiau tokio lygio pasikeitimų. Nagrinėsiu šitą kartą gal ir kiek rimčiau, nei įprasta. Bus kažkam negirdėtų sąvokų ir šioks toks įvadas į kai kurias iš jų.

Taip ar anaip, kviečiu diskusijai jus, ponai ir ponios.

Continue reading

Kaip katė į miltus

Mano močiutė turėjo posakį – „šypsosi, kaip katinas į miltus šikdamas“. Nes katės yra nemalonūs, bjaurūs padarai. Vaizduoja (o gal ir pačios įsivaizduoja), kad daro kažką gero, nors išties tai patys žinote, kokios tos katės. Štai taip katės ir į miltus šika – su dvasinga snukio išraiška.

Katės nepasižymi protu, kiša savo snukius į pieną, o taip pat šika pakampėmis.

Katės nepasižymi protu, kiša savo snukius į pieną, o taip pat šika pakampėmis.

Čia tiesiog jums preambulė buvo, kad suprastomėte asociatyvinę seką, nes labai man nepatinka visokios katės. Bet išties tai aš apie visai nesusijusius dalykus jums čia pasakyti noriu.

Išties tai šviežiai lendanti į akis tema – apie pienininkus. Realiai tai jau seniai nuvalkiota tema su tais pieno supirkimais ir kitokiomis nesąmonėmis, bet išlendanti ir išlendanti kas kažkiek metų, ir vis naujais pavidalais. Žodžiu, vat taip – išlenda skandalėlis, kai Virginija Baltraitienė sugalvoja kažkokį naują įstatymą. Ir dar paskui išlenda gandai, kad su tuo koksai tai Sergejus Ursulas susijęs, nes irgi, suprantate, atsitiktinai viskas tiesiog sutapo. O ir šiaip ten Darbo partija gal ne prie ko.

Ir suprantate, čia gi viskas – gelbėjimui kažkokių ūkininkų, nukentėjusių nuo Rusijos embargo, kurį sukėlė piktoji Lietuva, nenorinti turėti draugiškų santykių su didžiąja dvasinga kaimyne. Šiaip tai apie kažkokius panašius nukentėjėlius gal šiaip dėl visai nesusijusių priežasčių užsiminė Virginija Baltraitienė, kai Seime šitą įstatymą pristatinėjo.

O dabar vat aš jums išsiliesiu, apie tai, ką aš galvoju, nes aš galvoju tiek, kad jums maža nepasirodys. Ir negalvokit, kad kažkoks pienas – tai čia kažkas neprotingo ir neįdomaus, nes jūs gal nei nenuvokiat, kokie cirkai vyksta tame ekonomikos segmente.

Continue reading

Apie artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą ir LR Prezidento postą

Kažkaip šitą kartą aš čia rašau gal ne tiek dėl susidomėjimo gilaus, kiek dėl to, kad paprasčiausiai manau, jog reikia išdėstyti šį bei tą. Ir todėl šį bei tą ir išdėstysiu. Pradžioje – apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. O paskui ir apie rinkimus į Europos Parlamentą. Kad truputį pas kažką atsirastų orientacijos pagal manęs labai subjektyvų reflektavimą.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Nes kartais tiesiog kyla klausimai įvairūs, bet net jei ir nesigauna pasakyti atsakymo, padaryti pasirinkimą reikia. Nes jei nesirenki – už tave pasirenka kiti. O jei būni toksai durnas, kad nenueini į rinkimus, o paskui ieškai kokių nors pasiteisinimų – tai esi tiesiog lepšis. Todėl reikia nueiti į rinkimus. O kad nueitum į rinkimus – reikia ir truputį orientuotis. Tai vat čia ir bus truputį apie orientaciją.

Continue reading

Apie internetinius prezidentų rinkimus ir realybę

Aš tikiuosi, kad jau spėjote primiršti tą ilgą seriją balsavimų už internetų prezidentus. Paskutinio turo rezultatų ilgai ilgai neskelbiau, nes jie buvo ir taip pakankmai aiškūs, o norėjosi kiek ilgiau pratęsti ir pasižiūrėti šiokių tokių pokyčių. Visgi kardinalių pokyčių nesigavo: tendencijos liko aiškios ir ilgalaikės. Ir, beje, visiškai akivaizdžios.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Su šitais balsavimais vyko vienas įdomus dalykas: Grybauskaitės fanai patikėjo, kad ji laimės ir visiškai atsipalaidavo, o tada, balsavimams einant toliau, ėmė ir po truputį balsų prisirinko Remigijus Šimašius.

Vienas dalykas labai smarkiai krito į akis per visus internetų balsavimus: pradžioje Dalia Grybauskaitė laiminėjo tiesiog be išlygų. Bet žinote, kaip būna, kai rinkėjas patiki, kad jo kandidatas laimės? Ogi jis neateina į rinkimus, nes galvoja, kad jo kandidatas ir taip laimės. Tuo tarpu kito kandidato rinkėjai mobilizuojasi. Štai tą ir matome grafike. Taip kad pagalvokite gerai: nors čia ir darau aš išvadą, kad Dalia Grybauskaitė turi laimėti, ji laimės tik su sąlyga, kad tie, kas ją palaiko, ateis į rinkimus.

O bendrai, nesigilinant į visokias analizes, tą ilgos internetinių balsavimų serijos pabaigą galima reziumuoti paprastai: iš realių kandidatų be išlygų laimi Dalia Grybauskaitė (418 balsai), o iš tų, kas šiaip internetuose garsūs – Remigijus Šimašius (671 balsas). Pastarasis, reikia tikėtis, į užmarštį nenueis, o kils ir toliau, nes rezultatai čia buvo įspūdingi.

Visi kiti, kas tik internetų rinkimuose dalyvavo, iškrito, nesugebėję nei susilyginti su šitais dviem kandidatais.

O jei norisi kiek daugiau duomenų – čia vat ir pasižiūrėkime truputį skirtingų grafikėlių ir šiaip įdomumų. Ir šį kartą – jau ne vien iš šitų balsavimų, o žymiai plačiau. Iš visokių kitokių šaltinių.

Continue reading

Darbo partija pritilo

Taigi, Dalia Grybauskaitė pasakė, kiti pacypė, o vat dabar visi kažkodėl ir aptilo.

Taigi, Dalia Grybauskaitė pasakė, kiti pacypė, o vat dabar visi kažkodėl ir aptilo.

Aš jums čia labai trumpą ir nedidelę konspiraciją pasakysiu. O jūs išvadas pasidarykite. O konspiracija yra tokia, kad valdantieji ne taip seniai skelbė, kad iki šiandien Dalia Grybauskaitė turi pasiaiškinti, o jei ne – tai ten kažkas bus. Gal kokios apkaltos, o gal komisijos, o gal dar kažkas – visokių ten kalbų buvo ir per visokius politikus, ir per politologus. Aišku, ryškiausiai čia kažkodėl piktinosi ponia Loreta Graužinienė ir šiaip Darbo partija, bet tai ir suprantama matyt.

Čia prisiminkim, tarp kitko, kad dar 2006 pavasarį Artūras Paulauskas skelbė, kad Viktor Uspaskich ir Rolandas Paksas gali būti kažkokių užsienio specialiųjų tarnybų instrumentai. O prisiminus ir DP bylą dėl juodosios buhalterijos, ir keistas Viktoro Uspaskicho keliones į Maskvą, galime tarti, kad ponia Prezidentė paskelbė viešą paslaptį, taigi, nieko išties nenustebino.

Žodžiu, šiaip jau apie visą tą istoriją kalbėti kaip ir nėra ką, nes tiesiog nėra apie ką kalbėt, o visas triukšmas, reikalaujant kokių tai įrodymų – matyt, tiesiog dėl akių. Nes gi reikia kažkokių pasiteisinimų, kad ir kas kam bebūtų aišku.

Konspiracija gi čia tokia: kovo 7 dieną valdančiosios koalicijos politinė taryba Algirdo Butkevičiaus pareiškimu aiškino, kad Prezidentė privalo pateikti pasiaiškinimus iki kovo 14 dienos. Nes kitaip ten kažkas bus. To norėjo ir Rolandas Paksas, ir darbiečiai. Viktoras Uspaskichas, tarp kitko, lygino Prezidentės pareiškimus su kažkokiomis valytojos šnekomis. Todėl arba Dalia Grybauskaitė turi pasiaiškinti, arba kažkas ten bus.

Taigi, šiandien ta kovo 14, o jokių veiksmų valdantieji nesiėmė, o tiesiog kažkaip nieko nesiėmė ir nutilo, nors lyg ir nieko nepateikė jiems Prezidentė. O gal visgi Prezidentė pateikė jiems kažką, o jau todėl viskas ir aptilo, todėl jokios reakcijos ir nėra? O kaip jūs manot?

O dar, prisiminkime, kad visiškai netikėtai Darbo partijos sąrašą į Europos Parlamento rinkimus ves ne Vydas Gedvilas, o Viktoras Uspaskichas.