Tag Archives: ekonomika

Ir dar kartą apie politiką. Apibendrintai

Taigi, po šiandieninio balsavimo seime dėl vyriausybės programos. Kilo minčių. Taip ar anaip, įvykis įvyko, išskirtinumas išsiskyrė, todėl apžvalgą reikia apžvelgti.

Bendros politinės pozicijos:

Klerikalkonservatorių argumentacija Kubilo programos naudai susivedė į milžinišką krūvą gan teisingų pamazgų, išpiltų ant socdemų galvos. Bėda tik ta, kad visos tos pamazgos nieko bendra su Kubilo programa neturi. Vienintelis išsiskyręs pasisakymas buvo Masiulio, kuris skambėjo, kaip jaunojo NLP mėgėjo bandymas paveikti užkietėjusią politikų gaują. Reziumuojant – mes šiknoj.

Socdemų argumentacija prieš Kubilo programą buvo gan pagrįsta. Ir, reikia pasakyti, gana įvairiapusiška. Akivaizdžiai susivienijo visos opozicinės jėgos ir Kubilo programa buvo išdėta į šuns dienas per visus galus – įskaitant ir mokesčių didinimą, ir akivaizdų lėšų švaistymą, ir kitus dalykus. Itin skaudžiai nuskambėjo kelis kartus pakartota frazė, kad Kirkilo vyriausybė buvo koalicinė ir klerikalkonservatoriai ją rėmė. Akivaizdu, kad socdemai suprato, kaip smarkiai jie buvo pakišti. Reziumuojant – mes tikrai šiknoj.

Negaliu nepastebėti griežtai opozicinės Zuoko kalbos, nors toji pati savaime tapo cirku: labai griežtai, skaidriai ir argumentuotai pasisakęs prieš esminius Kubilo programos punktus taip, kad Kubilui jau vien tokią kalbą išgirdus, reiktų atsistatydinti, Zuokas užbaigė tuo, kad Kubilo programa yra gera ir jo frakcija už ją balsuos. Reziumuojant – mes labai giliai šiknoj.

Kubilo kalba, kurioj buvo atvirai į šuns dienas išdėta visa opozicija ir pareikšta, esą toji nesiūlo jokių konsturktyvių patobulinimų (nors kas kas, bet konstruktyvūs pasiūlymai tiesiog akivaizdūs), taip pat dar kartą pribulšitinta apie socdemų palikimą, „tikrąjį opozicijos veidą“ ir pan., o paskui vėl pareikštos užuominos (jau kelintą kartą keičiant nuomonę), esą gali tekti skolintis iš TVF – irgi be komentarų. Reziumuojant – mes šiknoj sulindę su visa galva.

Pats posėdžio organizavimas, kai buvo atjunginėjami mikrofonai, visam vyriausybės programos svarstymui teskirtos trys valandos (visai kardinaliai ekonomiką keičiančiai programai – trys valandos!!!), o paskui net neleista klausinėti Kubilo, įveliant viską į šūdinas diskusijas apie reglamentus – tai jau daugiau ne pozicijų, o stadijos požymis. Reziumuojant – mes jau springstame patys žinot, kuo.

Bendrai reziumuojant:

Ankstesnė valdžia jau išaugino mums saugumo departamentą ir uždėjo dvigubą apinasrį žiniasklaidai (pirmas buvo įstatymų pakeitimas, kurio dėka valstybės institucijos daugiau neprivalo reaguoti į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, įskaitant, tarp kitko, ir informaciją apie nusikaltimus, o antrasis apinasris buvo žiniasklaidos sąvokos susiaurinimas iki lygio, kada žiniasklaida gali vadintis tik valstybės vienaip ar kitaip kontroliuojamos organizacijos – įmonės, registruotos žurnalistų sąjungos ir pan.). Dabar gi numatoma akcija, kuri padės tą apinasrį užveržti, prisidengiant valstybės parama spaudai ir pan..

Apie ekonomiką – absoliučiai tragišką, populistinį ekonomikos valdymą, pradėjusį pamatus krizei pas mus kažkada įvedė darbiečiai su savo „atlyginimų kėlimo“ ir pan. naujovėm. Vėlesnė Kirkilo vyriausybė viską tiesiog pribaigė. Tačiau naujoji Kubilo valdžia savo nesąmonėmis tikrai ruošiasi pralenkti visas iki tol buvusias valdžias.

Iš viso seimo posėdžio tiesiog švieste švietė atgimstančio Brežnevo aura. Reikalą truputį taisė tiktai tai, kad vis dar yra protestuotojų. Bet manau, kad juos per šią kadenciją klerikalkonservatoriai išguis.

Ir dar kartą bendrai reziumuojant: nesitikėjau. Visgi, nesitikėjau, kad bus taip blogai. Atvirai prisipažįstu, kad iki rinkimų tikrai simpatizavau klerikalkonservatoriams, netgi nepaisant jų šlykščių moralinių nuopezų. Dabar gi – galiu tik gėdintis.

Apie vyriausybės programą

Klausiausi per radiją truputį Seimo posėdžiavimų.

Audito komiteto vadė išdėjo Kubiliaus programą per visus galus – kalbant apie išlaidų mažinimą, išlaidos tik didinamos, o Kubilius tik kliedi apie tai, kad visur bus auditai, o jokių auditų išties nenumato. Tarp kitko, tai bene vienintelis Seimo komitetas, kuris ir anksčiau man keldavo aiškų pasitikėjimą.

Ekonomikos komiteto vadas tesugebėjo pasakyti "pritariam, nes tikėkimės, kad visi burbulai jau susprogo".

Bendras pastebėjimas: visi klerikalkonservatoriai vietoj paramos naujai programai, pasisakymuose remiasi totaliniu varymu ant socdemų. O oponentai taip kerta per klerikalkonservų programos nukliedėjimų, kad ainanafik.

O šiaip, Liberalų ir Centro frakcija (Paksas berods) – kalba buvo afigenna. Tikrai afigenna.

Upd.: bliamba, jūs visgi paklausykit, kaip varo. Mano pasisakymai apie klerikalkonservatorių programą buvo dar tik gėlytės.

Upd.: atsitiktinė frazė – "kur dingo brangiausias kiekvienam kaimiečiui žodis "kaimas"?" O šiaip, rimtai, jei po šitos serijos pasisakymų jiems dar nedings noras ją priimti, tai vambzdec. Neturiu žodžių.

Upd.: Masiulio kalba turi NLP požymių.

Upd.: vieną iš kritikų tiesiog išjungė.

Upd.: dar vieną išjungė.

Upd.: kažkas iš kalbančiųjų jau išgirdo Aurelijaus frazę – kiba šitą blogą skaito? Sako, kad situacija primena Brežnevo laikus.

Upd.: po paskutinio pasisakymo paskutinės frazės – kad didžiausias burbulas – tai permainų koalicijos burbulas. Siūlo kažkas pertrauką. Ir kalba, kad klerikalkonservams jos reikia, kad praeitų proto aptemimas. Bet pertraukos nebus. Diskusijos nutraukiamos ir pasisakinės Kubilas.

Upd.: Kubilas kalba. Visas aiškinimas susivedė į "opozicija parodė savo tikrąjį veidą". Ir beveik visa kalba – ištisai toks varymas. Pabaigai Kubilas pradėjo cituoti BNS bei Delfi apie bankrutuojančią Latviją ir t.t..

Upd.: Kubilas skelbia "planą B" – krizę įveiks, būreliui klerikalkonservatorių atsisakant 15 procentų atlyginimo dalies.

Upd.: Gražulis prašo laiko, kad galėtų užduoti klausimus Kubiliui. Pirmininkaujantis išjungė mikrofoną. Dar vienas prašo galimybės klausimams, pirmininkaujančio frazė – "girdžiu nepritarimų iš salės, todėl neleisiu, galės tik frakcijos klausti".

Upd.: Vambzdiecas tęsiasi. Bet panašu jau į tai, kad Kubilo klausinėti nelabai kam ir duos.

Upd.: dar porai protestuojančių išjungė mikrofonus. Berods Valinskas kažką ant kažko pradėjo atvirai vemti.

Upd.: farso pabaigos apibūdinimui geriausiai tiktų paties Kubilo perfrazuoti žodžiai: buvusi opozicija parodė savo tikrąjį veidą.

Ir dar apie devalvaciją

Buvom svečiuose. Ir ten per teliką (TV-3) pora garbių ekonomistų iškilmingai aiškino, esą Lietuvoje tai galį įvykti tik dėl psichologinių priežasčių, jei gyventojai masiškai litus keistųsi į užsienio valiutą. Tą patį aiškina dažnas kitas devalvacijos kritikas, įskaitant ir valdžios atstovus.

Tai vat, mieli "psichologinės devalvacijos" šalininkai, ką noriu jumis pasakyti – kadangi pagal įstatymus Lietuvos Bankas dengia 100% litų emisijos įvairiomis užsienio valiutomis, visų pirma – eurais, litas savo vertės neprarastų netgi tuo atveju, jei 99,999999% litų būtų iškeista į užsienio valiutas. Nes užsienio valiuta padengti VISI litai (nors netgi 50% padengimo su kaupu pakaktų labiausiai kritinėms situacijoms). Taigi, vyriausybė turi bent 200 procentų efektyvumo svertus, leidžiančius išlaikyti lito kursą stabiliu.

Todėl tokiu atveju lieka paklausti savęs – KODĖL įvairūs valdžios vyrai ir kažkuo suinteresuoti ekonomistai (pagrindinai – bankų atstovai) meluoja apie kažkokias "psichologines" galimos devalvacijos priežastis? Ir kodėl valdžia, aiškindama apie devalvacijos negalimumą, neskelbia apie tai, kad vienintele lito devalvacijos priežastimi gali tapti tiktai valdžios sprendimas ir daugiau – niekas? Vietoj to, kad aiškiai įvardintų, jog devalvacijos nebus, nes visi svertai valdžios rankose ir valdžia pasižada lito nedevalvuoti, kišamas mėšlas apie tai, esą priežastimi devalvacijai gali tapti kažkokia "gyventojų panika".

Gal man paranojos kokios, bet ar nebus taip, kad ieško atpirkimo ožių iš anksto suplanuotiems reikaliukams – "jūs patys kalti, kad litas devalvuotas, o labiausiai kalti tie, kas jus įspėjo"?

Dar galime paklausti savęs, kas labiausiai suinteresuotas tokia devalvacija, apie kurią iš anksto niekas nežinotų? Jei neskaičiuosim valstybės, tai bene vienintelė tokia institucija – įvairios finansinės kompanijos (bankai, draudimo bendrovės ir pan.). Žinodami, kad litas nuvertės, bankai iš anksto iškeičia litines klientų sąskaitas į eurus prieš devalvaciją, o atgal į litus – po devalvacijos, ir šitaip patiria riebius pelnus, iš kurių ne tik gali sau kompensuoti dėl devalvacijos bankrutavusių skolininkų atneštus nuostolius, bet net ir premijas išsimokėti.

Atleiskit man dėl paranojos, tačiau šitas reikalas smirda.

Kubiliaus kalba

Kubiliaus kalba šiandien buvo affigenna. Jei rasit kur nors įrašą – paklausykit. Jei jis bent ką nors susigaudytų apie tai, iš kur randasi pinigai…

Aišku, daug kliedesių (pvz., kad mokesčių didinimas padėsiąs įveikti socialinę atskirtį) ir blevyzgų (įskaitant ir frazes apie tautos moralę), mažai konkretumų. Kliedesiai apie „pagalbą verslui“ buvo kaip visada – lyg apie dalyką, kuris egzistuoja kažkur Mėnulyje. Bet lyginant su kitomis politikų kalbomis, kokias esu girdėjęs, visgi afigenna.

Varė ant socdemų. Daug kartų. Sakyčiau, teisingai. Bet baigdamas įvardino juos, kaip „laikinai esančius opozicijoje“. Pranašauja ateitį, žodžiu.

Visos Kubiliaus kalbos didžiausias perlas buvo apie tai, kad žmonėms padės religinės bendruomenės (Žalias Bebre, ar dar nori ginčytis dėl klerikalfinansizmo?).

Tarp kitko, sakė, kad „devalvacijos nebus“ 🙂 Taigi, dėl viso pikto, ruoškitės tapti bedarbiais arba gyventi iš dvigubai mažesnių atlyginimų. Tiesiog dėl viso pikto. Tarp kitko, statistikos departamento duomenimis jau šį pusmetį bedarbių skaičius išaugo trečdaliu, lyginant su ankstesniuoju ir dabar siekia 100 tūkstančių. O tai dar tik pradinė stadija.

Bet visgi kalba buvo afigenna 🙂

Klerikalfinansizmo esmė

Buvau nepakankamai tikslus, teigdamas, kad Kubilius, Šemėta ir panašūs atstovauja ekskrementalistinę ekonomiką. Skirstymas turėtų būti tikslesnis ir gilesnis – jie atstovauja klerikalfinansistinę ekskrementalizmo pakraipą. Jos esmė labai paprasta – plėšti ir moralizuoti. Maldos šiuo atveju tampa pagrindiniu krizės įveikimo įrankiu. Visi kiti faktoriai – neesminiai.

Pačias maldas/pamaldumą reikia nagrinėti plačiąja prasme: tai ne tik maldos bažnyčioje, bet ir belenkoks kitoks smegenų pudrinimas, pvz., "mums reiks susiveržti diržus, nes krizė", "vardan Lietuvos", "socdemai nuslėpė blogą padėtį", "krizė Rusijoje sukėlė problemas", etc.. Visa esmė – tiesiog žmonių tikėjimas į kažką.

Struktūriškai žiūrint, klerikalfinansizme nagrinėjamos dvi esminės rinkos dalyvių grupės – viena surenka finansus ir skatina pamaldumą, tuo tarpu kita – atiduoda finansus ir meldžiasi. Pridėtinės vertės procesas šiuo atveju labai paprastas ir akivaizdus (etapai, pradedant 1 ir baigiant 4, kartojami iš eilės, pagal laikrodžio rodyklę):

  Finansinis procesas Moralinis procesas
Ganytojų lygmuo 4
Pinigų surinkimas
 
1
Investavimas į moralę
 
Avinų lygmuo 3
Mokesčių didėjimas
 
2
Pamaldumo didėjimas
 

Galim pastebėti, kad pelno dydis iš mokesčių augimo tokiame procese priklauso tik nuo pamaldumo dydžio. T.y., nuo to, prie kokios ribos pamaldumas jau nenumalšins liaudies noro kelti riaušes dėl didelių mokesčių. Bet kokios kitos įtakos tiesiog nenagrinėjamos. Realus sistemos pelningumas priklauso tik nuo vieno klausimo – kokiam mokesčių dydžiui esant, prasidėtų bruzdėjimai (t.y., pamaldumas jau nepadengtų mokesčių)? Manau, kad Kubilo planas "PVM-20" ir buvo testas, skirtas tai ribai nustatyti. Įvertinus, kad prie 20 procentų PVM, pasipiktinimas kyla didelis, PVM nutarta padaryti lygų 19 procentų.

Man tik vienas klausimas. Kaip šitas procesas skatintų eksportą?