Tag Archives: nacionalistai

Komunistai vs. nacionalistai

Jei jau taip gavosi, kad su ta partijų reitingų lentele aš jums paaiškinimų nepadarysiu dabar, tai parašysiu jums kitą pastebėjimą. Kad nereiktų cypaut kam nors apie fašistus. Ar dar apie kažką.

Obama niekaip nesusijęs

Čia tiesiog šiaip apie kokius nors nesusijusius kontekstus, nes šitas paveiksliukas su įprastais kairieji vs. nacionalistai diskursais siejasi ne mažiau, nei tie diskursai su realybe.

Rinkimai labai aiškiai rodo rinkėjų požiūrį į visokias jėgas. Ir jei paimsim rinkinuką partijų įvairių, pagal tai, kur yra kokių nors komunistinių, socialistinių ar nacionalistinių slėpinių, tai štai ką gausim:

  • Lietuvos socialdemokratų partija – 18,45 procento partijų reitinge
  • Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,84 procento partijų reitinge
  • Socialistinis liaudies frontas – 1,2 procento
  • Už Lietuvą Lietuvoje – 0,93 procento
  • Jaunoji Lietuva – 0,63 procento

O vat dabar jau pakalbėkime apie komunizmą, socializmą, nacionalizmą, fašizmą ir kitus įdomius dalykus. Taip taip, aš suprantu, kad socialdemokratų partija yra tik dalinai komunistinė, nes dalis lervų iš socialistų partijos, o ir šiaip visokių užkietėjusių perbėgo pas Algirdą Paleckį. Visvien krūvos kitų LKP veikėjų, įskaitant ir gan idėjinius, visgi liko LSDP. Ir prisijungė dar ir visokių iš NK-95.

Tarp kitko, tas klausimas apie NK-95 ir LSDP yra gana gilus, nes čia mes galim tokią įdomią problemą suformuluoti, kurios nesigauna paprastai išspręst:

  • Jei NK-95 veikėjai prisijungia prie LSDP, tai gal visgi nėra tie veikėjai tokie jau tyri, kad jungiasi prie sisteminės partijos, pasižyminčios išskirtiniu nomenklatūriškumu ir vienais iš didžiausių partinių turtų?
  • Jei NK-95 veikėjai prisijungia prie LSDP, tai gal visgi reikia pripažinti, kad yra rimtas ideologinis pagrindas pas šią partiją, todėl vertėtų ją vertinti, kaip socialistinę?

Bet grįžkim prie to pirmo sąrašiuko. Jame matome, kad visai jau raudonas Frontas tegauna 1,2 procento. Tai reiškia, kad visai jau raudonuojančios lervos Lietuvoje tėra visiška mažuma. Realus komunizmo baubas praeity. O dvi nacionalistinės grupės kartu tepaima 1,56 procento balsų, kas irgi rodo, jog nacionalizmai pas mus beveik niekam neįdomūs. Ai, dar LLRA lieka su savo tais balsais… Aha. Taigi, štai čia ir matome, kad nacionalizmas pralenda rinkimuose į Seimą. Tik vat kažkodėl visai iš kitos pusės, nei paprastai šūkauja visokie kairieji?

Ponai ir ponios, ar nėra taip, kad mes turime reikalų su visokiais norma tapusiais kliedesiais, o per tai realybės nematom? O gal ir aš kažko dar ten nepastebiu?

Apie lenkišką Vilnių, rusišką Varšuvą ir Valdemaro Tomaševskio kliedesius faktais

Tūlas Voldemaras Tomaševskis jau pasiekė anokio Algirdo Paleckio lygį su savo kliedesiais. Manau, kad aiškinti pernelyg ir nereikia, nes ir taip jo nusišnekėjimai akivaizdūs. Ir akivaizdu, ko jis siekia – tiktai neapykantos tarp lenkų ir lietuvių protrūkio. Atsimenam iš istorijos ne sykį, kaip visokie nacionaliniai klausimai būdavo aštrinami vien visokių politinių atmatų interesams patenkinti, ypač kai tos atmatos rinkimuose remiasi marginalais, kuriems į galvas galima įkalti bet kokius kliedesius. Tas pat – ir su šiuo veikėju.

Siūlyčiau, beje, atkreipti dėmesį į vieną dalyką: netgi visokie lietuviški skustagalviai paprastai susilaiko nuo visokių tarpnacionalinių konfliktų aštrinimo, o kažkokios miglotos užuominos apie kokius nors taboro čigonus ar šūkis „Lietuva – lietuviams“ sukelia didžiulius skandalus, susilaukia pakankamai rimto valdžios ir visuomenės atkirčio. Įdomu, kodėl atkirčio nesusilaukia anas Voldemaras Tomaševskis?

Na, bet neesmė. Aš čia tik konkrečiai apie menamai lenkiško Vilniaus istoriją, labai konkrečiais faktais. Parengtais pačių lenkų etnografų dar tais laikais, kai pagal visokius tomaševskius Vilnius buvo esą lenkiškas Wilno – 1912 metais (paspauskit ant paveiksliuko, pamatysit labai detaliai).

Taigi, Vilniuje – 30,9 procento lenkų, aplink Vilnių – 12,1 procento lenkų, kituose menamai „lenkiškuose“ rajonuose – dar mažiau. Aplink lietuviškumu niekam abejonių nekeliantį Kauną – 23,2 procento lenkų. O štai Varšuvoje, Lenkijos sostinėje – 46,4 procento lenkų. T.y., mažiau, nei pusė ir tik trečdaliu daugiau, nei Vilniuje.

Šiais laikais neretas pridūrkavotas pseudoistorikas ima pezėt apie tai, kaip Vilniuje esą gyveno vos du procentai lietuvių ir pan., pasiremiant tų laikų caro valdininkų darytais surašymais, kur jei sakydavai, kad esi lietuvis, tai rašydavo arba lenku, arba baltarusiu, priklausomai nuo to, ar supranti rusų kalbą, ar ne.

Tai jei tokie tomaševskiai peza nesąmones apie lenkišką Vilnių, tai gal jie norėtų pakalbėti apie rusišką Lenkijos sostinę ar apie tai, kokiu stebuklingu būdu Vilniaus kraštas staiga tapo lenkišku?