Pažvelgus į kalbainių tokius mėgstamus rudai žalsvus aprėdus bei globėjiškas vypsosenas, nesunkiai galima atpažinti, kad menami lietuviškumai išties yra persunkti sovietmečio dvasia bei nezgrabiai slepiamu pacukiškai-nomenklatūrišku (šarikoviškai-švonderišku) įsivaizdavimu apie kalbą. Būsim teisūs, tarę, jog Baba-Jaga - tiesiog puikus kalbainiškumo esybės atvaizdas.
Kai rašiau daug daug apie sovietmetį ir apie tai, kas per dalykas yra tas sovietinis mentalitetas, nei nepagalvojau, kad tuo pat metu ponas Baltasis Vaiduoklis link to paties suktels visiškai per kitur – per antikalbainiškosios revoliucijos ir konspiracijų frontą. Taip, ponas B.V. pareiškė, kad aš esąs trigalvė žiurkė – viena galva Ežys, kita – kažkokia Pelenė, o trečia, matomai, Spragtukas. Matomai kažkaip taip. Nes ponui B.V. paaiškėjo, kad visas korupciniais skandalais išvirtęs reikalas kažkaip susijęs su Rokiškiu.
Na, bet čia juokai juokais, o įdomu tai, kad ponas Rolandas Mikulskas savo straipsnyje apie kalbainius atskleidė tai, ką ligšiol teko tiktai spėlioti. Spėlioti pagal veiklos rezultatus ir simptomatiką, pvz., akivaizdžiai nenuoseklų ir nekokybišką darbą, struktūraliai korumpuotą atsakomybių ir įgaliojimų sistemą („mes neatsakingi, mes tik nusprendžiam„, „persekioja ne VLKK, o VKI, nes VLKK tik sprendžia, už ką bausti„), naujadarų kūrimo rezultatyvumą ir pan.. Pasirodo, kad faktai rodo ne tik visišką bardaką ir puvėsį kalbainių tarpe, o dar ir realią korupciją bei, nepabijokim to žodžio – vagystes. Autorystės vagystes, apie kurias dabar jau žinom pono Rolando Mikulsko dėka.
Beje, dar jei kam kyla abejonių tų autorystės vagysčių sovietiškumu – tai galiu tik paminėti, kad būtent sovietmečiu visokios bendraautorystės praktikos išbujojo iki nesuvokiamų mastų, o reali mokslininkų karjera ėmė virsti vergoviniu farsu, kai reikdavo daugelį metų rašyti mokslinius darbus už aukščiau stovinčius, kad galų gale ir pats gautum galimybę kažkiek pakilti ir būti minimas, kaip savo paties darbų bendraautorius, o paskui – ir autorius. Ir ko stebėtis, jei netgi TSKP genseko Leonido Brežnevo knygos buvo ne jo rašytos? Atvira paslaptis, kad ir dabartinėje akademinėje „bendruomenėje“ bujoja tie patys papročiai.
Ne, tai netgi ne brežneviniai, o stalinininiai papročiai, nes kaip kitaip galima pavadinti atvirą mokslininkais vadintis pretenduojančių veikėjų bandymą priešpastatyti savo autoritatyviai ideologinį mėšlą mokslui? Čia man kyla asociacijos tiktai su tokiu akademiku Trofimu Lysenka, kuris irgi persekiojo mokslą vardan kažkokių sovietistinių paskatų. Dabar, prisidengdami kažkokiomis menamai lituanistinėmis savo klejonėmis panašūs neolysenkos iš Lietuvių kalbos instituto skleidžia pezalus apie tai, kad netinka toks mokslas, kokiam atstovauja šiuolaikiniai lingvistai, kaip kad Axelis Holvoetas, nes neatitinka jų kažkokios ideologijos. Tiesiog pabandykim pagalvoti apie tuos kliedesius, kuriuos mūsų kalbainiai daro su kalba – lietuviškas kabutes, priešdėlio -da draudimą, etc.? Ar savo absurdiškumu tai neprimena bajeriukų su Mičiurino bobute?
Jei kas skaitėt apie tai, koks esminis, ryškiausias sovietžmogio bruožas, atsimenat, ką rašiau – sovietžmogis yra vagis. Vagis, kuriam netgi atrodo, kad nevogti neįmanoma, o vagystė – tai visiškai natūralus, niekaip nesmerktinas procesas, vadinamas kombinavimu. Paties sovietžmogio suvokimu – vagystė yra netgi ne vagystė, o tik šiaip gebėjimas suktis. Jei kas skaitėt, ką kažkada rašiau apie visokius ten VLKK – matyt atsimenat, kad lyginau kalbainius su sovietžmogiais ir Glavlitu. Nes vagių sistemoje esminis dalykas yra vagių hierarchija ir proto krušimas vergams. Tiems, kurie yra labiausiai apvaginėjami.
Taigi, ar keista, kad intelektu nepasižyminčių kalbainių gaujos, lyg kokios erkės ar utėlės eilę metų siurbė kraują iš tų, kas dirbo lietuvių kalbos labui? Ar keista, kad kalbainių manymu, mokslininkus reikia naikinti, nes šie, pasirodo, su savo moksliškumu tiktai trukdo lėšas įsisavint? Ar keista, kad pseudomoksliniais kliedesiais besitaškantys kalbajobai užsiima mokslinių darbų vagystėmis bei mokslininkų terorizavimu? Ar keista tokiame kontekste sovietžmogių reakcija į mokslininkę Loretą Vaicekauskienę, išdrįsusią prabilti apie tai, kad kalbos talibanas žlugdo ir naikina lietuvių kalbą?
Žinoma, kad būtent to reikia tikėtis iš sovietžmogių, kurie tais pačiais sovietiniais metodais bando ugdyti menamą tautiškumą, lietuviškumą ir dar kažką. Mes puikiai atsimenam, kaip sekėsi ugdyti komunizmą komunistiniams ideologams – taip, kad SSRS sugriuvo. Puikiai matosi ir tai, kaip dabartinis kalbos talibanas, besityčiojantis iš visos Lietuvos, esą ugdo lietuviškumą. Ištisus 20 metų ugdo taip, kad per tą laiką viskas kaip buvo vėlyvųjų Stalino laikų lygyje, taip ir liko (tai, beje, atsispindi ir pačių kalbainių tekstuose – komunistinės frazės taip ir dvelkia). Kuo per tą laiką praturtėjo lietuvių kalba? Na… Gal tuo, kad žodį „anūkas“ kalbainiai bandė uždrausti? O gal, būkim atviri, tokiais naujais žodžiais, kaip „kalbajobas“ ir „kalbainis“, rodančiais tikrą pokyčių lietuvių kalboje esmę?
Vienintelė realias pasekmes turėjusi kalbos talibano veikla – kad 20 metų, vaizduodamas kovą prieš lenkiškumus bei rusiškumus, o realiai niekaip nebandydamas įvesti lietuvių kalbos mokymo (kaip neseniai paaiškėjo, netgi valstybinius moksleivių konkursus veda mokytojos, nemokančios lietuvių kalbos), sukūrė priešstatą tarp Vilniaus krašto gyventojų ir likusios Lietuvos. Man, prisipažinsiu, netgi klausimas dabar kilo – ar tik nėra taip, kad žaidžiamas suderintas Tomaševskio ir visokių LKI, VLKK, VKI ir pan. kontorėlių žaidimas? Tai vieni rėkia prieš kitus, tai kiti rėkia prieš pirmus, bile tik vieni ir kiti pinigų gautų esą tautinėms reikmėms, o reliai – įsisavinimui.
Primeskit, koks modelis – tomaševskiniai parėkia, kad juos lietuviai spaudžia (o progą parėkaut faktais gauna būtent dėl kalbainių veiklos), o paskui tas pats kalbinis talibanas rėkia, kad tomaševskiniai lietuvybę naikina. Ir žinoma, kad nei vieni, nei kiti nesiima realių veiksmų, tiktai kala į galvas visiems, kad čia kažkokia priešprieša ir kiti esą labai blogi, todėl reikia iš kažko didelės pagalbos ir finansinės paramos. Tai per 20 metų, aišku, šiokią tokią priešpriešą išaugint pavyko, tiesa?
Juk tai puikus dalykas – lėšų įsisavinimas. O lėšos juk ir ten, ir ten – kaip reikiant sukasi.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Nepažįstu nei Holfuto, nei Mikulskio, bet ko tai tas straipsniokas man smirda donosu, surašytu pagal klasikines sovietines/liberastines tradicijas.
Nesakau, kad sutinku su straipsneliu, bet, J.K.P>, kas bendro tarp DONOSo ir BLOGo? Donosčikai veikdavo tyliai, o blogeriai rašo viešai. WTF?
Ponas J.K.P, tiesiog pasitikrinkite info savais kanalais. Žinau, kad tų savų kanalų turite. Aš savais kanalais tikrinausi, gavau info apie tas pačias sistemines problemas.
Šiaip apie mokslą ir konkursus vykstančius Europos pinigus naudojant, galima labai daug parašyti, ir apie efektyvumą ir apie skaidrumą, ir apie ištisas protekcionavimo struktūras.
Dar pastaba.
Šiaip sovietmečiu lingvistai pačiame mokslo procese humanitarų tarpe buvo patys laisviausi. Jeigu pasakai, kad priegaidė tvirtagalė, tai naudojant marksizmo -- leninizmo autoritetų raštus sunku ką nors pakeisti, čia jau reikėdavo argumentų, kurie turėjo būti pakankamai rimti. Galbūt todėl taip ir išėjo -- jie buvo labai įtakoti per struktūrą ir hierarchinius santykius. Nors kai geriau pagalvoji, tarp priegaidžių irgi galėjo vykti klasių kova. Juk genetika ir buvo draudžiama dėl to, jog neatspindėjo klasių kovos tarp rugių ir kviečių. 🙂
Žinot, ponas, labai ilgai galvojau, kaip čia ką čia atsakyti į šitą tamstos komentarą. Nežinau.
Prieš porą dešimtmečių teko girdėti gandą, kad filologyne buvęs didžiausias verbuojamų studentų procentas per visą LT. Nežinau, ar tiesa.
Taip ar anaip, manau, kad tą chebrą reikia truputį judinti. Kaip ir išvis visą aukštąjį mokslą. O tai užkerpėjo labai.
prisiminiau frazeologizmą tokį nemūsišką, bet labai į temą -- nobody beats a dead horse.
Žinai, Loky, gal būtų ir taip. Anksčiau savydavo „teoriškai -- arklys, o praktiškai -- neatsikelia“.
Deja, ta chebra gauna labai gerus pinigus, daro nesąmones, o jas paskui dar ir įtvirtina, kaip įstatyminę galią turinčias.
Tad visgi reikia.
Nu bet ne dead tas horse, ir jau berods pradeda girdėt ką apie juos kiti mano ir sako. O pakirkint -- labai sveika. Ir įstatymų galią gal dar atimt, kad truputį mažiau savivalės liktų.
Na, kaip jie pradeda girdėt -- tai jau matėm, kai darė presrelyzus brežneviniu stilium apie puolimą prieš lietuvių kalbą 😀
Jei tie PR atsiranda -- rodiklis, kad girdi. po kurio laiko gal ir suprast pradės, kokiam pasaulyje gyvena ir kad iš šalies žiūrint jų modernumas atrodo kažkur tarp mastodontų ir pterodaktilių. Na dar galima ufonautizmo staigų priepuolį įtart:)
Matot, gerbiamasai, čia yra tokia problema -- tyčiojasi iš jų jau porą dešimtmečių kas tik netingi. Bet kol jie išgirsta… Jei reakcijos tokios lėtos, tai visgi labai lėtos reakcijos 🙂
Man tai susidaro įspūdis, kad apie viešuosius ryšius institucijose juos kažkas informavo prieš kelis mėnesius ir tai jiems dar nevisai aišku kas tai yra. Iš minėtojo atsakymo sprendžiant -- tai suprantama kaip „otpiskės“ be turinio ar kaip komentarai po straipsniu kokiam portale.
Na, aš turėjau omeny tą pareiškimą, kur paties Aldono Pupkio žodžiais kažkokiam kalbainių suvažiavime buvo pareikšta. Matyt tuo suklaidinau.
Atpiskė Loretai Vaicekauskienei buvo gerokai silpnesnė.
Grhmz… Atpiskė… Bet koks gi tai puikus, geras, daugiaprasmis žodis 😀
Threadinu -apie suvažiavimą ir pareiškimus: nugi tai sovietyno klasika, susirinkimo metu pasmerkti atžagareivius beigi išsišokėlius, įtakotus vakarų literatūros. Nes jie ŽINO, kad yra ojektyvi tiesa, ir jie vieinteliai ją gali žinot. Nu dar partija, bet kai jų dabar taip daug tenka misiją verstis ant savo pečių. nes nebeliko TSKP kažkurio suvažiavimo nutarimų ir piatiletkų. Nors jie tuo metu užsiiminėjo vidine rezistencija, ir nutarimų nevykdė. Planiškai.
Kai pagalvoji dabar irgi nelabai vykdo, bet jau net nebežino ko.
Tiesą sakant, neturiu ko pridurt šitam tamstos pasisakymui.
Ta idėja apie jų buvusią esą vidinę rezistenciją, kuri buvo nevykdoma, o dabar jau ir neaišku, kur ten nevykdoma -- labai gera, pačią esmę nusakanti.
Matomai, varančiąja kalbainių jėga teliko tiktai kažkokia neaiški kalbainiška korupcija.
Rokiški, jūs nesupratote, ką parašė Baltasis Vaiduoklis.
Jūsų taip nemylimi kalbainiai nusprendė, kad jūs esate tas Axelis Holvoetas, nes rašėte apie juos, o Axelis Holvoetas žinomas kaip Rokiškio lituanistikos renginių organizatorius. Todėl ir ėmėsi sankcijų prieš jį, kaip keršto už jūsų straipsnius. Tie biurokratai labai paranojiški.
Įdomu, ką apie tai ponas Baltasis Vaiduoklis pasakytų -- jis, atrodo, smarkiai geriau už mane informuotas.
Atsiprašau, vėluodamas bandau pasiaiškinti. Parašiau tai, kas ir yra parašyta, daug briedo, atkreipiant dėmesį į vieną dalyką, kuris yra linkas į straipsnį. Mano požiūris labai paprastas, bet koks šviežumas išties užmušamas Lietuvos moksle. Nesu lingvistas, bet man atrodo, jog A. Holveoto darbas buvo gerokai prasmingesnis už tai, ką gautume išvedus bendrą vidurkį. Kai mokslo institucijos orientuojasi į tai, kaip pasiimti pinigus, taip ir gaunasi, jog mokslas pradedamas profanuoti. Ir tuomet galima kalbėti apie tradicijas, jų tęstinumą ir visą kitą, bet tai nebebūna nė velnio produktyvu. Ir mokslas pradeda remtis asmenybėmis. Šiuo atveju tokie procesai ir vyko, spiečiantis apie vieną žmogų. Bet čia daug lietuviškos specifikos. Galima būtų išsiplėsti žiauriai, kas ne vietoj, nors dar labiau ne laiku…
Yra toks įdomus dalykas, kad briedas kartais pataiko į dešimtuką. Manau, kad Rolandas Mikulskas ne veltui paminėjo savo straipsnyje Loretą Vaicekauskienę.
Jei kalbainiai išties nusprendė, kad aš susijęs kaip nors su Akseliu Holvoetu, tai labai gaila, kad jiems tokios paranojos. Bet kita vertus, jei jiems tokios paranojos, tai reikštų tokį LKI supuvimą, kad greit jis savaime ims byrėt, o skandalai pasidarys serijiniais.
Nežinau, Rokiški, nežinau- sakyčiau, reiktų mažiau putojimo ir daugiau argumentų, bet žinoma, blogas tavo- kaip nori taip rašai.
Kol kas apie vogimą nieko konkretaus neperskaičiau dar, o lryte nurodytas straipsnis visgi nepadoriai ilgas. Visko neskaičiau, pažiūrėjau probėkšmais, kai kur akis užkliuvo:
„tradiciškai lituanistinėms studijoms paskatinami, ar net atrenkami, tarmę išlaikę, vadinasi iš kaimo kilę jaunuoliai, kurie iš savo tėvų, buvusių kolūkiečių, yra paveldėję vieną elgesio taisyklę − valdžios akivaizdoje būti mažesniems už žolę!“
Bendrai paėmus, tai prastas lituanistikos lygis nestebina. Nemanau, kad jie labi išsiskiria bendram lietuviško mokslo fone (malonių išimčių yra, bet lituanistai, pasirodo, bendram lygyje).
Ponas Geraširdi, bajeriukai iš serijos „neskaičiau, bet nesutinku“ čionais nepraeis. Kai perskaitysit tą straipsnį nuosekliai, tada galėsit nesiginčyt, nes neliks apie ką ginčytis.
Ir argumentas apie „per daug raidžių“ -- ne argumentas.
Tai tinginiui į pagalbą niekas neskuba? 🙂
Nepasakysi, vienuoliktoj ar penkioliktoj straipsnio daly yra nurodytos dvi ar trys įžūlios vagystės?
Ai bet tikiu. Kažkaip „autorystės vagystės“ senais laikais buvo norma, ir šiuolaikinėje LR mažai kas pasikeitė nuo senosios LTSR laikų. Deja.
Kai dėl “neskaičiau, bet nesutinku” tai aš taip nesakiau. Mano argumentas kitas- taip, ko gero taip ir yra, bet vargu ar galima kalbėti apie tai tokiu sensacingu tonu :-). Mokslo situacija ant Lietuvos yra tokia, kokia yra. Ir deja, daug ką ta situacija patenkina.
Konkrečių vagystės atvejų tenai nurodyta, jei ką, bet tikrai nepadėdinėsiu tinginiui 🙂
Šiuo atveju išties norėjau pasakyti tiktai tai, kad kalbainių tarpe dominuoja sovietinis mąstymas. Tas pats
vagieskombinuotojo ir chaltūrščiko mentalitetas.Iš to ir kalbainiški absurdizmai, pseudolietuviška, o realiai -- tiesiog primityviausios formos nacionalizmu atmiešta sovietinė ideologija.
Pingback: Sėkmingų įrašų pavadinimų paslaptys | Giedrės blogas