Tag Archives: reklama

Konferencija Best Internet 2001

Prieš kokią savaitę su trupučiu buvo viena iš rimčiausių (jei ne išvis rimčiausia) kasmetinių Lietuvos konferencijų internetinės reklamos ir marketingo temomis – tai „Best Internet 2011“, organizuota Verslo Žinių. Kažkaip ir aš į ją pakliuvau, nes vis pakliūnu į visokius renginius. Tiesą sakant, jei ne ponas Mindaugas Voldemaras iš Commonsense.lt, tai būčiau nepakliuvęs, taigi, dėkui čia didžiulis jam už tai, kad čia dalinuosi apie tai, kas krito man į akis (dalinuosi tik gabalėliu, nes išties buvo visas būrys fantastiškų pranešėjų su puikia informacija).

Internetas. Rimtas verslas. Ne šunio papas.

Visų pirma, posūkis lietuviškame marketinge: ne kažkas, o blogeris veda konferenciją. Taip ir pristatoma: Commonsense.lt tinklaraščio autorius Mindaugas Voldemaras yra vedantysis. Sakyčiau, tai yra požymis, kuris sako apie tai, kaip blogų vertinimas keičiasi marketingistų požiūriu. Čia yra savaime didžiausia naujiena, kuri buvo šioje konferencijoje: vietinė rinka pripažįsta, kad yra jai naujas, gal ir mažai suprantamas, bet daug lemiantis reiškinys – tinklaraščiarašybininkavimas*. Žodžiu, Lietuva, kad ir atsilikdama 5 metais, visgi eina paskui amerikoniškas tendencijas. Beje, vedantysis labai geras. Čia yra puikus dalykas, kai vedantysis žino temą ne blogiau, nei geriausi konferencijos pranešėjai – visa konferencija labai nepastebimai, tačiau labai konkrečiai pakyla į daug aukštesnį lygį.

Dabar kitas bendras pastebėjimas, jau neigiamas: Lietuva yra posovietinis kraštas. Vis dar yra ir prošvaisčių, atleiskit, nesimato. Kai pusė konferencijos pranešėjų aiškiai suvokia, kas tas yra RoI**, kaštų panaudojimo efektyvumas***, pelningumas****, orientacija į klientą***** ir taip toliau, tai kita pusė akivaizdžiai to ne tik nesuvokia, bet net ir tokių žodžių gal negirdėjo. Ir čia manau, kad net ir be paaiškinimų suprasite, kad ta pusė, kuri suvokia – tai užsieniniai pranešėjai, o ta, kuri nesuvokia – tai lietuviški. Tai tiesiog stebuklas, bet visi, visi be išimties angliškai kalbėję pranešėjai buvo puikūs. Tačiau nei vieno lietuviško pranešimo nebuvo bent vidutiniško: jeigu jų būtų nebuvę, tai konferencija būtų buvusi žymiai geresnė. Čia yra fenomenalu, žinokite. Aš dar tokio žostko pranešimų pasiskirstymo gyvenime nemačiau – kad būtų tiesiog praraja tarp dviejų pranešėjų grupių. Gal nemačiau todėl, kad marketingistų ir reklamščikų konferencijose nedalyvauju.

Continue reading →

Levi’s Strauss – Naked Rear. Reklamos estetika

Ida van Bladel, 1971 metų Levi’s Strauss džinsų reklama. Buvo spausdinami keli skirtingi šios reklamos variantai – vienur moters matosi daugiau, kitur – mažiau. Ši reklama spausdinama buvo ir žurnaluose, ant Levi’s maišelių ir pan., nors didžiausio populiarumo gavo plakatai.

Nuogas užpakalis sukėlė labai daug skandalų, kai kuriose šalyse berods buvo ir uždraustas, nes neatitiko tuometinio supratimo, kas leistina, o kas ne. Daugelis įžiūrėjo šioje reklamoje ne tik nuogybes, bet ir kažkokį ten smurtą, o dėl natūralizmo kai kurie net svaigo, esą čia išties nuotrauka, o vargšė moteris buvo kankinama, ją badant adatomis ir siuvant siūlais.

Dabar ši reklama atrodo visiškai nekaltai. Tiesiog švelni, nešokiruojanti ir visai paprastutė.

Aš šią Levis reklamą pamačiau dar kokiais ~1980 – giliu sovietmečiu, kažkokiame užsieniniame žurnale. Gal kokiame nors „Interpress Graphic“ ar pan. – beje, pastarasis buvo nuostabus, bet labai mažai, kam žinomas. Vengrai tais laikais valdė.

Continue reading →

Naujos Omnitel spalvos: ružavos, purpurinės, violetinės

Drąsius Kedys ir Omnitel Purpurinė naktis

Spalvos nekoreguotos, viršuje - Drąsius Kedys, apačioje - Omnitel Purpurinės nakties puslapis

Naujas Omnitel veidas, tfu, spalvos (apie jas dar berods oficialiai nepaskelbta) man kelia aiškias asociacijas. Tokias aiškias, kad nei neabejoju kažkodėl, kad jie patys irgi tas asociacijas žino, nes juk turėjo apgalvotai viską daryti. Juk Omnitel rimtai žiūri į savo įvaizdį.

Aš, tiesą sakant, dar net tiksliai nežinau, kokios tiksliai tos spalvos bus – ar violetinės, ar purpurinės (čia arčiau raudonos), ar ružavos. Taip ar anaip, gandai pasklido per pakankamai rimtus šaltinius, tad vargu, ar verta abejoti, kad ta įprasta Omnitel žydra bus keičiama į kažkokią ružavą, violetinę ar purpurinę. Gal dėl to, kad žydra – nelietuviška, o violetinė – jau lietuviška.

Manau, kad labai gerai, jog vyksta pokyčiai, Omnitel jau seniai laikas atsinaujinti, pagyvinti daromą įspūdį, nes tai juk viena iš trijų pirmaujančių mobilaus ryšio kompanijų Lietuvoje, prentenduojanti net ir pakilti į antrą vietą tarp telefono paslaugų teikėjų.

FlyLAL logoFeličytavą veidą įgijo ir violetinėm bei purpurinėm spalvom pirma Lietuvoje pasipuošt sugalvojo FlyLAL kompanija (bent jau iš tų įmonių, kurios didesnės). Ta pati FlyLAL, kuri jau seniai subankrutavo, sukeldama didelius skandalus bei abejones tuo, kad Lietuvoje išvis įmanoma ką nors padaryti su tomis maklėmis, kai viena firma dirba nuostolin, o susijusi kokia nors – pelningai. Nors riksmų buvo daug, kalbos apie kai kuriuos aukštus šulus, galimai susijusius su tuo reikalu irgi buvo garsios, bet taip niekas nieko ir nepričiupo. Tik susisiekimo ministerija sugalvojo, kad niekai tie bankrotai, viskas atsigaus savaime ir į viską nusispjaut. Taip Lietuva kuriam laikui tapo faktiškai atkirsta nuo pasaulio. Kaip tik tuo metu, kai turėjo kilti turizmo pikas dėl Vilniaus – Europos sostinės. Būtent nuo to laiko FlyLAL ružavos spalvos tapo labai specifiniu simboliu versle, turinčiu visokių įdomių prasmių.

O jau paskui violetinės ir purpurinės spalvos tapo kovos prieš pedofiliją simboliu – Drąsiaus Kedžio dėka. Iki šiol niekas nesupranta tos visos istorijos, kuri buvo nesuvokiamai pasąmoninga. Spėju, kad ji taip ir liks pilna mįslių, konspiracijos teorijų bei paslapčių. Tačiau būtent dėl tos istorijos violetinė ir purpurinė staiga tapo natūraliomis, visai įprastomis Lietuvai spalvomis. Pirmiausiai krūvos violetinių drabužių pasirodė Norfoje, paskui – ir kituose prekybos tinkluose. Dar paskui – violetinės spalvos tapo įprastomis visoms drabužių parduotuvėms. Gatvėse atsirado daugybė žmonių, apsirengusių violetine spalva. Ir netgi visai ne kokių nors kedofilų – tiesiog spalva ėmė darytis įprasta.

Man tik vieną klausimą kelia šitas reikalas – jei jau Omnitel keičia tas spalvas, kodėl jie tai daro? Gal dėl to, kad nori pasinaudoti Drąsiaus Kedžio įvaizdžiu, ar dėl to, kad nutarė užimti FlyLAL spalvas, kaip ženklą, kuris liko nenaudojamas, ar dar dėl kokių nors priežasčių? Gal tiesiog kažkoks rebrandingas, skirtas tam, kad visi galutinai užmirštų kokias nors senas negražias Omnitel istorijas? Kažko aš čia nesuprantu, kas jų galvose vyksta. Nors, turint omeny tas jų reklamas iš serijos „vejasi banditai, ką daryti, prisijungti prie internetų su omniu“ – gal ir nenuostabu. Taip ar anaip, džiugu, kad tokioje rimtoje kompanijoje vyksta dideli įvaizdžio pokyčiai.

Sovietmetis: reklaminiai katalogai po 100 rublių

Kur geriausia propaganda? Aišku, kad reklamoje. Taigi komerciškai kuriama, žymiai efektyvesnė už politinę, puikiausiai pateikianti visas gėrybes – geras gerai, o kitas – dar geriau, nei realybėje.

Continue reading →

Carlsberg Group knisa protą

Protą knisam, nesicackindami!

Anoksai ponas Sven Langeneckert, Carlsberg Group viceprezidentas, pareiškė, kad jei nuo kitų metų Lietuvoje bus galutinai uždrausta alaus reklama, tai Carlsberg Group pasitrauks iš Lietuvos. Pagal juos, pasitrauks, nes negalės reklamuotis, nors vėlgi įprastu aludarių bei degtindarių teigimu, alaus reklama nedaro įtakos ir neskatina gerti ir taip toliau.

Čia atvejis, vertas labai trumpo paanalizavimo ne tik iš marketingo ir PR pusės (ir durnam aišku, kad nei ten jie trauksis, nei ką, o tik bando kažkokį spaudimą daryt), bet ir iš pokyčių informacijos valdymo pusės. Tai yra geras verslo restruktūrizavimo PR pavyzdys, iš kurio verta pasimokyti.

Jei mano duomenys teisingi, Lietuvoje Carslberg grupė (Švyturys-Utenos alus) 2009 metais pagamino 129 milijonus litrų alaus, labai didelė jo dalis nuėjo į eksportą. Kitaip tariant – puikiu pelningumu dirbanti gamykla. Pasaulyje Carlsberg Group 2008 pardavė šimtą kartų daugiau – virš 12 milijardų litrų alaus. Nemenkos apimtys, tiesa? Kalbant dar konkrečiau: koncerno pajamos per metus sudaro apie 30 milijardų litų, t.y., porą kartų daugiau, nei Lietuvos biudžeto įplaukos.

Žinoma, kad tokia galinga kompanija gali sau leisti nurodinėti Lietuvos vyriausybei, kaip elgtis, ką leisti, ko neleisti, kokius įstatymus kurti ir taip toliau. Ir žinoma, kad kai kažkokia, atsiprašant, Lietuva susigalvoja pristabdyti alkoholio reklamą, kyla daug nepasitenkinimo bei noro truputį spustelt valdžią.

Mano girdėti ir niekieno nepatvirtinti gandai sako, kad jau dabar iš Švyturio gamyklos Klaipėdoje atleidžiami darbuotojai, o įranga jau imta išmontuoti (jei kas turite apie tai tiesioginių žinių, būtų gerai, jei patvirtintumėt ar paneigtumėt). Jei tai tiesa, tai reiškia, kad jokių Sven Langeneckert minimų „jeigu“ ir sąryšių su kokiais nors būsimais reklamos ribojimais – nėra. Paprastai, kai jau kalbama apie galimus uždarymus, reiškia, kad yra konkretūs planai ir yra jų pridengimas visokiais PR fokusais. Taigi, Klaipėdoje esantis Carlsberg padalinys galimai jau užraukiamas tiesiog bandant optimizuoti gamybinius kaštus. Carlsberg mastais net ir Utenos alaus gamykla yra gan nedidelis fabrikėlis, o jau Klaipėdos Švyturio bravoras – tai vos ne namudinių apimčių linija.

Švyturys yra vienas iš brangiausių, jei ne pats brangiausias lietuviškas prekės ženklas, tačiau bravoro išlaikymas Klaipėdoje vien tam, kad būtų palaikomas Švyturio prekės ženklas – visgi brangus malonumas. Taigi, tą gamyklą norima uždaryti. O uždarant, gaunama puikiausia proga viską suversti ant valdžios, išsyk nušaunant du zuikius: „čia įstatymai, ribojantys reklamą kalti dėl to, kad buvom priversti uždaryti bravorą Klaipėdoje“. Maždaug taip.

Kertu lažybų, kad po kiek laiko būtent šitoks mitas ir bus paskelbtas.

Atnaujinta: Carlsberg atstovai atsiuntė man paneigimą, kuriame teigia, kad Carlsberg Group iš Lietuvos nesitrauks. Paneigimą skelbiu pas save.