Tag Archives: verslas

Kaip veikia verslo skatinimo planas

Įsivaizduokite, kad yra "gerųjų mamų" organizacija, norinti, kad vaikučiai vietoj visokių čipsų su kola valgytų varškės sūrelius, užsigerdami pienu. Ir štai ta organizacija sugalvoja paskatinti parduotuves aktyviau prekiauti pieno produktais, surenka pinigus ir imasi veiklos. Bet negi duosi pinigus vaikams? Jie juk prisipirks kolos su čipsais. Taigi, į jūsų parduotuvę ateina labdaringa moteriškių delegacija ir pareiškia: "mes jums duosime 1000 litų pieno produktams pirkti, kad galėtumėte geriau tiekti pieną bei sūrelius mūsų vaikams". Ką jūs darysite, būdamas apsukriu vertelga?

Savaime aišku, paimsite pinigus, už juos pripirksite dar kelių rūšių kolų ir čipsų, kuriuos imsite pardavinėti vaikams. O kadangi pieno produktų už 1000 litų ir taip parduodate per kelias dienas, mėnesio pabaigoje be problemų pateiksite mamų organizacijai ataskaitą apie nupirktą ir parduotą pieną. Mamos bus patenkintos, jūs – irgi.

O dabar įsivaizduokite, kad yra geroji vyriausybė, norinti, kad verslas gautų finansavimą. Bet negi duosi pinigų verslininkams? Neaišku, kam jie tuos pinigus sueikvos. Taigi, geroji vyriausybė suteikia pinigų bankams, kad šie verslininkams duotų paskolų. Ką jūs darysite bankininkų vietoje? Žinoma, kad tam tikrai daliai verslininkų paskolas suteikiate ir taip, aišku, drakoniškomis sąlygomis, bet ataskaitų pririnktumėte, kiek tik reikia. Gavę vyriausybės paramą, pateikiate ataskaitas, o gautus rezervus bei garantijas tiesiog panaudojate NT paskolų dalinimui ir panašiems reikaliukams.

Natūralu? Žinoma, kad taip. Ar stebina, kad po to, kai Vyriausybė paskiria pinigus, bankai ima vėl skelbti reklamas, siūlančias pirkti NT? Žinoma, kad nestebina. Juk pinigų yra, laisvo NT – irgi, o dar ir priklausančio bankams. Reikia tai panaudoti, o paskolų rizika Lietuvoje vis dar menka – čia ne JAV, kur NT paskolų rinka buvo perpildyta dar prieš porą dešimtmečių.

Elementari, tiesiog elementari buhalterija. Paprasčiausiai pergrupuojam skaičių stulpelius, o pinigus panaudojame ten, kur norim – štai ir viskas. Man neduoda ramybės tik vienas klausimas: ar vyriausybės ekonomistai tokie buki, ar atvirkščiai, tokie protingi? O gal aš kažką blogai supratau?

Kaip pinigus būtų galima paskirstyti efektyviau, naudingiau valstybės ekonomikai? Ogi bet kaip, su sąlyga, kad kuo mažiau jų patektų visą lietuvišką burbulą išpūtusiems bankams bei NT vertelgoms. Net paprasčiausiai pinigus išmėčius gatvėse, kad prisirinkt galėtų kiekvienas norintis, jie ekonomikai atneštų daugiau naudos.

Visokie blablabla

Vaikų darželyje šiandien mačiau nuostabiausią Kalėdų Senelį ever. Su tikra didele balta barzda, auliniais batais, milžinišku ragu triūbuojantis, krūva savadarbių instrumentų grojantis, dainuojantis, visiškai tikras, o vasarą jis gyvena Čepkelių raiste, kur augina spanguoles. Nerealus absoliučiai. Ir visiškai tikras. Įsivaizduokite ištysusius ir apstulbusius tėvelių veidus, tiesiog sakyte sakančius: "Mes galvojome, kad jo nėra… O jis, pasirodo, yra…" Absoliučiai nerealu.

Dabar vėl prie ekonomikų ir verslų: Bitė mane šiandien pradžiugino, paskambinę su savo debiliškomis prieškalėdinėmis reklamomis, kurias į ragelį sukalba robotai. Ta proga dibilams iš Bitės, skaitantiems mano blogą, prašau perduoti, jei kas pažįstat: būtent šios reklamos dėka prisiminiau, kad Bitė yra šūdina kompanija, kuri pasinaudojo terminuotos sutarties perrašymu, kad luptų iš manęs keturgubą mokestį. Tai ta proga pasiunčiau laiškelius į Omnitel ir Tele2 su prašymu atsiųsti pasiūlymą paslaugų perkėlimui, nes kaip tik baiginėjasi sutarties su Bite terminas. Ir kaip nuoširdų atsakymą į Bitės sveikinimus, siunčiu jiems kalėdinės diarėjos spindulį.

Kas dar gero – parduotuvėje eilėje už manęs stovėjo būrelis kažkokių mažamečių, pirkusių tris butelius šampano. Tai Rimi Kalvarijų gatvėje. Pardavėja dokumento iš jų nepaprašė. Pareikalavau, kad parodytų dokumentą aš. Man parodė. Pardavėja tada jau sucypsėjo, kad ir ji norinti pamatyti. Vaikiščiai parodė pardavėjai tik po to, kai paliepiau. Visgi, kaip paaiškėjo, 18 metų turintys buvo… 🙂

Kas dar gero… Lijundra, virstanti į ledą – labai slidi. Pasisaugokit ir važiuoti, ir pėsti.

Darbdavių domėn

Šito nežinojau, pasirodo yra puikus būdas, kuriuo kol kas dar galima naudotis – Darbo Kodekso 99 berods straipsnis numato, kad teisinis apiforminimas priimtam darbuotojui vykdomas PO TO, kai jis priimamas į darbą, todėl darbuotojas gali pradėti dirbti dar IKI apiforminimo, todėl legaliai galima priimti darbuotojus dirbti, o atėjus bet kokiai inspekcijai, pareikšti, kad čia yra tiktai pirma darbo diena, atitinkamai – dokumentai dar negali būti sutvarkyti.

Taigi, kam aktualu, turėkit omeny.

Kubiliui netikėtas prašviesėjimas?

Po krūvos kliedesių ir nesąmonių, pradėtų dar prieš ateinant į valdžią, o vos tik laimėjus rinkimus, pagaliau Kubilius padarė pirmą žingsnį – kažką (kol kas dar labiau kažką, nei kažką konkretaus) paskelbė, kad reikia tramdyti prekybos tinklus, kurie terorizuoja ir lupa 9 skūras nuo tiekėjų, prisidengdami vietų lentynose kaina, baudomis visokiomis ir panašiomis nesąmonėmis. Pagaliau – nors viena protinga mintis.

Deja, deja, panašios priemonės – ilgalaikės, o staigaus impulso smulkiam verslui ir visai ekonomikai tai neduos. Tik po kelių metų pasijustų.

Kažkaip paskutiniu metu ima atrodyti, kad netgi nepaisant krizės, Kubiliaus valdžia spėjo priburti tiek, kad jau pralenkė lig tol buvusį Kirkilą. O tai dar, greitai gi gausim dar padidintą PVM, tiesa? Kalbant paprastais terminais, tai reiškia dar sustiprintą apyvartinių lėšų išėmimą iš valstybės ekonomikos. Tai jei jau dabar pinigų trūkumas, tai bus matyti, kaip tai pasireikš.

Kubiliaus gi pareiškimai, kad jis remia smulkų verslą – nuostabūs išvis: pasirodo, ta parama – tai ūkininkų turgeliai. Pzpzpz. Ir dar skelbiasi, kad Lietuvos ekonomika jau greit kils, nes jau pasiekė dugną. Tai čia tik galim pasižiūrėti skaičiukus ir pamatyti, kad smukimu jau peršokom latvius ir išties pasiekėm dugną – labiausiai smunkančių ES ekonomikų dugną, paskutinę vietą. O kritimo dugnas – vis dar nepasiektas. Einamojo ketvirčio kritimas vertinamas 10 proc., lyginant su ankstesniu, pritaikius sezonines korekcijas.

Britiškas The Economist dar pavasarį tyčiojosi iš Kubiliaus antikrizinių priemonių, didinant mokesčius ir vėlesnės jo nuostabos, kad mokesčių surinkta mažiau, nei tikėtasi. Tai panašu, kad iki šiol dar nedašilo. Valstybės administracijos aparato taupymas paradoksaliu būdu išvirto į dar kelis šimtus naujų tarnautojų ir absurdišką sprendimą mažinti atlyginimus visiems kartu, vietoj to, kad būtų mažinamas darbo vietų skaičius. Taigi, dar sumažinti specialistų procentą ir padidinti liurbių procentą.

Apie tai, kad būtų mažinami biurokratiniai barjerai – nei kalbos. Regresiniai mokesčiai individualiai veiklai – lieka, kaip buvę. Tik įėjimo barjeras dar papildomai didinamas.

Nu, nesinori man apie tą krizę, bet nu taip sunervina tarpais, kad nežinau net.

Pratęsiant apie verslo procesus (gal kam tiesiog pravers)

Kadangi, kaip pamačiau, buvo susidomėjusių verslo procesais, štai jums klasika – kapitalistinės ekonomikos pagrindas, absoliutusis viso ko dėsnis ir reguliuotojas,
Didysis Kapitalistinis Pridėtinės Vertės Kūrimo Procesas
(paveikslas-diagrama):

kapitalistinis pridetines vertes kurimo procesas

Nesigąsdinkit, kad šis procesas atrodo sudėtingai – išties, jis paprastutis paprastutis ir visiems mums pažįstamas. Visa esmė tokia: akcininko pinigai išleidžiami turtui (plačiausia prasme – žaliavoms, įrangai, patalpoms, etc.), turto pagrindu išvystoma gamyba, sukuriama pridėtinė vertė (žaliavos+technologija+darbas), o paskui pridėtinė vertė paverčiama į pelną, kuris panaudojamas tolimesniam gamybos vystymui bei akcininko grąžai. T.y., vienoje pusėje – tiekimas ir gamyba, o kitoje pusėje – klientas ir akcininkas.

Procesas gyvenime veikia labai paprastai: nusiperki obuolį (investicija) iš tiekėjo už litą, nuplauni (gamyba), parduodi už du litus (atsirado pridėtinė vertė), litą grąžini į gamybą, o litą pasilieki sau, kaip grąžą iš investicijų.

Paveiksliukas, kuriame pavaizduotas kapitalistinis pridėtinės vertės kūrimo procesas (tiksliau – jo modelis), reguliuojantis visą ekonomiką (ir kapitalistinę, ir ne tik), paimtas iš čia – http://www.itsm.lt/index.php/Main/Kapitalistinis_verslo_modelis

Beje, jei šita diagrama patiks, tai galėsiu ir galingesnę įdėti, pagal bendrą Artendus Aktyvaus Planavimo Ciklą. Tai anoji tokia, kad nuo jos, žinokit, ir smegenys gali susisukti 🙂