Aš paskutiniu metu papuolu į keistas vietas bei keistus renginius. Šiandien pataikiau į Nordea žurnalistų ir ekspertų klubą, į kurį buvau garbingai nuvežtas specialiai iškviesta specialia mašina, specialiai skirta tam renginiui ir specialiai taip toliau. Kadangi nei aš žurnalistas, nei aš ekspertas, o tik Rokiškis Rabinovičius, tai labai įdomiai gaunasi čia. Vienas kolega sako, kad čia dėl to, kad dar prieš kokius pusę metų rašiau apie panašius dalykus, apie kokius Nordea ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo šiandien. Apie demografinių tendencijų įtaką Lietuvos vystymosi galimybėms, tipo. Bet aš rašiau paviršutiniškai, o ponas Žygimantas kabino visai kitu lygiu.
Čia Žiguli mašina, kuri buvo specialiai man (na, gal ne vien man, bet čia jau smulkmenos). Tarp eilučių tai reiškia štai ką: panašiomis, tik visai nerestauruotomis, o supuvusiomis mašinomis mes Lietuvoje važinėdavom prieš 20 metų. Jei ir toliau taip eis su demografija, tai galėsim džiaugtis, jei panašaus lygio mašinomis, tegul ir nerestauruotomis ir supuvusiomis, galėsim važinėti po 20 metų.
Aš jums išsyk pasakysiu: tokias nuoseklias ir išsamias analizes, kokias ponas Žygimantas padarė, aš užsiknisčiau daryti. Tai yra toks statistinių faktų išrankiojimas ir sudėliojimas, kad Nordea vadovybė turėtų šiam žmogui skirti premiją, o Vyriausybė, ar kas ten skiria apdovanojimus – nominuoti kokiam ordinui. Nes tai yra puikūs, išankstiniai, padėtį pakeisti leidžiantys duomenys, kurie apdirbti taip, kad jų nesuprasti gali tik koks nors neigiamai padidinto intelekto asmuo* arba koks nors nieko girdėt nenorintis išprotėjęs valdžiažmogis. Nes pagal tokius duomenis galima aiškiai planuotis, nustatyti esminius prioritetus ir padaryti sprendimus. Čia viskas aišku taip, kad aiškiau ir nebūna.
Žygimantas Mauricas ir Rūta Gaudiešienė - abu labu kalba apie realybę ir Lietuvos ateitį
Trumpai tariant, ponas Žygimantas sako, kad Lietuvos situacija yra dabar tokia gera, kokia tiktai gali būti (nepaisant jokių krizių). Tačiau po kelių metų mes jau imsim jausti nelabai kokias pasekmes, nes dabar kaip tik susiduriame su jaunų darbingų žmonių skaičiaus kritimu. Pirminė to kritimo priežastis – tai apie 1990 prasidėjęs gimstamumo kritimas. Praėjo 20 metų, tais laikais gimę žmonės jau tampa darbingais, tačiau jų skaičius – porą kartų mažesnis, nei anksčiau. Tiesiog iki ~1990 buvo porą kartų didesnis gimstamumas, o po to – krito taip, kad iki šiol normaliai neatsigauna.
Lietuvos gyventojai, jei pažiūrėsim į jų amžiaus grupes, turi kelis skirtingus periodus:
- Dabartiniai pensininkai – tai karo vaikai: karo metu gimstamumas buvo mažas, jų yra nedaug (grafike duobė)
- Vyresnio amžiaus (pagrindinai ~45-55 metų amžiaus) dirbantieji – tai pokario kūdikių bumo vaikai, jų labai daug (grafike pikas)
- Mažesnė, vidutinio amžiaus dirbančiųjų grupė (~30-40 metų) – tai karo vaikų vaikai, jų vėl nedaug (grafike vėl duobė)
- Didelė maždaug 20-30 metų amžiaus jaunų dirbančiųjų grupė – tai brandaus socializmo vaikai, prigimdyti tų, kas gimė per kūdikių bumą (grafike vėl pikas)
- Permainų periodo vaikai – tai dabar jau darbingu tampantis jaunimas (grafike duobė, kaip per karą)
- Europos sąjungos vaikai – nedidelis pikas tų, kas gimė pastaraisiais metais
Lietuvos demografinė piramidė 2010 metais, vertikaliai - amžius, horizontaliai - tūkstančiai, raudonom linijom atskirtos pensininkų, darbingų ir vaikų grupės
Galime grafike nesunkiai įsivaizduoti, kaip visos grupės juda iš ikidarbinio amžiaus pusės link podarbinio (pensijinio) amžiaus ir kaip keičiasi. Ir matom, kad kaip tik dabar Lietuva vis dar pergyvena patį geriausią periodą – dauguma žmonių darbingi. Tačiau jau dabar į darbingą periodą pereina permainų periodo duobė, tad kyla jaunos darbo jėgos trūkumas. O jau po 10 metų (2020) į pensinio amžiaus grupę ims sparčiai eiti pokario kūdikių bumo pikas. Tai reiškia, kad kils staigus pensininkų skaičiaus augimas, kartu susiduriant su staigiu darbingų žmonių skaičiaus kritimu.
Lietuvos demografinė piramidė 2020 metais, vertikaliai - amžius, horizontaliai - tūkstančiai, raudonom linijom atskirtos pensininkų, darbingų ir vaikų grupės
Dar po 10 metų (2030) į pensinio amžiaus grupę sulįs visas pokario vaikų bumas, visa didžiulė permainų periodo duobė, o Europos sąjungos pikas paaiškės besąs tokiu mažu, kad net neprilygstančiu karo vaikų vaikų duobei.
Lietuvos demografinė piramidė 2030 metais, vertikaliai - amžius, horizontaliai - tūkstančiai, raudonom linijom atskirtos pensininkų, darbingų ir vaikų grupės
Kokios iš viso to keitimosi, mano paprastu supratimu, gaunasi pasekmės:
- Jau dabar esantis tragiškas Sodros deficitas matyt taps absoliučiai nesuvaldomu, nes pensininkų skaičius išaugs, o dirbančiųjų skaičius sumažės. Trumpai tariant, tie, kas dar ne pensininkai – pensijų nesitikėkit. Negausit ir nesvajokit.
- Drastiškai kris NT paklausa, nes jį perka kaip tik 20-40 metų grupė, o šioji per artimiausius 20 metų bus neįtikėtinai maža. O ir bendras gyventojų skaičius kris. Ir taip toliau. Žodžiu, jei kas turit NT – išsiparduokit už bet kokią kainą, nes kitaip išvis niekada neparduosit anei už jokią kainą. Nes jokių priežasčių, dėl kurių Lietuvos NT rinka kada nors atsigautų – nenusimato nei po 2, nei po 20, nei po 200 metų.
- Gimstamumas neatgaus normalaus lygio, nes po Permainų periodo vaikų duobės eis „pikas“, kuris gilus, kaip karo vaikų vaikų duobė, po ko seks dar kita duobė, o paskui bus išvis neaišku, kas. Viskas, ką įmanoma padaryti – tai bent jau sukurti kažkokį būsimą gimstamumo piką, kurio dėka Lietuva išvis galėtų išlikti, jei per dar kitą piką sugebės panaudoti to piko gimstamumo rezultatą. Maždaug taip. Ir tam tėra vos keli metai, o po to jau išvis nieko nepataisysim.
Ir visa tai – nei neatsižvelgiant į migracijos procesus. Kaip suprantam, emigracija per metus sudaro dešimtis tūkstančių, o per artimiausius 10-15 metų emigravusių darbingų žmonių skaičius gali pasiekti trečdalį ar net pusę milijono. Tačiau imigracija negali kompensuoti nei emigracijos (imigracija yra daug kartų mažesnė), nei gimstamumo (imigrantų šeimose gimstamumas būna mažas). Negana to, imigrantų darbas yra nenašus, o patys imigrantai neretai kelia socialines problemas. Dar kartą pasikartosiu: Žygimantas Mauricas analizavo, neatsižvelgdamas į migraciją, ta katastrofiška situacija artėja dėl gimstamumo pokyčių. Tiesiog turėkim tą visą migracinį faktorių omeny.
Renginyje dalyvavo ir SIC atstovė Rūta Gaudiešienė, kuri irgi rodė tendencijas ir statistikas. Žmonių entuziazmas, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 metų, krenta tragiškai, visokios ten tendencijos ir t.t. – ką galim spėt, tas ir yra objektyviai. Tačiau aš jos paklausiau kito dalyko: ar ji mano, kad emigracija gali būti save sustiprinantis neigiamas procesas? Ir atsakymas buvo paprastas – yra aiškūs požymiai, kad būtent taip. Emigrantai įkalbinėja čia esančius išvažiuoti, nes pamato ir palygina gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje. Ir kuo emigrantų daugiau, tuo įkalbinėjimas įtikinamesnis. Galim spėt, kad užsienyje įsitvirtinantys, bendruomenes sudarantys emigrantai palengvina ir naujų emigrantų įsitvirtinimą svečiose šalyse. Todėl emigracija linkusi augti pati iš savęs. Ir juk žinome, kad emigruoja daugiau jauni žmonės, būtent tie, kurių duobė jau dabar ateina grafikėlyje, kaip kokiose kapinėse.
Paskutinis dalykas: dabar vis dar turime tą 20-30 metų amžiaus gyventojų piką. Bet gimstamumas – tragiškai žemas ir, negana to, dėl visokių ten krizių bei taupymo ant mamų, vaikų darželių, etc., linkęs artimiausiu metu sumažėti dar kardinaliau (gimstamumas linkęs sekti paskui BVP svyravimus su 2-3 metų uždelsimu). Ir jei šita gyventojų grupė neprigimdys daugybės, daugybės vaikų, tai ne tai, kad bus koks nors darbo jėgos trūkumas po poros dešimtmečių. Pažiūrėkit dar kartą į grafikus: Permainų vaikų kiekiai yra trigubai mažesni, nei socializmo vaikų. Jei tas socializmo vaikų pikas nepradės masiškai vaikų gimdyti per artimiausius keletą metų, dar vėliau galim gauti duobę, kur kritimas galimai bus išvis iki dugno.
Tai vat, tuos grafikus (dar kartą pasikartosiu: juose neatsižvelgta į migracinius procesus) dabar padauginkit iš migracijos ir tada sužinosit, kas darysis su Lietuva po 30-40 metų (t.y., tada, kai mes būsim senukais), jei per artimiausius keletą metų nebus įgyvendintos kardinalios demografinei padėčiai keisti skirtos programos. Aišku, to neįvardino ponas Žygimantas Mauricas, bet tai galim aiškiai suprasti.
Specialiai dar specifinei kai kokių klaidžiojančių kovotojų už teisybę rūšiai paprastai aiškinu: niekas čia nekaltas. Nei Landsbergis, nei Kubilius čia niekuo dėtas. Susidūrėm su išsigimusios sovietinės ekonomikos pasekmėm – lagerinė sistema griuvo, lageris bankrutavo, nemokami barakai užsidarė kartu su nemokamais lageriniais pietum bei lageriniais vaikų lopšeliais. Kalinių veisimas žlugo. Vat ir pasekmė**.
———-
* Jei pas mane čia ateis kokių nors neprityrusių runkelių, kurie nesupras ir prieštaraus, besiremdami tuo savo „aš nesuprantu, manęs tai neįtikino, blablabla“, tai mano įpročius jūs žinote – diskriminacija neigiamai didelio intelekto pagrindu čia įprasta. Taip kad jei kas nors norit prieštaraut, tai čia pirma pagalvokit, ar ne realybę neigt norit. Aš čia populiarumo nesiekiu, tik su protingais žmonėmis bendrauju, nes esu elitinis chamiakas ir taip toliau. Nu čia supratot.
** Sovietukai jau žino, kur jiems eiti. LTSR mylėtojai išbaninti visi jau seniai, o jei koks panašus sugrįžtų, tai tokį ir vėl išbaninsiu. Nes čia lagerinės nostalgijos platintojai nelaukiami.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Rokiški, perskaičiau ir senesnį Tavo įrašą su visomis diskusijomis 🙂 Įdomi tema tikrai. Mano paties asmeninis įspūdis iš viso to -- per mažai minima imigracija, per mažai.. Jei analizuojama tik iš gimstamumo pokyčių perspektyvos -- man tokia analizė ne visai pilna atrodo. Imigracija šiuo metu nepakankama kompensuoti šiems pokyčiams, bet ji tiesiog nėra skatinama, priešingai, yra stengiamasi kone atbaidyti imigrantus, prikurta visokių dirbtinių barjerų. Tavo argumentas senesniame straipsnyje buvo, kad reikia 50 000 imigrantų per metus ir esą Lietuva tam nepasiruošusi. Pasiruošusi ar ne, imigrantus atsivežti teks, kad jie sumokėtų mūsų pensijas ir išlygintų darbo jėgą, tos kreivės niekas kitas nepasuks. Lietuva nėra kokia Liberija, kad čia niekas nenorėtų atvažiuoti -- mes esame 50 vietoje pasaulyje pagal gyvenimo kokybę, apytiksliai, gyvename geriau už kokius 6 iš 7 pasaulio žmonių. Vadinasi, reikia tik sukurti paskatas ir palengvinti procesą. O nuo visų gimstamumo skatinimų priklauso turbūt tik tai, ar mums teks įsivežti 200 000, ar 500 000, ar milijoną baltarusių, gruzinų ir armėnų, nes kaip jau kalbėta,. Negražūs jie, treninguoti? O ką padarysi, jei buvai Londone, matei, kiek ten visokių rūšių žmonių, kurie kompensuoja panašias UK problemas. Atsiranda tada kitos problemos, be abejo, imigrantų integracija ir visa kita, bet turėsime iš ko mokytis -- Europoje daugybė šalių turi ir turės panašias problemas. Žodžiu, mano požiūris į visa tai kiek globalesnis. Jei pažiūrėsime pasaulio mastu, jaunų žmonių vis dar gerokai daugiau negu senų, žmonių skaičius vis dar auga. Kas iš tiesų čia vyksta, tai tiesiog europiečių (kilmės prasme) nykimas. Jei kokioje UK situacija atrodo geriau, tai ar nebus būtent imigrantai jos ir pataisę, arba kokie indai, kurie jau laikomi britais nuo antros kartos. Ir dar vienas įdomus procesas. Panaudosiu nuvalkiotą frazę „globalus kaimas“. Pigūs skrydžiai, laisvėjančios sienos, darbuotojų mobilumas, internetai.. Man atrodo, kad apskritai po truputį nyksta toks dalykas kaip tautinės valstybės. Europos sąjungoje netrukus matysime žmonių, neprisirišusių prie vienos valstybės, makalynę, kurios beje tikslingai ir siekiama -- kam visos tos kalbos apie mobilumą? Gerai tai ar blogai? O velnias žino. Ir velnias žino, kokia gi ta ateitis bus iš to. Jungtinės Europos Valstijos su nauja tapatybe? ES žlugimas? Kinų invazija? O tas maišymasis matyt neišvengiamas ir visur kitur pasaulyje, tik gal neateis taip greitai.
Imigrantų per metus reiktų apie 30-50k vien tam, kad stabilizuot emigracijos procesą -- tą, apie kurį ponas Žygimantas Mauricas išvis čia nekalba. Tačiau norint stabilizuoti duobę, kuri ateina, reiktų dar apie 30k emigrantų per metus. Ir norint bent truputį kompensuoti bendrus ankstesnių emigrantų praradimus -- dar kelių dešimčių tūkstančių emigrantų.
Ką padarė ponas Žygimantas Mauricas -- tai sustatė skaičius realistiškai. Todėl, viską sudėję, gauname jau ne 50k, o 100k imigrantų per metus, norint kompensuoti. Jau nekalbant apie tai, kad kompensuoja emigrantai viską labai prastai -- ir nekvalifikuotas darbas, ir problemos, ir jų pačių pakartotinė emigracija po kelerių metų, jų vietą užimant dar kitiems emigrantams, etc..
O dėl europiečių nykimo -- apie tai kalbama jau pusę šimtmečio. Lietuvoje tos bėdos atėjo vėliau, bet kardinaliai smarkiau.
dėl europiečių nykimo -- man yra tokia nuojauta, kad čia yra dėl dabartinės pensijų sistemos, kuri skatina dirbti, t.y. norėdamas užsitikrinti ateity turi pagrindinį dėmesį skirti darbui, o vaikai yra kaip pramoga laisvalaikiui kuris surija pinigus. Tuomet kai tęstinumui palaikyti (ką matome ir iš grafikų), reikia tų pačių vaikų kurie mus išlaikytų -- ir jų reikia sėkmingų ir gerai dirbančių ir darančių daug -- todėl reiktų pensiją sieti su vaikų darbo dydžiu (na kaip buvo anksčiau prieš pensijas, kai tėvai gyvendavo susenę tiek gerai kiek vaikai gerai buvo užauginti ir pasiekę). Kadangi pereiti nuo socialinės pensijos (dirbantys moka nedirbantiems pensijas) prie asmeninės (dirbantis susikaupia ir pats sau moka pensiją; tokia pagal liberalias pažiūras) turbūt būtų labai sunku (kas mokės tiem pensininkam, kuriem reikia išlaikymo), tai gal kaip alternatyva būtų ta minėta šeimos pensija (pagal konservatoriškas pažiūras) -- t.y. priklausomai nuo vaikų mokamų mokesčių tėvai gautų pensiją (ne tiesiogiai, bet gal proporcingai, už tikrinant minimalią socialinę apsaugą bevaikiams). Beje -- sujungus visas tris versijas (socialinę, liberaliąją ir konservatorišką), gautusi labai įdomus gyvenimiškas derinys -- dalis mokesčių eina kitiems, dalis sau, o dalis tėvams -- tuo pačiu senatvėj gauni atitinkamai socialinę dalį priklausomai nuo valstybės gerovės, asmeninę dalį priklausomai nuo asmens pastangų ir vaikų dalį priklausomai nuo jų užauginimo. Manau gautusi įdomus balansas -- pav jei esi darboholikas ir šeima dzin, tai užsidirbk ir džiaukis -- jei gyvenime nesisekė, tai visuomenė tavęs dvėsti badu nepaliks -- o jei gimdei ir auginai vaikus, bet nuo to nukentėjo karjera -- nebėda -- vaikų sėkmė bus tau džiaugsmas senatvėj 🙂
tai kur link trauksi ?
Rokiški, eik pas žmoną, švelniai pabučiuok ir greitai mum vaikų!!! :))
Rokiški, o kiek žmonių gamina realų produktą, kurį galima pačiupinėti ir atsikąsti? Manau, kad procentaliai nedaug. Po 30 metų tam reikės dar mažiau darbo rankų, o visokie dirbtiniai intelektai ir internetai teiks paslaugas neblogiau už žmonės. Faktiškai reikia pergalvoti, kaip perskirstyti sukuriamą naudą, nes žiūrėk -- Maximoje kasos automatai tik laiko klausimas.
Globaliai imant, realaus produkto gamybos nykimas būdingas ne tik Lietuvai, bet ir visai Vakarų Europai. Nuo tada, kai prieš ~40 metų susigalvojo kelt gamybą į Kiniją.
O dėl gamybos pertekliškumo -- nesąmonė. Šitas idėjas platino Karlas Marxas, teigęs, kad dėl gamybos automatizavimo ir susidarančios perprodukcijos norom nenorom pereisim į komunizmą. Paaiškėjo, kad nei velnio -- augantis vartojimas viską kompensuoja.
Kalbant apie Lietuvos vietinius reikalus, velnias žino, ar kokios nors priemonės demografinei padėčiai gerinti gali sugrąžinti ar padauginti Lietuvos piliečių tiek, kad situacija pasitaisytų iki normalios. Man atrodo, tam normalizavimui bus neišvengiamai pasitelkta imigracija. Klausimas tik, anksčiau ar vėliau, ir didesniais ar mažesniais mastais, o šituos dalykus nulems būtent būsimos politikos sėkmė. Argumentas, kad imigracijos nepakanka situacijai ištaisyti, neįtikina. Lietuvos imigracijos politika yra sutvarkyta taip, kad ne ES šalių piliečiams reikia eiti visiškus kryžiaus kelius norint įsidarbinti. Lietuvoje ekonominė situacija yra sąlyginai gera, šalis saugi, gyvenimo kokybė aukšta – tarkim, baltarusiai po šitos krizės jų šalyje mielai suvažiuotų čia dirbti, klausimas tada tik kaip Lukašenka reaguotų. Bet kuriuo atveju, manau, kad reikėtų nepamiršti rusų kalbos, nes imigracija ateis iš Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos ir pan. Ar tai būtų demografinė tragedija kita, tautinės sudėties prasme? Šokas tai tikrai, bet tragedija kažin, Vakarų Europai įprastas dalykas. O dabar apie pasaulinius reikalus. Šitas Lietuvos pavyzdys yra mažas lopinėlis bendro paveikslo – senosios Europos tautos nyksta, kuo toliau tuo labiau Europa darysis tautų katilas, maišymasis vyks ir tarp ES šalių tautybių žmonių, ir tarp ne ES šalių imigrantų. Prie ko visa tai veda? Prie didėjančio mišrių šeimų, ne savo gimtojoje šalyje dirbančiųjų ir t.t. procento, o ilgainiui prie tautinių valstybių jei ne žlugimo, tai susilpnėjimo Europoje. Prie tokių dalykų ES kryptingai eina – mobilumas ir jo skatinimas yra vienas iš svarbiausių žodžių ES politikoje. Ir labai juokingai atrodo, kai matai Lietuvos perkamus tyrimus apie migrantų grąžinimo strategijas ir šalia ES perkamus dešimt kartų brangesnius tyrimus apie mobilumo skatinimą.Tačiau tą susilpnėjimą turi kažkas pakeisti.Bus sustiprintas ES ideologijos diegimas, europiečio tapatybės skatinimas, kažkas panašaus kaip JAV – ten irgi tautų katilas, bet bendrą ideologiją ir bendrą kalbą rasti sugeba. Galiausiai, kas iš to gausis? Bus visur Europoje visokių spalvų ir kalbų žmonių, tų senųjų europiečių matyt mažoji dalis, tačiau kas bus likę iš senų laikų – tai toji ES ideologija, jei jos diegimas bus sėkmingas, ir susijusios vertybės.
Apie argumentus iš serijos „neįtikina“ -- žr. nuorodą kažkur straipsnio išnašose.
Kita vertus, apie imigracijos reikalus parašysiu visgi atskirai. Tai absoliučiai ne sprendimas, kaip bežiūrėsim.
Be emigracijos egzistuoja ir imigracija. Ir imigrantai beja yra dažniausiai su labai puikiai išreikštu gimstamumu.
Kitas Nordea’os seminaras jau bus apie etninio grynumo problemas :)))
Ponas, kiek suprantu, komentuojat neskaitęs iki galo? Tai arba eikit skaityt iki galo, arba išvis kur nors eikit.
Nieko gero :/
Na, bet ir iki milijono sumažėję vistiek liksim valstybe. Estų juk tik milijonas.
Permainų vaikų kiekis nesiekia 30k per metus. T.y., yra mažesnis už emigraciją. O emigruoja jauni žmonės. Ar suprantat, ką tai reiškia? Jie VISI emigruos, jei viskas vyks taip ir toliau. Yra reali tendencija, kad jau po keliasdešimt metų neliks milijono. Liks tik nedidelis kiekis dabartinių pusamžių, kurie po tiek metų tapę sukriošusiais senukais, miškuose nelegaliai rinks kankorėžius maistui.
Tenka laikas nuo laiko su emigrantais (ne tais iš televizoriaus, tais tikrais, iš, pavyzdžiui, Norvegijos) pabendrauti. Niekas nėra patenkintas. Nesu sutikęs vieno patenkinto emigranto (išskyrus susikūrusias mišrias šeimas, žinoma). Tad emigracijos burbulas arba sprogs plačiau sklindant žinioms apie „laimingus“ emigrantus, arba nuslūgs čia gerėjant ekonominei situacijai. Be to, išvykusių žmonių kiekis nereiškia jų uždirbamų pinigų dalies praradimo, kaip jau seniai aišku (čia aš dėl važinėjimo lievom mašinom, kas yra tragedija ir niūri perspektyva kiekvienam save gerbiančiam lietuviui). Į šią statistinę analizę, kaip minėjote, neįtraukta imigracija ir emigracija. Kita vertus, prognozės duomenis gali iškraipyti į visas puses tiek skirtingų veiksnių, kad vargu, ar kam nors ji gali pasirodyti pilna ar patikima. Graži ir akivaizdi – taip.
Dėl analizės pasirodymo nepatikima -- duomenys statdepo ir abejoti jais pagrindo ne daugiau, nei pačiu statdepu.
Dėl pilnumo -- yra tik du faktoriai, kurie gali įtakoti: pirmas -- tai mirštamumo pokyčiai, kuriems nėra pagrindo smarkiai keistis, o antras -- tai migracijos pokyčiai, kurie tik blogina situaciją.
Taigi, tamstos bandymas kelti abejones pačia analize, kaip pats suprantate, tėra labai silpnas ir greičiau tik į dar baisesnio baisumo pusę.
O vat dėl emigracijos -- taip, yra vienas nedidelis šansas sukurti atgalinės emigracijos srautą. Puerto Rico modelis -- iš ten vykę emigrantai į JAV vėliau labai norėjo grįžti, kai Puerto Rico ekonomika stebuklingai atsigavo.
Deja, nors apie emigrantų bangos grįžimą ir kalbama, jokių aiškesnių požymių, kad ji savaime galėtų prasidėti, nėra. net per krizę, staigiai pablogėjus sąlygoms Vakaruose, grįžtantis srautas nesusidarė, o vietoj to kilo tik dar didesnė emigracijos banga. Ir puikiai galime suprasti, dėl kokių priežasčių nesusidarė grįžtantis srautas, o išvažiuojanti banga padidėjo.
Jo… Kaip gerai, kad yra žmonių, kurie žino, kiek kada bus pagimdyta. Fun. Nežinau, kodėl ES vaikų vis mažėja. Kaip ir nežino niekas kitas. Nors apsimeta.
„Dar po 10 metų (2030) į pensinio amžiaus grupę sulįs visas pokario vaikų bumas, visa didžiulė permainų periodo duobė, o Europos sąjungos pikas paaiškės besąs tokiu mažu, kad net neprilygstančiu karo vaikų vaikų duobei.“
Galit vedžioti grafikėlius kaip norit, tačiau visi puikiai suprantam, kad numatyti gimstamumą galime tik iki to laiko, kai realus duomenys ateis. O jie, kaip dažniausiai ir būna, nesutaps. Grafikėlis viskas tvarkoj (išskyrus prognozę, kitaip tariant -- 1/3). Išvados iš to daromos labai keistos.
Ponas, kadangi žinau, kad tamsta nesat tūpas, o kitose srityse kietas, tai paaiškinsiu:
Jei ir nežinom, kiek gali pagimdyti moteris tiksliai, žinome, kad ji gali pagimdyti maždaug nuo 0 iki 10 vaikų per savo gyvenimą, negana to, žinome, kad moterys virš 40 metų praktiškai negimdo ir kad gali pagimdyti vidutiniškai ne daugiau, kaip 1 vaiką per metus. Štai tamstai ir principinės ribos.
Ir taip pat žinome, kad paprastai moteris (dauguma atvejų) pagimdo nuo 1 iki 3 vaikų esant praktinėms sąlygoms, panašioms į LT.
Taigi, jei žinome, kad kažkuriais metais bus pvz., 100000 moterų, kurios gali pagimdyti vaikų, tai žinome, kad maksimalus skaičius bus iki 100k vaikų tais metais. Štai taip gaunasi maksimalus įmanomas skaičius.
O minimalus įmanomas skaičius gaunamas, vertinant pagal tai, koks buvo minimalus gimstamumas ankstesniais metais, tenkantis vienai atitinkamo amžiaus moteriai ir kiek atitinkamo amžiaus moterų yra dabar.
Taip gauname principines ribas viršuj ir apačiai, t.y., minimumus ir maksimumus, iš kurių ribų išeit negalim. Ir t.t..
O paskui jau galim įstatyti ir kintamuosius pagal tai, kiek vaikų jau yra gimę duotąjai grupei, atitinkamai prognozuodami tikimybę vėlesniam gimstamumui, kuri krenta, didėjant jau gimusių vaikų skaičiui.
Tai vat, tame grafikėlyje galim pamatyti elementariai tūpą dalyką, kad po 20 metų gimdyti galinčių moterų sumažėja kokius du kartus ir net nesigilinant į visokius nuoseklius vertinimus, gaunasi vambzdec net prie geriausių norų. Kas, savo ruožtu duoda atitinkamas pasekmes kitiems porai dešimtmečių.
Vat tamstai ir prašom, iš kur prognozės ir kaip čia numatyti gimstamumą.
Žodžiu, tamsta tiesiog pasigilinkit į matematinę pusę, tai nereiks kalbėti apie abejones, savo nežinojimą projektuojant į aplinką. Suprantu, kad sritis nepažįstama, bet nėra ten taip jau keblu, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
„Nežinau, kodėl ES vaikų vis mažėja. Kaip ir nežino niekas kitas. Nors apsimeta.“
Kažkas kažkuo apsimeta tai tiksliai. Kai kurie aklais- tiek EU, tiek LT, statomi ne pavieniai namai, o cieli kvartalai- prie miestų daugiabučių, tolėliau namų. Žmonių (tiksliau šeimų) pagal būstų skaičių daugėja- nauji namai nestovi tušti. Dalį „pateisinti“ galima vietine LT ribose migracija- kaimiečiai pasidavė į miestą. Kaimai tuštėja, aplink miestus daugėja gyventojų.
Na gal čia tie socializmo vaikai naujakuriai- naujas trobas įsigyja. Įdomu būtų pamatyti EU tokius grafikus, bet tokių didelių apimčių statybas vien pokario vaikų ir jų vaikų kartoms nurašyti netikslu.
Trūksta grafike, kas statosi EU ir LT trobesius. EU gal imingrantai visokisu negrų kvartalus, o čia?
Tamsta darote prielaidą, kad NT pardavimų planavimas yra teisingesnė gimstamumo prognozė ilgam laikotarpiui. Ta prielaida maždaug tokia pat teisinga, kaip ir prielaida, kad karvių pieningumas koreliuoja su kaimiečių skaičiumi.
Na, neblogai pažįstu septynias trisdešimtmečių šeimas, tai mano aplinkoje skaičiai gaunasi tokie:
Dabar 14 suaugusių ir 8 maži vaikai.
Spėju kad per keletą metų bus dar 3 vaikai.
Bet taip pat spėju kad per kelis metus emigruos 4 suaugę ir 2 vaikai.
Taigi už keleto metų spėčiau kad mano artimoje aplinkoje bus 10 suaugusių ir 9 maži vaikai (3+2+2+1+1).
Nematau kodėl trisdešimtmečiai turėtų pradėti masiškai gimdyti vaikus. Kaip tik gavosi, kad susilaukę pirmo vaiko pamatė, kad gyvena pusbadžiu ir nelabai turi šansų į nuosavą būstą, ir pradėjo rimtai galvoti apie emigraciją.
Štai su būstu, atrodo, greitai viskas išsispręs. Atpigs NT nevaikiškai (o ir negali neatpigt, nes dabartiniai rodikliai realybės neatitinka totaliai).
O vat su gimstamumu -- sudėtingiau. Europos sąjungos vaikų pikas buvo demografinę padėtį pakeitęs iki maždaug nulio ar nežymiai teigiamo (t.y., vos vos daugiau gimsta, nei miršta). Bet tos skatinimo priemonės buvo gan silpnos. Atostogos ir išmokos mamoms -- tik gabaliukas viso reikalo -- nėra tokio elementaraus dalyko, kaip vaikų lopšeliai, vaikų darželiai, mažos mokyklos kaimuose uždarinėjamos, etc.. Plg., skandinavų šalyse gimstamumas yra visai padorus, nes socialinė politika visiškai kita.
Gal čia reikia politinės valios ir tiesiog geros propagandinės kampanijos, kad nuo pensininkų valdžia persisuktų link jaunų žmonių.
Pauliau. Padalink dabartinę skolą ant galvos milijonui, ir dar prie skolos pridėk naujas skolas. Nes kolkas iš biudžeto finansuojamas valdininkų skaičius „netrackina“ ir nekoreliuoja su gyventojų mažėjimo tendencijomis. Na, ir dar nepamirškim, kad paprastai valdžios pagimdytos skolos nėra naudojamos investavimui (čia turiu galvoje, LT).
Netiesa, kad valdininkai finansuojami iš skolintų pinigų -- valstybės valdymo išlaidos sudaro labai mažą dalį biudžete. Bet esmė teisinga. Valstybės išlaidos mums yra per didelės.
Čia yra tokia įdomi distinkcija -- valstybės išlaidos ir viešasis sektorius 🙂
O jei rimčiau pažvelgsim -- problema yra net ne išlaidose, o stabdžiuose: LT vis pakliūna į ES dugną pagal mokesčių tragiškumą ne dėl mokesčių dydžio, o dėl jų nenormalaus komplikuotumo.
T.y., valstybė ne tik pati ėda pinigus, bet trukdo pinigus uždirbti.
Taigi viskas yra tam ir susukta kad butu palanki terpe korupcijai. Kuo sudetingesni istatymai tuo lengviau manipuliuoti jais ir bausti uz viska.
p.s. o kaip yra siandien su detaliais planais ? Visdar neparengti ? Norvegijoj -- graziausiuose kampeliuose visur sustatyti namukai ( atitinkantys standartus ) o LT? -- dabar leistu statyti paezerese -- ar jauciat kiek darbo vietu butu, kiek medziagu pirktu? Nebutinai „triaukstes dachias“ bet rastinius namukus su cerpiniais stogais.
Taine-reikia dabar visiems i sodus susigrusti. JAV suburbai yra detaliuo planu rengimo pavyzdys -- zmones gyvena kaip turniskese. Pusynuose, miskuose, prie upeliu prie ezeru -- ir visiems viskas ok, bet zinoma tik ne Lietuvoi.
Kaip pasakė kokia tai Prunskienė -- negalima leisti statytis namų miškuose, nes žmonės ims prekiauti žeme, darytis iš to verslą ir pinigus, jie galės iš to užsidirbt.
Ok, neteisingai parasiau. Turejo buti „viesas sektorius“, bo tikrai ne tik valdininkai praryja, bet ir visas neefektyvus viesas sektorius. As tai ir turejau omenyje.
Ir esminis akcentas, esminis akcentas -- ne tai, kad praryja, tas dar nieko būtų. Jie naikina visus, kas tik kuria pridėtinę vertę. Čia yra bėda.
Super. Sveikinimai Nordea, tikrai šaunus darbas. O tamstai baltai pavydžiu :).
Nordea padarė tikrai įdomia interpretacija-analizę, gavosi artimesnė gyvenimui, ne vien tik skaičiai.
Reiks iš lentynos ištraukti gyventojų skaičiaus kitimo modelį, „sukaltą“ prieš 11 metų ir palyginti.
kad ir kaip liudnai čia viskas atrodytų manau, kad belieka tik susitaikyti ir ieškoti teigiamu pusių, nes neigiamas trendas per didelis ir per gilus kad kažką pavyktų pakeisti.
Užtat sodyba senatvėje galbūt realiau atrodo nei dabar 🙂
O šiaip musu valdžios galvoms tikrai reiktų kažką spręsti iš esmės su demografine politika, nes žmogaus pajamos jam visai kitaip atrodo kai esi vienas ir kai turi pvz. 3 vaikus. Mano pasiūlymas būtų labai paprastas -- turinčius tris vaikus atleisti nuo absoliučiai visų mokesčių (būtent ne mokėti kažkokias pašalpas, o atleisti nuo mokesčių -- ką užsidirbai tą ir turi, o prie valstybės prisidedi tuo kad augini vaikus). Skamba drąstiškai, bet tikrai suveiktų -- juo labiau tie papildomi pinigai gi sugrįžtų į rinką tuoj pat, nes būtų išleisti visokiems pirkiniams/paslaugoms.
hmm, gi zinome kas ant lietuveles pasinaudoja mokesciu lengvatomis:) tuoj visi su lehusajs nuo vilniaus pkarasciu vilu, tures pazymas, kad turi 3 vaikus, kaip ir dabar is ~25 antroku mokykloje, uz pietus moka gal 5-7. kiti naudojasi lengvata, mol vienam seimos nariuj neturi 1050 lt/men, o vaika atveza su lehusu…
mano galva, svarbus klausimas, kur ‘deti’ vaika po metu. nes lopseliu nera (na, beveik nera) arba privatus uz lehuso imoka menesiuj, aukle -- nepigiau. Darzeliuj uzsirashyti reikia dar vaikui negimus…
Tie reikalai su neteisingomis lengvatomis yra nesunkiai patvarkomi, įvedant mokestines progresijas.
O dėl darželių -- čia yra vambzdec pas mus. Ir tai tęsiasi jau krūvą metų. Lietuvoje vaikystės ir motinystės finansavimas yra vienas iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje.
O tai kas ten pisa protą, kad pačios didžiausios išmokos mūsų mamoms?
Išmokos yra gal ir vienos iš didžiausių, bet jos sudaro labai mažą dalį reikalingų išlaidų motinystei/vaikystei. Suminės išlaidos -- bene mažiausios ES.
Proto knisimas su motinystės išmokomis buvo dėl paprasto reikalo: kažkokie trenkti Kubiliaus patarėjai sugalvojo, kad reikia mažinti pensijas, o kad pensininkai nesipriešintų, reikia surasti kaltus. Ir surado kaltus -- mamas, kurios tipo per daug gauna. Labai buka „skaldyk ir valdyk“ realizacija.
Dėl mokesčių atleidimo -- puiki idėja. Tik dar reiktų patvarkyti taip, kad neliktų to grynai dirbtinio skaidymo į „darbuotojo mokamus mokesčius“ ir „darbdavio mokamus mokesčius“, kur ir tie, ir ani išties yra mokesčiai nuo darbuotojo atlyginimo.
aha, pritariu, daugiau aiskumo butu, kiek kas moka.
ir dar: kodel pas mus algas moka kas menesi, o ne kas 4 savaites ar kas savaite. zmonai paskaiciavo motinystes ismoka: 1 metai -- 100%. taip jie skaiciuja -- alga pries mokescius X daugina is 12 men ir dalina is dienu skaiciaus metuose 255. gauna dienos vidurki ir ta vidurki daugina is 21,1 (darbo dienu skaicius per menesi) taip ir gaunasi 99,3%, o ne 100%:)
Dėl to dirbtinio skaidymo, dauguma išvis neisivaizduoja kokie jų kaštai įmonei. Geriausiu atveju prisimena tą skaičių, kur į darbo sutartį įrašyta. Ir net neįtaria, kad yra kažkokie mokesčiai darbdaviui. Nx pagerėtų situacija, jei visi mokesčiai būtų palikti tik darbuotojui. Tegu mokesčių administravimas lieka kaip buvčs, bet tegu į darbo sutartį būna įrašomas visa darbuotojo kaina darbdaviui. Va tada pamatę skirtumą didesnė dalis susivoktų realybėje.
Aš manau, kad tas dirbtinis skaidymas buvo daromas tyčia, norint primakliavoti taip, kad niekas nesusigaudytų, kiek mokesčių sumokama ir galvotų, kad mokesčių mokama labai mažai.
Aišku, negaliu to savo įtarimo pagrįst, bet esu tiesiog užtikrintas.
Net nereikia nieko grįsti 🙂 Kas samdo darbuotojus puikiai žino kiek jiems aišku apie mokesčius. Ne vienas dykas darbuotojas, prašęs pakelti algą nors 100 Lt. (ale -- ką čia jums reiškia tokios „kapeikos“) ir gavęs į dantis visą mokesčių išklotinę, išsižiojo…
Kas kart aiškinant tokius dalykus darbuotojams ir mokant sodrai pinigėlius (~50 prc. DU) norisi staugt…
Čia yra vienas senas, paprastas, retai naudojamas, mažai žinomas, tačiau nuostabus vadybinis hakas -- siųsti visus be išimties darbuotojus į šiokius tokius minimalius finansų ir buhalterijos kursus.
Aišku, užtikrinant, kad kursuose bus paaiškinta ir apie skirtumus tarp pajamų ir pelno, tarp kintamų ir pastovių kaštų, etc. (t.y., supratimas apie finansus), bet būtinai -- ir atlyginimų padalinimas mokesčiams.
Tokie finansiniai kursai, nors atrodo absoliučiai nereikalingais, pakelia darbuotojų finansinį sąmoningumą tiek, kad keli šimtai mokymams išleistų litų neretai atsiperka per kelias savaites -- žmonės ima galvoti apie tai, kaip padidinti įmonės pelningumą ir savo atnešamą naudą, gerinti veiklą, etc., etc. etc..
Ir svarbiausia, atsiradus supratimui, tokie darbuotojai tampa realiais darbdavio sąjungininkais.
Drįsčiau prieštarauti 🙂 Yra išlikusi tokia klasė specifinės srities darbuotojų, kuriems visiškai nė motais finansinis pradžiamokslis 🙂 Jie turi savo požiūri į finansus ir į visus kitus, kurių diplome nėrą nieko bendro su žodžiu „medicina“ 🙂
Pritariu -- puiki analize. Dziaugiuosi kad pagaliau ja padare musu ekonomistai, bet tuo paciu gaila kad tenka dziaugtis tik analizem (suprask -- issamus turimu statistiniu duomenu analizavimas ir komentaru pateikimas nera joks stebuklas ir ji manau galetu padaryti kiekvienas mastantis zmogus) o ne pvz dar ir konkreciais/konstruktyviais pasiulymais ka reiketu daryti. Analize kaip toki ji daug vertes nesukuria -- ypac kai ji tokia „nedziuginanti“. Noretusi pradeti matyti isvardintus variantus „Ka butu galima daryti turint dabar turima info“ su detaliais uz/pries kiekvienam, kad butu galima pradeti diskusijas apie sprendimo variantus.
T.y. -- idomu kada pereisim nuo elementaraus pradinio zingsnio -- problemos konstatavimo prie konstruktyvaus bandymo ja spresti (o ne politikavimo, isterikavimo ir nereikalingo panikos kelimo ka musu ziniasklaida ir politikai jau puikiai ismoke daryt)?
Mano nuomone so far -- jei nedarbas sumazes, gali buti kad atlyginimai pakils pakankamai kad LT darbo rinka pradeti darytis vis patrauklesne imigrantams (nesam tokie jau skirtingi pvz nuo Airijos manau). Negyvenam vaakume -- bus geru darbo vietu -- atsiras ir dirbanciu. Nebutinai lietuviu. Manau reikia toliau skatinti gimstamuma ir beje paskutinis motinystes ismoku istatymas manau yra labai net neblogas (idomu ar pavyks jo nesugriauti igyvendinimo fazeje). Taip pat reikia supaprastinti iki minimumo imigracijos reikalavimus kvalifikuotiems darbininkams. Pradeti reklamos kampanija siekiant pritraukti imigrantus is BE, UKR ir panasiu saliu. Ka manot? Ka dar matytumet kaip sprendimo variantus?
Imigracija niekur neišsprendžia demografinių ir ekonominių problemų -- geriausiu atveju truputį sušvelnina, kartu sukeldama krūvas kitų bėdų, neretai -- kardinaliai gilesnių (plg. su Prancūzijos atveju). Tad apie ją išvis reikia užmiršti.
Dėl atlyginimo kilimo -- jis gali kilti, jei yra iš kur kilti. Jei atmintis nemeluoja, situacija tokia, kad vienam darbingam gyventojui pas mus tenka 5 kartus mažiau BVP, nei Vokietijoje, o atlyginimų skirtumas žemutiniame sektoriuje tik 2 kartai.
O vat dėl sprendimo variantų -- prieš tuos sprendimus svarstydami, sutikim dėl paprasto dalyko: pirma visai visuomenei būtina įsisąmoninti, kad čia ne šiaip problemos, o realus valstybės galas, dar mums gyviems besant, kas šviečiasi kuo ryškiausiai. Todėl sprendimų reikia kardinalių, o ne kosmetinių. Tiesa? 🙂
Žinoma iš imigracijos kiltų daugybė gilių problemų, kurias dabar turi Latvija ir Estija su rusais pvz., nereikia net į Prancūziją žiūrėti. Bet užmiršti? Nelabai bus iš ko rinktis, bijau 🙂 Arba imigracija, arba ragai. Man nelabai šviečiasi, kad visi tie kardinalūs sprendimai vis dar galėtų kažką pakeisti.
Ne, tamsta klystat. Imigracija neišsprendžia jokių demografinių problemų. Tame yra didžiausia bėda.
http://rokiskis.popo.lt/2011/06/29/imigracija-fail/
Na, šį kartą atmintis Tamstą „pavedė“. Vokietijos BVP (PPP per capita):36621 USD, Lietuvos -- 17185 USD. Skirtumas 2,1 karto. Vidutinis atlyginimas Vokietija (prieš mokescius)- 5692 USD, Lietuvoje -- 858 USD. Skirtumas 6,6 karto. Šaltinis primityvus -- wikipedija (čia galima šaipytis :)). Bet tokios disproporcijos reiškia, kad Lietuvos ūkyje yra rimtų, sisteminių problemų. Jas bent kiek prasprendus, spėju, ir demografiniai reikalai kiek pasitaisytų.
Paieškokit BVP per dirbantį gyventoją. Ir atlyginimą ne vidutinį, o arba entry levelį arba medianą (vidurkiai yra nieko nereiškiantis skaičius, tikiuosi nereikia aiškinti, kodėl).
Nes kiek atsimenu, buvo pointas, kad normalūs vertinimai rodo labai prastą darbo našumo situaciją ir socialistinį santykį tarp darbo našumo ir apmokėjimo LT.
OK. Skaičiai paskubomis pačiupti. Ištaikysiu laisvesnę valadėlę, tikslesnių paieškosiu, nors nemanau, kad situacija iš esmės pasikeistų.
Ir buvo vieša diskusija apie BVP ir DU santykius Lietuvoje ir Europoje tarp berods p.Gylio ir p.Nausėdos. Pastarasis net ir pritempinėdamas skaičius jokių „socialistinių“ santykių neparodė.
Ghrmz, dabar pats ieškau ir nerandu, kur tuos skaičius buvau radęs pagal produktyvumo ir atlyginimo santykius. Gal ir pripainiojau. Nežinau.
O tarp kitko fotkė su mašina, o ir komentaras po ja tai zjbs. Tik dabar daeina man kodėl tokį pavyzdį keistą (keistą gal tik man) pasirinkai…
Čia ne aš pasirinkau šitą pavyzdį -- tai Nordea padarė. Jie šaunuoliai.
be migracinio faktoriaus dar reiktu tureti omeny ir pastaruju 20 metu totalines ramybes faktoriu. ekonomikos nuosmukiai skambiai vadinami krizemis, taciau a nei bado, a nei maro, a nei karo. ar daug zmoniu pradejo zeme „arti“ savo rankomis kad pramisti? va kai nebus ko esti net siuksliu konteineriuose va tada ir bus krize.
p.s. saikingai protingas asmuo vs neigiamai padidinto intelekto asmuo 😉
Jo, iš trijų per Nepriklausomybę patirtų krizių, tik viena buvo reali (kai vyko blokada ~1990). Vagnorinė Rusijos krizė praėjo gan pakenčiamai, o dabartinė krizė problemų irgi sukėlė daugiau ne tiek iš savęs, kiek iš nerišlių Vyriausybės veiksmų.
tai tik laiko klausimas kada bus dar viena. jei pasaulis neapsivers, tai mano saikingai protingos smegenys sunkiai suvokia lietuvos padeti po 2013 metu, kaip bus uzsukti EU paramos kraneliai. tik kazkaip tylu tylu…
Bus isterikų nemenkai.
O juk yra dar tokiu, kurie priestarauja dirbtiniam apvaisinimui. Jeigu nevaisingu seimu niekas nevaisins, duobe bus dar gilesne. Kodel apie tai Dagys ir kiti negalvoja?
Čia jums, ponas geras pavyzdys, kaip ideologinis briedas sugeba nugalėti sveiką protą. Jei neklystu, Lietuvoje yra apie 200k nevaisingų šeimų, ar ne?
Cia net tik ideologinis briedas, bet dar ir primityvus bukumas. Kiek girdejau yra kas tokia savo problema sprendzia paprastai, seda i masina ir nuvaziuoja i kita sali. Dar esu girdejes apie klinikas kur padpolnai daro sita reikala Lietuvoje. Skirtumas tik, kad tai brangu ir prieinama ne visiems.
Ir del tu paciu priezasciu dar ilgai ilgai niekas neisileis imigrantu, nes zin dar krauja lietuviska paims ir praskies, baisu.
Tas lietuviškas kraujas per paskutinį tūkstantmetį tiek praskiestas, kad net neaišku, kokio čia kraujo pas mus yra daugiausiai.
O šiaip, kur ideologinis pamišimas aptemdo sveiką protą, ten gero nelauk.
Dagys -- tundra. Neįsivaizduoju, kaip mano vienmandatėje jį galėjo išrinkti :/
o gerbiams Nordea analitikas nepaminėjo kiek statistinis patriotas turi pagaminti vaikų kad išgelbėtų tėvynę?
🙂 jeigu taip jau trūksta tų „dabar jau darbingais tampančių“ tai kodėl darbo nėra a? gal reikia kažką su tuo ir švietimo sistema daryt, tada ir migracijos problema nebebus tokia didelė
Su daug kuo reikia daug ką daryt. Bet prielaida apie „darbo nėra“ yra neteisinga. Darbo yra, tačiau yra barjerai darbui ir skatinimai nedarbui.
Na, iš mano varpinės žiūrint, tai kai kur jau net ne barjerai o tikri spąstai -- tik kyšteli nosį į savo verslą ir „čiaukšt“ -- gerai jei spėji laiku atsitraukti, o priešingu atveju taip ir lieki bėgioti minų lauke…
Na, aš tiesiog atsargiai parašiau apie tai 🙂
Taip, būna, kad žmogus pabando užsiimt kokia veikla, sukiša pinigus, primoka mokesčių nei už nieką, o paskui dar lieka skolingas valstybei ir persekiojamas mokesčių.
Štai jau ir Nausėda prabilo šia tema, tik kol kas neskambina pavojaus varpais. Rokiški, atleisk, kad Delfi nuorodą dedu 🙂
http://verslas.delfi.lt/business/gnauseda-darbo-jegos-trukumas-pasijus-greiciau-nei-manome.d?id=47089593
Vat todėl Gitano Nausėdos kursas ir krenta -- nes anas vis nedrįsta pasakyt kažką aštresnio ir griežtesnio. Bet akivaizdu, kad Žygimanto Maurico jis neigti nebando.
Specialiai dar specifinei kai kokių klaidžiojančių kovotojų už teisybę rūšiai paprastai aiškinu: niekas čia nekaltas. Nei Landsbergis, nei Kubilius čia niekuo dėtas. Susidūrėm su išsigimusios sovietinės ekonomikos pasekmėm – lagerinė sistema griuvo, lageris bankrutavo, nemokami barakai užsidarė kartu su nemokamais lageriniais pietum bei lageriniais vaikų lopšeliais. Kalinių veisimas žlugo. Vat ir pasekmė**.
Ar tikrai niekas nekaltas? Ar tikrai taip atsitiko tik dėl griuvusios sistemos? Kodėl tada kitos šalys nesusiduria su tokiomis problemomis (kad ir Estija)?
Tamsta manote, kad Estija nesusiduria su panašiomis problemomis? Rytų Vokietijoje, kur procesas vyko staigiau, nors kompensaciniai mechanizmai irgi buvo stipresni, kai kuriuose miestuose jau gyvenamuosius namus griauna. Nes neliko, kam gyvent.
Beje, gimstamumo per se rodikliai tai lyg ir gerėja pastaruoju metu. 2010 m. šiek tiek smuktelėjo, bet 8 m. trendas neblogas. Įdomu kaip bus vėliau:
http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010511&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=10422&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=
Gimstamumo pokyčiai vidutiniškai eina su kelerių metų uždelsimu paskui BVP. Dabar turėtų imt krist paskui 2008 metų BVP kritimą.
Pingback: Imigracija fail « Rokiškis
Dar toks dalykas, kad vaikus gimdo vis vyresnio amžiaus žmonės. Mano mama mane pagimdė 23 metų, tada labai buvo normalu, o dabar, kai aš būdama tokio pat amžiaus turiu du vaikus daugumai atrodo, kad kažkas su manim ne taip. Mano aplinkoje, daugelis mamų pirmų vaikų susilaukė 28-30 metų. Daugelis žmonių į darbo rinką rimtai įeina baigę mokslus, jiems būna apie 24-26 metus. Taigi, kol vaikai pradės dirbti, šių laikų mamai bus apie 54 metus.O senelei apie 77 metus. Bus laikas, kai tipiniam dirbančiąjam teks dvigubas krūvis: išlaikyti vis dar besimokančiu ar studijuojančius savo vaikus ir jau pensinio amžiaus tėvelius, geriau, kad vaikai gimtų jaunesniems žmonėms, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad labai sunku studijuoti, dirbti ir auginti vaikus, nes trūksta darželių, lankstesnio jų darbo laiko, juk dauguma studentų dirba vakarais, o išlaikyti šeimą iš vieno dirbančiojo atlygio… na ne Lietuvoj tai įmanoma.
Čia yra tokia specifika: jauni žmonės visiškai nejaučia užtikrintumo ateitimi, todėl siekia pabaigti mokslą, įsitvirtinti darbe, susikurti gerbūvį, o jau tada gimdyti. Atitinkamai ir auga gimdymo amžius.
Ir tamstos minimas neįtikėtinas darželių trūkumas, jų darbo nenormalumai, etc., etc. -- tai tik dar kardinaliau pablogina tų jaunų šeimų situaciją.
Gaunasi taip, kad valstybė investuoja į pensininkus jaunosios kartos sąskaita, o tai yra užtikrintai feilinantis procesas.
Ir kas įdomu, ilgainiui feilina ir tie patys godūs pensininkai, kurie galvoja, kad kelis metus pragyvens jaunų sąskaita. O paskui paaiškėja, kad dėl godumo jie patys ir praranda galimybes savo pensijoms.
Na, negalima taip suabsoliutinti. Mano pavyzdys visiškai priešingas, kai aš gimiau, mamai buvo 38 metai, kai gimė mano dukra, man buvo 22, žmonai -- 20, ir studijavom ir išgyvenom, ir kažkaip bandėm dirbti ir viskas tvarkoj. Man kažkodėl atrodo, kad reikia panaikinti kokybiškų prezervatyvų prekybą LT, ir visos problemos išsispręstų, tarp studentų būtų gimstamumo bumas 😀
Jeigu rimtai, dukrai tuoj 7, o mes antro vaiko dar nesusilaukę, bet principe, tai irgi ne už kalnų, reikia žmonai mokslus leisti pabaigti, nes buvo išties sunku.
Šiaip, kiekvienas atvejis vis kitoks, ir suabsoliutinti tikrai neverta.
Suabsoliutinti neverta, bet tendencijos yra pakankamai aiškios. Vidutinis amžius, kada susilaukiama pirmo vaiko, auga. O tai reiškia, kad po pirmo vaiko lieka žymiai mažiau laiko kitiems vaikams, t.y., tiesioginis apribojimas gimstamumui.
Sveiki,
keletas pastebėjimų apie imigraciją, kurie nebuvo paminėti:
a) mes nesame tokios didelės valstybės, kaip UK ar Prancūzija. Todėl čia imigravę baltarusiai, ukrainiečiai ar kiti rusakalbiai nesimokys lietuvių kalbos. Nereikės nei okupacijos, dings LT iš žemėlapio su savo archajiška kalba.
b) iš tų imigrantų naudos tik mokesčiai, nes pačiam teko pastaruosius du metus dirbti BY, ir ką? Ten sumokami mokesčiai, perkamas maistas ir viskas (10, max 20 proc. pajamų). Visi kiti pinigai vežami į tėvyne ir leidžiami čia. Vien PVM sumokama tiek pat kiek išleidžiama ten, ir tai tik iš vieno pinigų prasisukimo rinkoje. Taigi jei jau skatinti imigraciją, tai ne darbo turizmo, o ilgalaikę.
c) Kita vertus gal geriau imigruoti savo emigrantus? ir su kultūra nekils problemų, ir su kalba.
a)teisybė tikrai, visiškai galimas dalykas 🙂
b)bet baltarusiai ir dabar į Lietuvą važiuoja pirkti visko, nors čia ir nedirba 🙂 didesnis pasirinkimas bet kurių prekių, kurias tik paimsi. Natūralu, kad tu BY savo pinigų neišleidi, nes ten nėra ką pirkti, bet baltarusiams gali ir atvirkščiai atrodyti. Jei ten situacija su asortimentu nesikeis ir baltarusiai pradės pas mus dirbti, tai visai nemažą dalį tų pajamų išleis per Akropolius.
c) bet užtai žymiai sunkiau prisivilioti 🙂
Ponas Ryti,
a) nėra ką paprieštaraut ar pridėt.
b) ir vėl sunku kažką pridėt, nors klausimas ir platesnis, vertas gilesnių kapstymų, ne toks vienareikšmis.
c) o čia tiesiog klausimas apie metodus.
a) Malonu 🙂
b) Apsipirkti pas mus važiuoja toli gražu ne vidutinės klasės baltarusiai, perka nuo drabužių iki buitinės technikos (tikrai ne pirmo būtinumo prekės). Manau tokie tikrai nevažiuos pas mus dirbti, nes ir ten jie pakankamai gerai uždirba, o važiuos kurie pinigų neturi ir uždirbtus pinigus leis ant būtiniausių prekių jau BY.
c) prisivilioti tikrai sunku, bet iš kitos pusės su jais tolimesnių problemų daug mažiau. Kitas klausimas kiek procentų „sulietuvintų“ imigrantų paseks mūsų tautiečių pėdomis ir emigruos toliau?
Sutinku, analitikas padarė gerą darbą ir įvertino perspektyvas.
Ir kas iš to ? Raibuliai ežero paviršiumi nubėgo. Ir tiek.
O ir vaikų gimdymas situacijos nepagerins. Greičiau atvirkščiai. Pablogins. Štampuosim darbo klasę vakarų europai. Eksportuojanti Lietuva. Matau žymiai didesnę problemą emigracijoje nei gimstamumo nepakankamume.
Beje, Rokiški, klysti. Dėl esamos situacijos kalti ir Lanzbergis, ir Brazauskas, ir Kubilius, ir Vėsaitė, ir Zuokas, ir Kirkilas ir visi likę. Sėdintys ir sėdėję. Valdžioje. Jie nustatinėja žaidimo taisykles ir kaip jų laikomasi.
Ponas Daliau, tamsta nesąmoningai bandote statyti priešstatą tarp žvėriškos emigracijos ir katastrofiškos gimstamumo duobės. Tai, atleiskit, idiotizmas, nes abu reiškiniai yra nebent tik vienas kito pasekmes stiprinantys, bet niekaip viens kito neneigiantys. Ir abudu, beje, košmariški.
Absurdiška priešstata ten, kur jos nėra -- vienas iš durniausių argumentų. Venkite to. Negalima išspręsti vienos problemos, ją priešpastatant kitai ir sprendžiant tos kitos gilinimo sąskaita.
O dėl kaltųjų -- galima kalbėti apie tuos, kas kalti dėl nedarymo. Taip, tada kaltint galima visus 🙂 Visi blogi, o mes labai nelaimingi ir visi dabar mums skolingi nes prasikalto prieš mus 😀
Beje, Vytautas Landsbergis apie žiaurią gimstamumo duobę ir jos galimas katastrofiškas pasekmes kalbėjo dar prieš kelioliką metų, tik visiems buvo nusispjaut -- tais laikais buvo įprasta rėkaut, kad Landsbergis belenkuo visus tik gąsdina. O berods prie Kirkilo visgi buvo priimtos šiokios tokios gimstamumo skatinimo priemonės.
Aš tik norėjau pasakyti kad vandens pilimas kibidais į bačką be dugno bergždžias reikalas. Pirma reikia susitvarkyti su emigracija (ir kitom vidinėm problemom), tuomet gimstamumo didėjimas ir padės.
Priešingu atveju masiškai eksportuosim darbo jėgą ir tiek.
Ne, ponas. Nesuprantat. Tai nėra vienas kitam prieštaraujantys procesai. Norint susitvarkyti, realiai būtinos abidvi sąlygos.
Taip, emigracija paskutiniais metais berods jau ėmė viršyti gimstamumą, bet pats emigracijos sustabdymas savaime neatstato populiacijos niekaip. Net jei emigracija stotų iki nulio, katastrofiška situacija išliktų.
Todėl abi problemos turi būti sprendžiamos paraleliai, tai būtina sąlyga: neišsprendus vienos iš jų, visvien artėjam prie katastrofos praktiškai tais pačiais tempais.
Kaip buvo Rokiškis durnas, taip ir liko 😀 Tokie ala ekspertai nesuvokia, kad po 30-40 metų Lietuvoje gyvens 5 mln. gyventojų, didžioji dalis bus jų ne lietuviai, bet pvz Lietuvoje gimę.
Ir juokas ima iš Nordea ekspertų 😀 😀 Jei jie ekspertai būtų -- nebūtų Nordea minuse sėdėjus per krizę, darbuotojus atleidinėjus ir algas mažinusi 😀 būtų pasiruošusi, o ne drebinusi kinkas 😀
Svetimu vardu pasirašęs idiotas išsiųstas į vietą, kur jam nepatiks.
Truputį pažaidžiau su duomenimis. Su Rokiškiu jau šia tema šiek tiek diskutavome prieš pusmetį, kuomet buvo pirminė analizė, bet norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į tą detalę, jog baisi situacija atrodo ne tik dėl to, kad mamos gimdo per mažai vaikų, bet situaciją iškreipia ir tas faktas, jog mamų amžius didėja, kaip mini Ramunė.
Štai pažvelkite į šį grafiką:
http://www.justinas.lt/LTdemo5.PNG
Akivaizdu, jog didėja tarpas tarp bangelių ir duobelių. Jei 1962ais tėvai gimdė būdami 25 metų amžiaus vidutiniškai, tai jau vos 1976ais gimusiųjų amžius, kuomet demografinė banga atsikartoja, jau yra 28 metai. Galiu tik spėlioti, jog toliau šis amžius dar šiek tiek vėluos. Ar bandėte kada su Picasa ar Photoshopu ištęsti šviesų kreivę pritaikant autokontrastą? Bangeles ištempus per ilgesnį diapozoną atsiranda tokie tušti tarpai. Taip atsiranda tarpai ir didėjant amžiui, kuomet jauni žmonės susilaukia palikuonių. Šiek tiek papaišiau grafikiuką, kuris net čiainykui paaiškina, kaip populiaciją veikia reprodukcinio amžiaus didėjimas (čia jokiu būdu nelaikau skaitytų tokiais, bet labiau save nemokantį reikšti minčių):
http://www.justinas.lt/LTdemo6.PNG
Ką tai reiškia? Jeigu gimstamumas sumažėjęs trečdaliu (t.y. karta tiesiog nesugebėjo susilaukti tiek palikuonių, kiek jų pačių buvo), tai dar nereiškia savaime, jog tų vaikelių ir nebus, bet pakankamai pagrįstai galime tikėtis, jog dalis tų vaikelių dar gims. Kaip ir 1987ais gimusieji dar tikrai nesusilaukė tiek vaikų, kiek jie iš viso planuoja (nors jiems jau 24i ir jei tai būtų prieš 25 metus, jų vaikų grafikas būtų pasiekęs piką), o pikas bus pasiektas galbūt po 5-6 metų. Tai yra pakankamai logiškas amžius, kadangi manau procesas vėliau susilaukti vaikų nesustojo, o 1960ų karta vaikų susilaukė 25ių metų amžiaus, 1975 -- 28, tad 1987ųjų kertinė karta vaikų susilaukt laisvai gali ir 30ies (kalbu žinoma apie demografinį piką). Žinoma, čia galbūt šios kalbos labiau iš serijos, kad ne taip blogai, kaip atpasakota, bet vistiek labai blogai… Ale gal turime vilties?
Nors tai jokiu būdu nereiškia, jog problemos išvardintos aukščiau, tokios kaip vaikų darželiai, neegzistuoja. Tačiau jei nebūtume praradę tiek žmonių Anglijoje ir Airijoje, manau turėtume vilčių nuosakiom priemonėm užtikrinti tautos „atsinaujinimą“. Dabar gi nors Kubilius ir labai teisingai šneka nekalbėdamas apie dirbtines priemones sugrąžinti emigrantus, tačiau kalbėdamas apie ekonomikos skatinimą, kad emigrantai patys sugrįžtų, bet sunku tikėtis kažko teigiamo valdžios fronte, tol kol ją rinks tik apie save galvojantys trumparegiai pensininkai ir rezultate Seime debilą sutikti bus lengviau nei žmogų, kuris perskaitęs šį Rokiškio įrašą išties suprastų, su kokiais iššūkiais susiduria mūsų šalis.
Ponas, puikūs grafikai pas tamstą. Ir tas tiesa, išsitempimas vyksta akivaizdžiai.
Tik čia yra dar tokia problema: augant amžiui, kada gimsta pirmas vaikas, trumpėja galimas reprodukcinis periodas antram vaikui. T.y., faktiškai, funkcinė priklausomybė gimstamume išlieka -- kuo vaikų bangelė toliau, tuo ji linkusi gautis mažesnė.
O vat su pensininkais -- tai ne tik kad pensininkai renka, yra ir tai, kad dauguma partijų į pensininkus orientuojasi.
Manau labai teisingai, aš tik norėčiau pridėti vertybinę dimensiją -- tol, kol godumas ir savanaudiškumas ir kt. ydos, valdys šalį (o ir visą pasaulį) ir „diktuos madas“ ateičiai, tuo problemos gilės. Drįsčiau teigti, kad net teigiama demografija nepadėtų, o su neigiama… tik dar greičiau pasimatys yla iš maišo ir tiek.
Problema manau ne maiše, o yloje -- t.y. Vertybinė krizė atėjo ir gana didelė. Pradėti manau nuo minties reikia ir nuo vertybių sistemos, gimstamumas, ekonomika ir socialinė aplinka jau savaime išsispręs -- t.y. čia jau antraeiliai žemesni dalykai.
Jei moderatorius leis, aš šiek tiek apie tai išsamiau parašiau komentare šiame puslapyje: http://www.commonsense.lt/2011/06/29/ka-daryti-tiems-kurie-dar-neemigravo/comment-page-1/#comment-49340
Pingback: Baltojo vaiduoklio juodraščiai » Apie orumą ir saugumą Lietuvoje
Pingback: Kaip išgelbėti Lietuvą?!
Straipsnyje išdėstytos minties tokia sakyčiau šalutinė išvada -- dar viena vinis į feminizmo karstą. Ir tokia bjauroka sakyčiau -- skaičiais paremta -- nepasispardysi, kaip abstrakčiuose debatuose apie moralę.
Bet apie ką aš čia taip iš tolo pradėjau. Feministai pabrėžia, kad vyrai su moterimis turėtų vaikų auginimo darbus po ~lygiai dalintis. Skamba gal ne taip ir blogai, bet tendencija tokia, kad moterims su tais vyrais vis sunkiau eina susitart (nors čia gal ir atvirkščiai yra). Daug nesiplėčiant (nes kaip porų barniai prisideda prie žmonių vienišumo, o jis savo ruoštu neprisideda prie gimstamumo, aiškint manau nereikia) -- daryti darbus, kuriems reikia nemažo „persikvalifikavimo“ yra bjauru.
Išvada: siūlau žmonėms daryti tai, ką jie geriausiai sugeba. Vyrai, labai ne visada, turi įgimtą „motinystės geną“ ir nenuostabu, kodėl jiems gana dažnai vaikų auginimas nesiseka, todėl daugmaž aiški išvada yra, kad moterys turėtų be didelių debatų ir pirštų badymo į vyrus (kad jie irgi turi rankas ir sėkmingai gali pasirūpint vaiku) rimtėliau susirūpint vaikais. Diletantizmas (šiuo atveju -- vyrai ale gerai moka auginti vaikus) bendru atveju yra pigus, bet rečiau -- pakankamai vertingas; vertę žmogui sukuria tai, ką jis yra leidęs sau prabangą išsinagrinėti iki panagių. Moterys turėjo daug tūkstančių metų išsinagrinėti, kaip reikia auginti vaikus, o vyrai to, kiek žinau, niekada nedarė.
Motyvacija parašyt tokį komentarą, kilo dėl to, kad šiame straisnyje, tik aklas nepastebėtų būtinybės gimdyti (daryti, pirkti…) vaikus ir to daryti nedelsiant. Diskusijos apie skatinimo priemones -- beveik vien laiko gaišimas. Nes šiuo atveju paprastos išeities paprasčiausiai nėra. Matau problemos (kaip pasiruošti dienai P) sprendimą tik sukuriant kitą problemą (beatodairišką gimstamumo didinimą), kuriai sprendimą sugalvoti mano galva galima jau sūpuojant atžalas.
Taigi, problema didelė, ir su ja dorotis reikia mesti profesionalias pajėgas -- privalo vykti darbų pasidalinimas efektyvumo (o, kaip matom, jo reikia) labui. Ačiū.
Tol, kol feminizmas yra kuriantis gėrį, galimybes, tobulėjimą -- tai yra labai gerai. Blogai yra tas, kad tai tiesiog ideologija, labai lengvai įgaunanti kraštutinių bruožų. Ir čia idėjos ima dominuoti virš sveiko proto. Pradedama kleidėti net apie tai, kad pats lytiškumas yra kažkokia diskriminacija, o moters gebėjimas gimdyti -- tai vos ne koks pažeminimas.
Iš kitos pusės -- nedaug pamąsčius, akivaizdus dalykas: moterys yra kitokios, nei vyrai. Jos, gimdydamos, išties iškrenta iš darbo, tai yra biologinis neišvengiamumas, objektyvus ir nenuneigiamas faktas. Todėl reikia orientuotis ne į moterų atlyginimų vienodinimą darbe, o į moterų galimybes gimdyti ir auginti vaikus.
Žvelgiant banaliai, iš finansinės pusės, abu variantai yra tiesiog subsidijavimas, tačiau koks iš tų subsidijavimų neišvengiamas ir kartu nešantis visuomenei didesnę vertę -- akivaizdu.
Tamstos pastebėjimas apie radikalesnio feminizmo ir visuomenės interesų (o tuo pačiu -- ir tų pačių moterų interesų) priešstatą -- labai geras.
aš čia šiaip. geras straipsnis viskas patiko, su viskuo sutinku (nu nevisai bet neesminės detalės).
ypač prajuokino komentaras:
“ Lietuvos imigracijos politika yra sutvarkyta taip, kad ne ES šalių piliečiams reikia eiti visiškus kryžiaus kelius norint įsidarbinti. “
būk tai, man, tūlam, lietuviui tai baisiai lengva 😀 o kur dar darbo vietos įkūrimas.. pamanyk tik -- kryžiaus kelius.
Kvaišiukai, Jums visiems tikrovė rodo, kad reikia raukti išpampiusią civilizaciją. Tikrovė Jums rodo, kad žmonijos Pseudo vystymosi ir pseudo kultūrinimo programos ji nevykdys. Nenorite to suprasti geruoju, tai ji tai padarys bloguoju. Jūsų sprendimai toliau Jūsų b-bio taip ir nemato. Tik b-bį Jūsų hipotetinis protas ir teiziuri, o juk dauginimosi vajus tik tūkstanteriopai padidins problemas ir tikroves desniai nuleis Jus visus i dar zemesni taska nei dabar esate. Tikroves desniai liepia raukti du galus, o jŪs ne tik kad raukt nenorite, Jūs dar siulote didinti nevaldyma ir nesivaldyma. Kvailiai Jus esate. Kvailiai ir nelaime sau, kitiems zmonems ir visam pasauliui. Jusu pasiulymais tegali pasidziaugti tik tie, kuriem rupi pelnas bet kuria kaina. Taip kad liaukites tas proto durnystes platinti. Nes jJsu kalbos tik dar didesnė žala ir nelaimės ateityje……
Na negražiai snukis tarstelėjo, bet juk yra taip. Kiek buvo mūsų visų prieš 20 metų? O dabar? Bendrai pasaulyje. O jūs siūlote dar daugintis. Ir prisidauginus valgyti ką? Fabrikų gaminamą mėsą? Intensyviai įvairiais chemikalais apdorotas daržoves? Ir vardan ko? Vardan pensininkų. Na taip, jie mūsų tėvai, seneliai, bet sprendimo būdas turi būti kitoks -- ne didesnis dauginimasis ir ne imigrantai. Kažkoks kitoks. Visi išvykę privalo savo čia likusius tėvus ir senelius išlaikyti. Jeigu tik jie rūpi. O jei užauginai vaiką tokį, kad ir tave ir kraštą paliko -- pats kaltas.
O čia iš kur jūs ištraukėt, kad maisto pritruks? Lietuvoje maisto pritruks? Ar tamsta visgi kalbate apie kiniečius ir Afrikos afroafrikiečius?
Man rodos, jūs kažką svaičiojat.
Nežiūrėkite taip siaurai. Kuo mūsų daugiau, tuo visų likusių rūšių mažiau. Jums visiems taip gerai? Nudirvonuoti laukai be balinių paukščių -- nes mes gi žemdirbiai -- arti, akėti, sėti. Iššaudytos stirnos, šernai. Lušys retenybė -- juk kievienas save gerbiantis medžiotojas nori turėti jos iškamšą namuose. Kuo daugiau žmonijos, tuo daugiau medžiotojų, tuo mažiau lušių. Medžių kirtimas vasarą su visais perinčiais paukščiais -- o kaip gi mes be darbo? Obuolius galime skinti tik rudenį -- mišką gi kirsti reikia apskritus metus. Maisto kokybė? Jus tenkina? Pigios dešros, kur mėsos net nerasi -- kam skirtos? Vergams, tai prigimdytai, dirbančiai ir pensininkus išlaikančiai masei. Pienas iš pieno miltų? Jūs ką, manote geriate natūralų? Kodėl taip yra. Todėl kad mūsų daug -- kaip paršų kiaulidėje. Valgyti jos nori -- tai ir šeria kaip paršus. O jūs norite dar tų kiaulidžių kiekį dauginti. Problema bus, bet ne dauginimusi ją reikia spręsti.
Rūta, „connect the dots“ = sudėkite taškus ant i begalybės ekstrapoliacijoje su balansu. Kas išeina? Jūsų mintys, atleiskite, padrikos ir neturi pagrindo -- nebent emocinį paverkšlenimą dėl lūšių…
Prašom atsakyti į savo „ne dauginimusi ją reikia spręsti“.
Viską čia perskaičiau, ne nu tikrai nebūtų lyg ir ko pridėti, teisingo mąstymo ir analizės gausu, o vien pamačius demografinę struktūrą ir jos ateities modelius, tiesą sakant -- šiurpas pzdc kaip krečia. Akivaizdu, kad diena ‘P’ nu ‘beveik’ neišvengtina… na nebent dabar kas nors (nežinau kas) ima ir kuria strateginį socialinį-marketinginį tautos ‘smegenų plovimo projektą’, ir bando švelninti padėtį. Aišku upės nesustabdysi -- senosios Europos demografija nesusitvarkys ir per dešimtmečius.. nu bet nenuklystant į šoną — grįžčiau prie ultimate marketinginio projekto „išlikimas“. Galim pabreinstormint (šiaip jau ir kiti pasakė), kokias labiausiai supūliavusias žaizdos vietas valyt:
a)Skatinti gimstamumą (vėliau pridursiu)
b)Mažinti emigraciją (išsamiai jau aptarta)
c)Gerinti švietimą (kažkodėl niekas apie tai nekalbėjo)
d)Ekonominės priemonės
e)Socialiniai dalykai et cetera, et al. visko nesuminėsi
Neapsimetinėsiu neva čia viską protingai aptarsiantis, BET kalbant apie gimstamumą -- reikia kompleksinio approach’o, įskaitant kryptingą potencialių gimdytojų sąmonės kreipimą į šeimos troškimą (konkrečiai -- gimdymą), karjeristinių/kapitalistinių vertybių keitimą į ‘šeimos židinio’ vertybes, skatinti fertilumo kultūrą, kaip bepavadintum, IR aišku -- mažinti tam kliūtis. Kad ir dirbtinis apvaisinimas. Aš negaliu suvokti kaip seimūnai kažkokiam užrūgusiam bažnyčios klanui laižo padus ir meta rąstą skersai kelio elementariai esminiam vaisingumo įstatymui. Gal kas galit paskaičiuot kiek yra nevaisingų porų ir kiek jų su didžiausiu troškimu susilauks po 2-3 palikuonių? (Disclaimer: aišku aš čia neturėjau omeny dibiliškos gražulio šeimos įvaizdžio -- klūpinčios dievobaimingų kaimiečių porelės su keturiais vyžuotais vaikais, kalbančius poterius ir su kryžiais bei česnakais besibaidančiais nuo tokių šėtonizmų kaip gėjus, feministė ar negras…)
Prie emigracijos pridėčiau tik tiek, kad dabar lietuvių samonėj emigracija tapusi kažkokia neįsivaizduojama būtinybė. Va kalba tėvai (!) apie savo atžalas ir sako -- „na ką, būtinai jam tik į užsienius, nėra čia ko likti, Lietuvoj čia tipo šūdą mals ir nieko nepasieks“. Tai automatiškai veda prie kažkokios automatinės savihipnozės siekiančios net vaikų sąmonę; emigracija diegiama kaip išankstinė vertybė, sakyčiau neišvengiamybė. Gal kas dar ką nors išplėtos šia hipnozės tema?
O dabar apie švietimą -- elementariai sakyčiau taip -- kuo tūpesnė auginama liaudis (gal nevardinkim, kuo pasireiškia tūpumas), tuo lengviau visa ta tūpuma su visais savo palikuoniais išsilakstys fūrų vairuot, be jokio prisirišimo ir gailesčio. Reikia kurti visuomenę su pridėtine verte! Vėlgi nėra čia ko pūsti temos, visi puikiai suprantat. Ok vsio perkaitau.
Ponas Justai, aš tiesiog neturiu ką pridėti prie tamstos pasisakymo. Manyčiau, daugmaž taip ir yra. Kaip sakant, dedu +1 🙂
Yra žmogus -- yra problema, kuo daugiau žmonių -- tuo daugiau problemų. Mažiau -- švariau. Mažiau triukšmo, mažiau šiukšlių. Kas paprieštaraus?
Taip mastant begalybės plotmėje -- nulis žmonių -- nulis problemų, o jei nulis dar dramblių, stirnų, lūšių… skruzdėlių… dumblių… amebų… Žodžiu -- visai problemų nebeliko -- dar ir augalus panaikinkim -- nu Mėnulis grynai -- švaru gražu, pilka…
Tikiuosi bent nusišypsosite savo tokioms mintims 🙂
Ne nuo to galo pradedate ponia , imho.
Šį straispnį paskelbėme svetainėje:
http://www.sarmatas.lt/09/keli-metai-pasiruosti-dienai-p/
Ar neprieštaraujat?
manau viskas daug paprasciau, nereikia jokiu (e)migrantu. jokio gimstamumo. Apie ka jau labai senai sneketa, bet vistiek nieks nesikeicia. Galime atlikti n paskaiciavimu, bet ar kas pasikeis?
Yra problema didesne uz mokesciu nesurinkima.
Dauguma siuolaikiniu valstybiu (pav Italija, Ispanija, GR, Portugal. ir LT tame tarpe)gyvena is paskolu. Viskas gerai pokol yra kas skolina.
Bet jau greitai tas laikas, kai ponas kreditorius pasakys -- sukites patys bo as jau pats bankrot. Nezinau ka EU sau galvoja -- kiek dar kartu reikes „paskolinti“ ,bet tokios subsidijos manau turi gala.
Jau visi labai smarkiai abejoja ar pinigu spausdinimo masinele amerikoje atlaikys dar kelerius metelius. Tereikia tik vieno pirstelejimo tokioje itemptoje pasaulineje situacijoje ir turesim diena P. daug anksciau negu tikejomes.
Ir nemanau ar tada dar kazkam tai rupes panasios bedos marijos zemeje. (beja neblogai ten pavarei apie austrija -- jie jau tikrai nepakvies autoriaus i vienos pokili)
Pingback: Sodra ir MMM-2011 « Rokiškis
Pingback: MMM ir Sodros piramidžių skirtumai « Rokiškis
Surizikuosiu, ir pasakysiu „neitikina“.
Perejimas nuo pasiskirstymo 21-64-15 prie
25-60-15 mano galva tai dar ne duobes ir ne katastrofos. Bangavimai, jo. Bet tokiu bangavimu keliamas problemas galima isspresti keliant pensijas maziau ar kuri laika is vis ju nedidinant.
Rokiski,
Ar yra kazkoks updeitas? Ar toliau viskas ritas tyliai?