Yearly Archives: 2015

Pokyčių tempai

Įsivaizduokime situaciją prieš kokius, tarkim, 3 metus. Tik tik buvo Seimo rinkimai, socdemai atėjo į valdžią, viskas buvo visai ramu – na, atsimenate, kaip ten buvo.

Vos prieš kelerius metus būtų sunku patikėti, kad Stalinas vėl bus pradėtas garbinti Rusijoje.

Vos prieš kelerius metus būtų sunku patikėti, kad Stalinas vėl bus pradėtas garbinti Rusijoje.

Tai va, tarkim, kad prieš tuos 3 metus kas nors ima ir paskelbia rimtą pranašystę, kurioje sako štai tokius dalykus apie artimiausius mums svarbius įvykius:

  • Ukrainoje žmonės nuvers prezidentą-vagį, bus masiniai žmonių žudymai, bet beginkliai žmonės laimės, Viktoras Janukovyčius bus išvarytas. O viskas prasidės Vilniuje, kur Janukovyčius atsisakys tartis su Europos Sąjunga.
  • Rusija pradės karą prieš Ukrainą, užgrobs Krymą, užgrobs dalį Ukrainos pasienio teritorijos, bet tuo pat metu ir skelbs, kad jokio karo nėra, o kartu grasins pasauliui branduoliniu ginklu.
  • Lietuvoje bus grąžinta šauktnių kariuomenė, žmonės masiškai rašysis į šaulius, bus perkama karinė technika, dislokuojamos NATO pajėgos.
  • Visa Lietuva pripažins, kad Vytautas Landsbergis buvo teisus, kalbėdamas apie Rusijos agresyvumą ir keliamą pavojų pasauliui.
  • Patriarcho anūkas – Gabrielius Landsbergis, ateis į politiką ir per neįtikėtinai trumpą laiką taps vienu iš ryškiausių Lietuvos politikų, o taip pat ir TS-LKD vadovu.
  • Georgijaus juostelės ir kita panaši sovietinė II Pasaulinio karo simbolika taps atviriausiais fašizmo ženklais.
  • Rusijos politikieriai ims viešai skelbti, kad Rusija turi atimti iš Lietuvos Klaipėdos kraštą ir Vilnių.
  • Michailas Saakašvilis (buvęs Gruzijos prezidentas) taps Odesos gubernatoriumi.
  • Ryškiausia Vilniaus problema taps koloradinių atspalvių biurokratai, trukdantys nuversti Žaliojo tilto balvonus.
  • Lenkijos veikėjai į Valdemarą Tomaševskį ims žiūrėti kaip į politiką, vykdantį Lenkijai priešiškus veiksmus.
  • Lietuva pasauliniuose politiniuose disputuose taps viena iš rimčiausių atsvarų Rusijai, o Dalia Grybauskaitė – vienu iš labiausiai Rusijos nekenčiamų politikų pasaulyje.
  • Visiškai natūralu ir įprasta pasidarys tarpusavyje lyginti Vladimirą Putiną ir Adolfą Hitlerį kaip dviejų fašistinių režimų vadus.

Ponai ir ponios, praėjo vos keleri metai. Aš netgi nežinau, ar aš viską čia pavardinau, bet tai yra šakės gi.

Eilinė paieškos džiaugsmų porcija

Laikas nuo laiko aš jums duodu vieną-kitą paieškos džiaugsmų porciją. Aišku, duodu tam, kad suprastumėte, kokių dalykų žmonės internetuose ieško. Nes faktas akivaizdus – žmonės internetuose ieško kažkokių kliedesių. Nes matyt yra išprotėję.

Visi puikiai žino, kad katės yra visiškai kvaili ir išprotėję padarai. Matyt, jos ir internetuose ieško atitinkamai, be jokio proto.

Visi puikiai žino, kad katės yra visiškai kvaili ir išprotėję padarai. Matyt, jos ir internetuose ieško atitinkamai, be jokio proto.

Kadangi paskutinė paieškos džiaugsmo porcija buvo ne taip jau ir seniai, tai čia pernelyg nesigaus tendencijų pamatyti, bet kai kurios frazės visgi nuostabios.

Aišku, aš jau nekalbu apie tokias visiems žinomas, kaip „Rokiškis“, „putės niežėjimas“ ir panašiai. Aš čia apie visokias retesnes parašysiu.

Continue reading

Nacionalinės aviacijos zombiai

Ponas Artūras Zuokas paskelbė nuostabų straipsnį – „Nacionalinės aviacijos duobkasiai“. Labai gražu viskas, bet aš jums tiesiog padekonstruosiu, ką aš tenai perskaičiau. Nes kai aš skaitau, tai truputį padekonstruoju šį bei tą, nes visada bandau suprasti, kas išties būna parašyta.

Čia ne skraidanti katė su vaivorykštimis iš šiknos. Čia nacionalinė avialinija.

Čia ne skraidanti katė su vaivorykštimis iš šiknos. Čia nacionalinė avialinija.

Artūro Zuoko straipsnis pradedamas nuo istorijų apie tai, koks Eligijus Masiulis yra neteisingas, nes FlyLAL subankrutavo. Aš kadaise esu apie tai rašęs – anuo metu dar, kai tie bankrotai vyko. Buvau anuomet labai piktas ant visokių liberalų, bet netgi nepaisant viso to piktumo teko pripažinti, kad FlyLAL situacijoje buvo spąstai: visa kompanija padalinama į dvi dalis (pelningą ir nepelningą, kas kaip ir logiška), o paskui nepelningą dalį, kurioje visas bankrotas vyksta, siūloma gelbėti valdžiai. Ir jei valdžia negelbės, tai ji dėl visko kalta. Žodžiu, beveik šimtaprocentinis būdas išsiprašyti pinigų, nes jei valdžia neduos pinigų, tai lėktuvai neskraidys. Tai tiek istorinio diskurso, apie kurį išvadas galima pasidaryti.

Taip ar anaip, straipsnio apie duobkasius pradžia nuostabi savo turiniu – FlyLAL subankrutavo ir valdžia šios aviakompanijos negelbėjo, todėl kaltas Eligijus Masiulis bei Remigijus Šimašius, o todėl Air Lituanica yra gera ir ją šitie du veikėjai sužlugdė. O paskui pateikiama krūvelė nerišlaus skaičių kratinio, pvz., kad Air Lituanica atnešė baisiai kažkiek ten pelno ir buvo baisiai naudinga, plius visaip ten netiesiogiai atsipirkinėjo (aš jums apie tas netiesiogines naudas kiek žemiau dar atskirai paaiškinsiu).

Continue reading

Rusija ir Eurovizija

Ponai ir ponios, aš nesuprantu, kodėl išvis kažkoks baisus buzas prasidėjo apie tai, kad Lietuva nedavė Rusijai nei vieno balo per Euroviziją. Nesuprantu tiesiog dėl to, kad jei jau kažkurie piktinasi, kad nedavė – tai reiškia ką, gal tai, kad esą Lietuva turėjo nors vieną balą duoti? O jei kažkurie džiaugiasi, kad nedavė, tai ką, buvo kažkokių prielaidų tam, kad Lietuva turėtų nors vieną balą Rusijai duoti?

Ruslana išties kovojo ir dabar kovoja už taiką - savo laiku ir Maidano barikadose, o ir informuodama pasaulį apie Rusijos agresiją. Tuo tarpu ką daro Rusijos atlikėjai Eurovizijoje? Stūgauja apie taiką, patys atstovaudami teroristinę valstybę.

Ruslana išties kovojo ir dabar kovoja už taiką – savo laiku ir Maidano barikadose, o ir informuodama pasaulį apie Rusijos agresiją. Tuo tarpu ką daro Rusijos atlikėjai Eurovizijoje? Stūgauja apie taiką, patys atstovaudami teroristinę valstybę.

Tiesą sakant, dėl invazijos Ukrainoje visa ta Rusija išvis neturėtų dalyvauti niekur – jos negalima priimti nei į jokius renginius, nei į sporto varžybas, nei išvis kažkur. Šalys, kurios tampa agresorėmis, turi būti išmetamos iš visur.

Continue reading

Katastrofiški sugriovimai dėl kačių

Dizasterių sistema

Ponas Artūras​ Ketlerius dėsto apie tai, kaip tik-tak bėga laikas, o komunikacija nevyksta. O aš visgi paoponuosiu jam – patys atstovai spaudai nėra kalti. Jie kaip tik tokiais atvejais daro viską, ką gali, nes juos visi skriaudžia. Tiek, kad kai nėra jokių duomenų, tai ir komunikacijai nelieka nieko kito, kaip tik laukti. Ir delsti. Tai tiesiog simptomas, rodantis bardaką.

Katastrofiški sugriovimai dėl kačių

Jei Vilniuje kiltų katastrofa, tai irgi atsirastų įstaigų, kur atstovai ryšiams su žiniasklaida sakytų, kad neturi jokios informacijos, patikslins kitą dieną, o paskui visi aiškintų, kad niekas neatsakingas.

Išties visa komunikacija turėtų būti proaktyvi – t.y., vykstant įvykiams, organizacijų atstovai patys turi užstikrinti, kad žiniasklaida gaus daugiau medžiagos, nei reikia. Ir tam turi būti skiriamas visas atstovų spaudai darbas.

Ponas Artūras Ketlerius kalba apie tai, kad dažnai būna atvirkščiai – komunikacija ne proaktyvi, o reaktyvi. Negana to, atstovai viešiesiems ryšiams darbą gaišta būtent uždelsimams kurti, t.y., tam, kad reakcijos dar labiau sulėtėtų. Nes jei leptels kažką, tai gali ir nukentėti, ar parodyti, jog situacija yra nevaldoma. Išties dideli uždelsimai tą ir rodo – jei situacija yra realiai nevaldoma, informacijos niekas neturi, atitinkamai jos negauna ir atstovai spaudai, o tada jiems ir telieka tempti gumą.

Continue reading