Category Archives: Belenkas

Šiukšlių ornamentika. Paveiksliukai darbastalio fonui

Na, pirmiausiai visiems dovanų iš VSA atliekų rūšiavimo bazės, kurioje lankėmės. Kas nori originalaus paveiksliuko savo darbastaliui ar kaip ten vadinasi, kai kompiuterio ekranas, o ant jo fono belenkas – tai prašom. Kelios nuotraukytės iš renginio, imkit ir vartokit, kaip tik norit. Visa tai – tikri ornamentai, kuriuos turi tikros natūralios šiukšlės.

Taip, aš parašiau ir straipsnį, bet išties visą renginį žymiai geriau aprašė Powiukė ir Naminis… Bet dar bus ir mano, nes labai daug sukėlė man minčių visi tie šiukšlių reikalai, vis dar kažkas dėliojasi. Negalvojau, kad taip bus sudėtinga galvoje paskui. O kol kas – prašom į ornamentų galeriją.

Continue reading →

Andrius Užkalnis – greitai bus trečia knyga, o dar greičiau – gastrolės

Garsusis Andrius Užkalnis, įsikūręs visai šalimai už PoPo bendrabučio sienos, pasirodo jau pridavė redakcijon trečią savo knygą – tikėtina, kad ši pasirodys dar iki Kalėdų. O dar be to, jis greitai Lietuvoj pradės naujas gastroles, šiurpindamas kaimo bobutes ir neapsišvietusią publiką, iš kurios, kaip įprasta, ims po 10 litų už autografą (perkant 2 ar daugiau knygas – autografams bus taikoma nuolaida).

Aš jau ne kartą rašiau apie šį nesuvokiamai nuostabų autorių, tapusį didžiausiu viso lietuviško interneto troliu. Ir ne tik interneto troliu – spaudoje jis irgi kelia šiurpulį bet kam, kas tik skaito jo straipsnius.

Pirmoji Užkalnio knyga „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ – susilaukė tokio nežmoniško pasisekimo, kad autorių prakeikė visa Rašytojų sąjungos grietinėlė. Kai kurie – net ir viešai. Antra knyga, „Kelionių istorijos“ – irgi susilaukė neįtikėtino pasisekimo.

O dabar žadama ir trečioji – sako, kad ji vadinsis „Prijaukintoji Anglija“. Ir aš tikiuosi, kad ji netgi pranoks tas pirmąsias.

Informacija, pateikta apie knygą, yra gauta ir nutekinta be autoriaus žinios ar sutikimo, tad jei tik su menamai išleidžiama knyga susijusios personos kreipsis – šitą įrašą išimsiu, o kol kas supraskite tai, kaip nepatvirtintus gandus, galimai nieko bendra neturinčius su realybe.

Banai

Man labai čia patinka, nes galiu banint kaip papuola. Štai užveikė mane anoksai Fredis* – uždėjau baną kažkokį – tikiuosi, kad tai nors ir pirmas, bet ir paskutinis kartas, kai man čia prireikia banus dėliot. Nurodžiau, kad į kažkokią Goatsę jį nukreipinėtų, kai norės ką nors čia paskaityt. Niekam nerekomenduočiau lankytis tokiuose puslapiuose, todėl net netikrinau ar veikia.

Kodėl buki žmonės nesupranta, kad pasiuntimas naxui – tai mandagus ir geranoriškas patarimas, kurio verta paklausyt?

Antidepresantai neveikia

Ko gero, daugelis girdėjot paskutinius tyrimus, apie tai, kad daugelis antidepresantų neveikia, nors ir turėtų. Nemažai medikų kalba, kad visas poveikis nesiskiria nuo placebo. Kai kurie žurnalistai rašo apie tai, kad farmacijos industrija tiesiog parazituoja visuomenėje, nesiskaitydama su jokiomis moralės normomis. Tačiau placebo efektas būdingas tik daliai vaistų, daliai antidepresantų. Kiti visgi veikia. Ir kartais – labai žiauriai.

Aš ilgai galvojau, ką parašyti apie koaksilį (coaxil) – vieną iš ganėtinai naujų ir populiarių antidepresantų, informaciją apie kurį atradau internete. Tai narkotikas, sukėlęs gangrenų epidemiją Rusijoje. Narkotikas, kuris savo populiarumu ten nusileidžia tik heroinui. Negana to, pasiaiškinus apie koaksilį, ėmė lįst ir kitos įdomybės.

Nežinojau, ką parašyti. Todėl tiesiog parašiau tai, ką galvoju. Po to, kai daviau paskaityti mane recenzavusiam gydytojui Ryčiui L. (tai vienas iš žymiausių Lietuvos anesteziologų), jis pasibaisėjo ir pareikalavo ištrinti jo pavardę iš teksto. Bet nepaneigė to, ką aš parašiau.

Tad jūsų dėmesiui straipsnis apie gangrenas.