Paleistas už 200 tūkstančių svarų užstatą (apie milijoną litų) prieš kelias valandas. Su pasižadėjimu neišvykti ir t.t.. Suimtas buvo pagal abejotinus Švedijos kaltinimus išprievartavimais. Po suėmimo įvairias WikiLeaks trukdžiusias bendroves internete nusiaubė Anonymous grupuotė. Apie visą tą WikiLeaks, Julian Assange ir Anonymous istoriją neseniai rašiau.
WikiLeaks karas jau įsivažiavo pilnais mastais. Taip, nepabijokim to žodžio – tai karas internete. Ir dar ne tiek tarp valstybių, kiek tarp valstybių ir jų pačių piliečių. WikiLeaks sąskaitos blokuojamos, Julian Assange suimtas. Tačiau informacija apie tai, už ką suimtas – galų gale jau sklinda pakankamai plačiai. Tiesa, Lietuvoje informacijos apie tai ne tik mažoka, ji ateina labai pavėluotai, fragmentiškai, o dar ir iškreipta (Delfi berods iki šiol to nepaskelbė – FAIL). Toks vaizdas, kad dauguma Lietuvos žurnalistų išvis nematę interneto. Įskaitant ir interneto portalų žurnalistus.
Tad truputį detaliau papasakosiu apie visą bardaką, kuris dabar prasidėjęs – bus truputį aiškiau tiems, kas nelabai susigaudo. Tarp kitko, nelabai aiškiai, bet šmėžuoja info, kad į reikalą įsitraukusi Rusija. Ir ne tik dabar, varydama apie tai, kad Julian Assange turįs gauti Nobelio premiją, o bent jau kelis mėnesius. Kas dar įdomiau – įsitraukimas labai savotiškas: Rusijoje esantys WikiLeaks partneriai, turintys būti oficialiais skelbėjais, skelbia labai įdomiai iškraipytus WikiLeaks dokumentus. Bendrai imant, yra keistų sistemingumų požymiai, kita vertus, kol kas tai tiktai keisti požymiai.
Įvykius labai atidžiai seka LJ chebra, verta stebėti, ką rašo VKlasė (išvis monitorina įvykius), taip pat įdomiai komentuoja Ryst1966, Maumaz, Grippen, Pumba, gal ir daugiau yra įsitraukusių.
Sakykit man ką tik norit, bet nemanau, kad WikiLeaks yra blogis. Blogis yra nusikaltimai, o ne visokių nešvarių reikalų ar nusikaltimų paviešinimas. Dokumentuose, kuriuos skelbia WikiLeaks, kiek žinau, nėra jokios operatyvinės medžiagos, susijusios su žvalgyba ar šnipinėjimu. Nėra ir visokių valstybinių paslapčių apie branduolines ar panašias technologijas. Viskas, kas yra – tai dokumentai apie tai, kas ir taip turėtų būti vieša.
Skandalas su Julian Assange suėmimu rodo, kas yra kas. Kaltinimas „išžaginimu“, pasirodo, paremtas (žagt žagt) tuo, kad „Consensual sex that started out with a condom ended up without one, ergo, the sex was not consensual„. Kitaip tariant, tarpusavy savanoriškai besitratinant, gumytė nusmuko. Todėl tai, pasirodo, išžaginimas.
Švedija, formaliai vaizuojanti neutralią šalį, jau seniai nėra neutrali. Dar II Pasaulinio karo metais ji buvo faktinė Trečiojo Reicho sąjungininkė. Pokario metais nuolat bendradarbiavo su NATO šalimis. Ar verta stebėtis, kad šitą cirką daro švedų valdžia? Tai kaip tik nekeista: atseit nesuinteresuota valstybė tiesiog turi sukelti mažiau įtarimų.
1982 metais rabinas Meiras Kahanė, pagarsėjęs žydų teroristas, Žydų gynimo lygos įkūrėjas, o taip pat net ir Izraelyje uždraustos sionistinės Kach partijos įkūrėjas bei lyderis rašė:
Kodėl? Kodėl mes tylėjome, kai Hitleris degino mūsų brolius ir seseris? Kodėl mes tylėjome, kai Kremliaus žudikai veržė kilpą ant sovietinių žydų kaklo? Ir kodėl mes tylim dabar, kai mūsų broliams Rusijoje gręsia mirtinas pavojus? Kodėl nutylima katastrofiška žydų kalinių padėtis kraupiuose arabų šalių kalėjimuose? Kur šios kapų tylos priežastis?
Rabinas Meiras Kahanė
Meiras Kahanė buvo vienas iš tų, kurie vadinami sionistais. Neretai teroristiniais metodais jis kovojo už savo tautą, už Izraelį ir prieš visus žydų priešus. Jo partija pagarsėjo atvirai diskriminaciniais pareiškimais gojų atžvilgiu. Jo kurtos organizacijos buvo vienareikšmiškai susietos su terorizmo aktais JAV ir Izraelyje. Pats Meiras Kahanė buvo nužudytas Al Kaedos atstovų, kiek vėliau buvo nužudytas ir jo sūnus, pabandęs tęsti tėvo veiklą. Visgi Meiras Kahanė vertas analizės. Vertas vien dėl to, kad išsakė patį kraštutiniausią, tačiau apibendrinantį požiūrį apie tai, kas yra žydų priešai ir su kuo reikia kovoti Izraeliui.
Šį straipsnį pradėjau rašyti gerokai iki to skandalo, kilusio, kai Petras Stankeras paskelbė straipsnį su sakiniu apie „neva nužudytus 6 milijonus žydų“. Rašiau tiesiog apie Meirą Kahanę ir tai, ko mums vertėtų pasimokyti. Tačiau visas triukšmas su Stankero straipsniu privertė mane nubraukti ir užmiršti viską, ką tik buvau parašęs. Išskyrus vieną Meiro Kahanės citatą, pateiktą aukščiau.
Atsiprašau, kad taip nereguliariai parašau. Taip jau gaunasi. Ir šitas straipsniukas bus ganėtinai lėkštas, su mažai analitikos. Greičiau diskusijai skirtas.
Mirties spiralė – tai specifinis proceso vystymosi scenarijus, kuriame viskas eina cikliškai blogyn, o blogėjimas sukuria dar didesnį blogėjimą. Kaip pavyzdys – alkoholizmas: pagirios verčia išgerti dar, o geriant dar, gaunasi dar sunkesnės pagirios, išgertuvės virsta savaites trunkančiu girtuokliavimu, o paskui bandant sustoti, prasideda ir baltoji karštinė. Alkoholikas eina mirties spirale vis žemyn ir žemyn, pats vis blogindamas savo būseną. Kitas variantas – įmonės mirties spiralė dėl taupymo: pritrūkus lėšų, įmonė ima taupyti ant aptarnavimo kokybės, darbuotojų, etc. , dėl to prasideda darbuotojų kaita, klientų ima mažėti, įmonė dėl to ima dar labiau taupyti, o dėl to viskas dar labiau blogėja. Galutinis rezultatas – bankrotas.
