Category Archives: Uncategorized

Sveikatos apsaugos džiaugsmai

Žmona apsirgo ausies uždegimu. Nuėjo į polikliniką, gavo biuletenį, po kelių dienų vėl turėjo ateiti. Atėjo. Gydytoja pareiškė „ai, visi jūs nusibodot, šiandien nepriimdinėsiu, kitą dieną ateik“. Tą vakarą taip ir nepavyko prisibelsti iki gydytojos, nors pagal grafiką jai dar buvo likę 3 valandos ligonių priėmimui. Paskui – daug visokių vargų, patyčų, būdingų poliklinikoms, etc., o po poros savaičių (šiandien) ateina laiškas: „kadangi Tokia Anokia be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją, nuspręsta nedarbingumo pašalpos neskirti“.

Šūdų karalystė.

Aš kartą paskaičiavau, kad Sodra per mano darbo stažą gavo kelis šimtus tūkstančių litų mokesčių. Neabejoju, kad jūsų sumokėtos sumos irgi sulyginamos. Taigi, pauostykim kartu.

Patarimai tiems, kas ruošia maistą :-)

Mielos namų virėjos ir virėjai, štai jums truputis paslapčių:

Muskato riešutas yra mėsos prieskonis. Ir jį reikia dėti į mėsą, o ne į pyragaičius visokius.

Mėsą reikia kepti ant karščiausios ugnies, o ne ant mažiausios. Tada mėsa iškeps, o ne išdžius. Ir neuždenginėkit keptuvės dangčiu, jei nenorit, kad mėsa būtų beskonė.

Jei ruošiate mėsą kepimui orkaitėje, tai į druskos ir prieskonių mišinį, kurį padarote, įdėkit cukraus (maždaug tiek, kiek ir druskos). Neaiškinsiu, kodėl, bet suprasit dar tuo metu, kai mėsą įtrindinėsit tuo prieskonių mišiniu.

Prieskonius maišykit patys – net negalvokit, kad gatavas „prieskonių mišinys mėsai“ ar kažkas panašaus padarys jūsų patiekalą valgomu.

Patikimas ir greitas būdas padaryti maistą vertu šiukšliadėžės – tai įberti į jį Vegetos ar panašių gliutamatinių mišinių.

Jei norit, kad mėsa (višta ar kitas kepsnys), kepta orkaitėje, būtų minkšta, dėkit daug obuolių skiltelių į skardą.

Į orkaitėje kepamus kepsnius nėra reikalo dėti ryžių. Orkaitėje išdžiūvę ryžiai maistą pagerina tik tiek, kad valgydamas tiesiog dantis trupiniesi.

Obuoliai, ypač rūgštūs, puikiai tinka į salotas. Skoniu jie primena pomidorus. Nežinojote?

Keptos bulvės bus kardinaliai skanesnės ir sotesnės, jei jas kepsit ant taukų, o ne ant aliejaus.

Bruknių uogienė nėra bruknių padažas. BRUKNIŲ UOGIENĖ NĖRA BRUKNIŲ PADAŽAS!!!! Ir jei tai jums naujiena – žinokit, kad jūs niekada, NIEKADA nesugebėsite padaryti bruknių padažo mėsai. Todėl ir nesistenkit.

Tai tiek patarimų iš manęs 🙂 Laukiu ir patarimų iš jūsų 🙂

Nerišlios mintys apie žmogišką naivumą

Aš jau sakiau, kad aš baisus cinikas. Gal todėl mane vieni išvadina sovietiniu reliktu, kiti – šlykščiu savanaudžiu, kuris už pinigus ir žmones žudytų, treti – fašistu, nekenčiančiu negrų, ketvirti – marksistu ir komuniaga, o penkti, būna, kad ir idealistu 🙂 Čia kaip visokiose diskusijose dėl mirties bausmės – vieni piktinasi, esą aš mirties bausmės šalininkas ir visus į konslagerius suvaryčiau (tikrai teko bendrauti su žmonėmis, kurie taip teigė), o kiti sako, esą aš absoliutus mirties bausmės priešininkas. Ir taip toliau, ir taip toliau 🙂

O taigi viskas paprasčiau – aš žiūriu iš ciniko pozicijos. Tiesiog pernelyg daug teko pamatyti, kad dar žiūrėčiau naiviai.

Vat jums keletas ciniškų klausimų:

1. Jei vergovėje žmonės dirba 7 dienas per savaitę ir po 18 valandų per parą, tai kodėl kapitalizmas, netgi turėdamas 5 darbo dienų savaitę su 8 darbo valandomis, gaunasi ekonomiškai efektyvesnis (turtuoliams pelningesnis) režimas? Klausimas nekvescionuojamas, ši realybė išnagrinėta dar Adam Smith.

2. Kuriem galam egzistuoja demokratija? Kodėl JAV, įsivedusi demokratiją ir panaikinusi vergovę, sugebėjo tapti turtingiausia (didžiausius pasaulio katpitalus valdančia) šalimi? Kodėl demokratijos įvedimas nuolat susisieja su ekonomikos pakilimu, o totalitariniai režimai nuolat skursta? Jei ką – galiu duoti užuominą: bankai.

3. Kuriem galam kai kurios šimtmečius kapitalizme pragyvenusios šalys (Švedija, Austrija, Olandija, etc.) suteikia tokias sanatorijas kaliniams – kriminaliniams nusikaltėliams? Tik nereikia man pasakoti apie žmonių gerumą 🙂

————————————

Štai jums geras ciniškos ekonomikos pavyzdėlis:

Bene prieš kokius kelioliką metų, bado kamuojamos Etiopijos vyriausybė atsisakė priimti humanitarinę pagalbą iš Europos ir JAV. Aišku, sukėlė baisų pasipiktinimą – juk Etiopijoj badmečiai tuomet jau buvo kasmetiniai, mirdavo dešimtys tūkstančių žmonių. O situacija labai paprasta: humanitarinė pagalba, nesvarbu, ar tiesiog dalinama, ar pakliuvusi į juodąją rinką, nukonkuruoja net ir menkučius žemdirbius. Rezultatas – dar vienas, tik jau dar didesnis badas. Etiopija sugebėjo daugmaž išspręsti bado problemą tik tada, kai nepaisydama Vakarų grąsinimų ir sankcijų, atsisakė humanitarinės pagalbos. O dabar jums klausimas: kam pelninga toji humanitarinė pagalba?

Štai paprasta analizė, kas ir kaip vyksta realybėje:

Afrikoje, gerai irigavus žemes, galima auginti tris derlius per metus. Arba net keturis. Su pigia pigia darbo jėga. Tiek pigia, kad kilogramas ten išaugintų bulvių tekainuotų kelis centus. O Europoje darbo jėga brangi, žemė brangi, derlių – vienas per metus (na, gerai – kai kur gal ir du). Taigi, kuriem galam olandų, vokiečių, ispanų ir t.t. žemdirbiams konkurentai iš Afrikos? Taigi, mielieji. Štai jums ir humaniška humanitarinė pagalba. Logika paprasta: tegul negrai dvesia, bet mes juos už dyką pamaitinsime, kad jie nekonkuruotų su mumis. Taip pelningiau. Bet tik pamaitinsime. Jokių traktorių ar užtvankų jie tegul nelaukia 🙂

—————————

Aš jau nekalbu apie tokius akivaizdžius atvejus, kaip kad Irakas: Vakarų šalys pro pirštus žiūrėjo į tai, kaip Saddamas Husseinas cheminiu ginklu bombardavo kurdų miestus – iki šiol nieks gerai nežino, kiek žmonių ten žuvo. Tos pačios Vakarų šalys jam ir pastatė tuos cheminio ginklo fabrikus ir pardavė krūvas kitų ginklų. Ir dar pavadino jį demokratijos ir taikos garantu Persijos įlankos regione. Bet vos tik Saddamas Husseinas susilpnėjo (nesigilinkim į tas peripetijas), iškart jis tapo priešu, kurį „nunulino“ ir atėmė iš jo naftą. Juk dideli pinigai.

Apie draugišką sovietinę pagalbą broliškų šalių liaudžiai – išvis, tur būt, neverta pasakoti. Pagelbėjo ir mums – iki šiol neatsigaunam :-/

Tai vat ką noriu pasakyti – viskas daug klaikiau, nei atrodo :-/

Nuoširdžiai laukiu jūsų komentarų ir, jei kažkam norisi -ir keiksmų – kažko mane ant filosofijos patraukė 🙂

Klaikiausias visų laikų lietuvis

Šiaip pamislyjau. Sakyčiau, klaikiausias visų laikų lietuvis (pasiguosti galime nebent tuo, kad nutautėjęs pusšlėktė, gimęs dab. Baltarusijos teritorijoje, ale visvien šnekėjęs lietuviškai ir kildinęs save iš lietuvių bajorų) buvo anoks Feliksas Dzeržinskis, dar žinomas, kaip „Geležinis Feliksas“.

Pagarsėjo skerdynėmis visur, kur papuola, faktiškai vykdydamas baltarusių, rusų bei kitų tautų genocidą. Vadovavo nesėkmingam raudonųjų karui prieš Lenkiją, o vėliau organizavo visą Rusijos žmonių naikinimo aparatą (ČK, vėliau – NKVD, o dar vėliau – KGB), vykdžiusį masines žudynes. Susijęs netgi su klaikiais įvykiais Tambovo srityje.

Štai tokie mes esame, tie lietuviai. Galim net į Leninus ir Hitlerius lygiuotis.

Ar turite kokių kitų kandidatų į klaikiausio visų laikų lietuvio nominaciją?

Truputis pastebėjimų apie mirties bausmę. Reziumuojant.

Vat keli pastebėjimai – ir tai, ko aš pats neidentifikavau, ir tai, ko kiti, kalbėdami apie mirties bausmę, dažnai nepastebi. Pabandžiau pažiūrėti iš abiejų pusių. Nes diskusija gavosi labai arši, ale įdomi. Mano paties požiūris irgi juntamai pakito (žemiau pateiksiu ir tam tikrų argumentacijų už mirties bausmę specifiniais atvejais).

1. Mirties bausmės šalininkų argumentas, esą „taip pigiau“ – ne tik kad nėra paskaičiuotas – jį pateikiantys nelabai net supranta, kuo skiriasi kaštų centrai nuo pajamų centrų ar kuo kapitalinės investicijos skiriasi nuo kintamų išlaidų 🙂 Apie veiklų modelio taikymą  savikainų vertinime ar apskaitoje tokiu atveju diskutuoti išvis neįmanoma. Paradoksas: nors praktiniai tyrimai rodo mirties bausmės ekonominį neefektyvumą, ekonominis „efektyvumas“ yra vienas iš dažniausiai pateikiamų mirties bausmės „gerumo“ aiškinimų. Tai jau šį tą rodo apie šių argumentų naudojimą, ar ne? 🙂
Trumpai:
Mirties bausmės priešininkai, nevarkit, ekonominė tema – tai beviltiška, užsikasit blevyzgose iki ausų. Geriau apeikit šią temą, užduodami klausimą: kas turi būti lemiantis faktorius – bausmės kaina ar teisingumas?
Mirties bausmės šalininkai, nekalbėkit apie tai, ko nesuprantat. Išmokit bent elementariausių konceptų, tokių, kaip balansai ir kaštų centrai, jei norit apie savikainas diskutuoti. Nes kitaip irgi užsikasit blevyzgose iki ausų. Ar šiaip tyrimus paskaitinėkit visokius. Patikėkit manim – žemiau duosiu geresnių minčių jums 🙂

2. Visuomenės etines normas daugelis supranta, kaip kažkokį pavienių individų įsitikinimų vidurkį. Stebėtinas dalykas – juk norma „padėk žmogui bėdoje“ visiems žinoma, bet laikomasi jos nedažnai. Nepaisant to, šis imperatyvas yra akivaizdi mūsų visuomenės modelio norma, kuri nuo mažens kalama visiems į galvas. Man asmeniškai kyla kitas klausimas: ar visgi mūsų visuomenė turi normą „nežudyk“, ar labiau „akis už akį“? Nuo šio klausimo kardinaliai priklauso atsakymas, ar mirties bausmė yra laikytina etiška. Tarp kitko, tai labai gerai pastebėjo

[info]mototarka

.
Trumpai:
Mirties bausmės priešininkai, gerai pagalvokit loginį vienų ar kitų etinių imperatyvų pagrindimą, pvz., ką duoda neprieštaringas vienos ar kitos etinės normos taikymas. Jūsų etika nebūtinai atitinka jūsų  oponentų etiką, todėl etinė turi būti ne apie mirties bausmės etiškumą, o apie etinių normų teisingumą ir pagrindžiamumą.
Mirties bausmės šalininkai, pagalvokit apie tai, kokie tikrieji jūsų etiniai imperatyvai. Gali būti, kad iškeldami kitą visuotinės etikos konceptą, galite pastatyti tuos priešininkus į vietą 🙂

3. Kažkaip menkai susimąstydavau apie tris skirtingus „teisingo nužudymo“ atvejus, kurie kardinaliai skiriasi savo motyvacija, kontekstu bei tikslais (o gal yra ir kitų atvejų?):
a. Mirties bausmė už nusikaltimą prieš žmogų (visi „įprasti“ nužudymai ir pan.)
b. Mirties bausmė už nusikaltimą prieš žmoniją (t.y., už nusikaltimą, kuris sunkius nusikaltimus paverčia norma, tokių nusikaltimų pvz. – Holokaustas bei kiti genocido atvejai, raudonasis teroras, etc.)
c. Būtinoji gintis (neišvengiamoji žūties prevencija, ar kaip čia pasakius – ikinusikaltiminis nužudymas vardan nusikaltimo išvengimo – tai išvis nėra jokia bausmė)
Kalbant apie mirties bausmę, abiem – ir šalininkų, ir priešininkų pusėms vertėtų šiuos tris atvejus nagrinėti atskirai, vengiant jų suplakimo į krūvą. Ir vieniems ir kitiems tokiu atveju atsirastų naujų, tikslesnių argumentacijos būdų. Pats šiuo metu manyčiau, kad mirties bausmė už nusikaltimą prieš žmoniją – taikytina. Ko gero, nesunkiai būtų galima pademonstruoti, kad įprasti mirties bausmės priešininkų argumentai čia neveikia, įskaitant netgi argumentą dėl įrodomumo ar kompensuojamumo (argumentas paprastas: „vardan visos visuomenės naikintojų neutralizavimo visuomenė gali paaukoti savo dalį“, t.y., ta pati logika, kaip ir aukojant kareivius kare). Ir dar – labai įdomus klausimas apie ribas tarp šių trijų atvejų.

4. Lieka atviru klausimas apie tai, ar tikrai įmanomi atvejai, kada vienareikšmiškai galime laikyti nusikaltimą neabejotinai įrodytu. Galime nesunkiai pademonstruoti (ir įrodyti), kad įrodomumo funkcija kartais artėja prie 1, bet niekada jo nepasiekia.
Trumpai:
Mirties bausmės šalininkai, čia skylė, kur galima varyti iki begalybės – niekas įrodomumo neįrodys, nes norint įrodyti įrodomumą, reikia įrodyti, kad yra įrodomas hipotetinis, t.y., a priori neįrodomas nusikaltimo atvejis 🙂
Mirties bausmės priešininkai, ko gero, čia yra tik vienas – ciniškas ir demagogiškas argumentas – maždaug „o kas geriau, ar nuteisti vieną nekaltą ir devynis serijinius žudikus, ar palikti tuos serijinius žudikus laisvėje?“. Tik šio tipo argumentacija gausis sudėtinga, reikia atsargumo ir stengtis nesuplakti jos su bausmės adekvatumo klausimu.

5. Lieka atviru ir klausimas apie tai, koks tasai bausmės taikymo adekvatumas (už pavogtą mašiną – 1 mėnuo kalėjimo – ar 10 metų kalėjimo? Už žmogžudystę per muštynes – 10 metų kalėjimo ar mirties bausmė?).
Trumpai:
Mirties bausmės priešininkai, galite ekspluatuoti šią temą, gilindami mirties bausmės šalininkų tarpusavio nesutarimus 🙂
Mirties bausmės šalininkai, čia jūsų silpna vieta dėl skirtingų mirties bausmės taikomumo įsitikinimų.

6. Lieka atviru klausimas ir apie kompensavimą. Kitos bausmės gali būti kompensuojamos. Bent dalinai. Mirties bausmė – ne. Šiuo atveju tai jau argumentacija lieka tik pas mirties bausmės priešininkus. Bandymai šį argumentą neigti paprastai būna tiesiog gailūs.