Category Archives: Žiniasklaida

Visokie su žiniasklaida susiję tekstai

Anonymous Operation Payback, kaip vyko Tviteryje

Tiesiog istorijai išsaugojau ekrano nuotrauką (ji žemiau, už nuorodos, nes labai jau didelė). Manyčiau, tai svarbiausias iš jų kurtų Twitter akauntų, būtent tas, per kurį organizuojant atakas, buvo nudaužtos Visa ir Mastercard sistemos. Vėliau jau jie kūrė krūvas kitų akauntų, kurie buvo uždarinėjami ir uždarinėjami.

Beje, žiniasklaidoje skelbiama informacija apie Olandijoje suimtą paauglį, kuris prisipažino organizavęs atakas prieš Visa – labai tendencinga. Deja. Esmė ta, kad Anonymous „organizacija“ turi dešimtis tūkstančių panašių „organizatorių“. Kitaip tariant, suėmė vieną, nepasisaugojusį, o dabar bandys padaryti iš jo atpirkimo ožį. Aišku, aš suprantu teisėsaugą, etc., tačiau tai nėra teisinga.

Negana to, techniškai Denial of Service tipo atakos nėra įsilaužimas. Tai yra legitimus kreipimasis į serverį ar maršrutizatorių, sukuriantis didelę apkrovą. Kad būtų lengviau suprasti, kaip tai veikia: įsivaizduokim, kad mes norim uždosinti realų banką, ne internete. Tai labai paprasta: susitaria 100 žmonių ir padaro flash-mobą, kurio metu visi eina į tą banką ir blevyzgoja su kasininkėmis, taip sukeldami perteklinę apkrovą ir trukdydami tam bankui dirbti. Nors suprantama, kad bankas gali būti nepatenkintas, įtraukti į tai teisėsaugą, etc., tai visgi nėra įsilaužimas ar neteisėti veiksmai. Tas pats – ir su Anonymous vykdyta Operation Payback – Avenge Assange.

Perteklinė apkrova nėra įsilaužimas, tad formaliai žiūrint, teisėsaugos veiksmai išvis neaišku, kiek teisingi – netgi nekalbant apie menamus organizatorius, kurie „prisipažino“ organizavę.

Continue reading

Dar truputį naujienų apie WikiLeaks ir visus Anonymous bardakus

WikiLeaks karas jau įsivažiavo pilnais mastais. Taip, nepabijokim to žodžio – tai karas internete. Ir dar ne tiek tarp valstybių, kiek tarp valstybių ir jų pačių piliečių. WikiLeaks sąskaitos blokuojamos, Julian Assange suimtas. Tačiau informacija apie tai, už ką suimtas – galų gale jau sklinda pakankamai plačiai. Tiesa, Lietuvoje informacijos apie tai ne tik mažoka, ji ateina labai pavėluotai, fragmentiškai, o dar ir iškreipta (Delfi berods iki šiol to nepaskelbė – FAIL). Toks vaizdas, kad dauguma Lietuvos žurnalistų išvis nematę interneto. Įskaitant ir interneto portalų žurnalistus.

Tad truputį detaliau papasakosiu apie visą bardaką, kuris dabar prasidėjęs – bus truputį aiškiau tiems, kas nelabai susigaudo. Tarp kitko, nelabai aiškiai, bet šmėžuoja info, kad į reikalą įsitraukusi Rusija. Ir ne tik dabar, varydama apie tai, kad Julian Assange turįs gauti Nobelio premiją, o bent jau kelis mėnesius. Kas dar įdomiau – įsitraukimas labai savotiškas: Rusijoje esantys WikiLeaks partneriai, turintys būti oficialiais skelbėjais, skelbia labai įdomiai iškraipytus WikiLeaks dokumentus. Bendrai imant, yra keistų sistemingumų požymiai, kita vertus, kol kas tai tiktai keisti požymiai.

Įvykius labai atidžiai seka LJ chebra, verta stebėti, ką rašo VKlasė (išvis monitorina įvykius), taip pat įdomiai komentuoja Ryst1966, Maumaz, Grippen, Pumba, gal ir daugiau yra įsitraukusių.

Continue reading

Mirties spiralė

Atsiprašau, kad taip nereguliariai parašau. Taip jau gaunasi. Ir šitas straipsniukas bus ganėtinai lėkštas, su mažai analitikos. Greičiau diskusijai skirtas.

Mirties spiralė – tai specifinis proceso vystymosi scenarijus, kuriame viskas eina cikliškai blogyn, o blogėjimas sukuria dar didesnį blogėjimą. Kaip pavyzdys – alkoholizmas: pagirios verčia išgerti dar, o geriant dar, gaunasi dar sunkesnės pagirios, išgertuvės virsta savaites trunkančiu girtuokliavimu, o paskui bandant sustoti, prasideda ir baltoji karštinė. Alkoholikas eina mirties spirale vis žemyn ir žemyn, pats vis blogindamas savo būseną. Kitas variantas – įmonės mirties spiralė dėl taupymo:  pritrūkus lėšų, įmonė ima taupyti ant aptarnavimo kokybės, darbuotojų, etc. , dėl to prasideda darbuotojų kaita, klientų ima mažėti, įmonė dėl to ima dar labiau taupyti, o dėl to viskas dar labiau blogėja. Galutinis rezultatas – bankrotas.

Continue reading

Rusijos opozicijos žurnalistas Olegas Kašinas komoje

Gal jau daugelis girdėjote. Bet gal ir negirdėjote kas nors. Rusijoje žiauriai sumuštas žurnalistas ir blogeris Olegas Kašinas (Олег Кашин). Žurnalistas buvo žiauriai sumuštas vakare – smgenų sukrėtimas, sulaužyti abu žandikauliai sulaužytos kojos, sutraiškyti rankų pirštai (tiek, kad nuplėštos pirštų falangos). Olegas Kašinas komoje, o ar pasveiks, ar liks suluošintas, ar išvis išgyvens – vis dar sunku pasakyti. Tai ne pirmas panašus susidorojimas su žurnalistais, kovojančiais prieš Vladimiro Putino režimą. Prieš porą visiškai panašiai (sistemingai daužant, laužant kojas ir pirštus) buvo susidorota su kitu žurnalistu – Michailu Beketovu.

Nedidelis kiekis opozicionierių, dar likusių Rusijoje, skelbia, kad susidorojimas su Olegu Kašinu – vienareikšmiškai Rusijos FSB organizuotas: jau nekalbant apie tai, kad užpuolikai nieko nepagrobė, viską pasako pats sistemingumas, kaip žurnalistas buvo mušamas, kaip buvo tiesiog tikslingai luošinamas.

Rusijos prokuratūra, tirianti šį nusikaltimą, jau pagarsėjo klausimais, kuriuos tardytojai uždavinėjo žmonėms iš Olego Kašino aplinkos. Tarp klausimų, kuriuos iškviestiems liudininkams, opozicionieriams, uždavinėjo tardytojai buvo, pavyzdžiui, tokių: „Думал ли Кашин головой, когда писал на политические темы?“ („Ar Kašinas galvojo galva, kai rašė politinėmis temomis?“) arba „Знаете Бекетова, овоща?“ („Ar žinote Beketovą, daržovę?“ – čia jau atvira užuomina į anksčiau visiškai panašiai sumuštą kitą žurnalistą). Taip, tai prokuratūros darbuotojų klausimai, tiriant Olego Kašino sumušimą.

Valdžia mažai kas tiki: po susidorojimo su Olegu Kašinu, per kelias dienas buvo sumušti ir dar keli žurnalistai, opozicionieriai ir pan., o Maskvos gatvėse pradėti platinti netgi atsišaukimai, kuriuose užsimenama apie būsimą susidorojimą su kitais opozicijos veikėjais. Vienas iš tokių, gavusių grasinimus – ir mūsų tautietis Konstantinas Jankauskas. Rusijos milicija ėmė suimdinėt netgi piketuotojus, reikalaujančius, kad Olego Kašino sumušimas būtų ištirtas.

Per penkerius paskutinius metus vien Maskvoje ir jos srityje buvo užregistruota virš 100 atvejų, kai žurnalistai buvo užpulti, žiauriai sumušti, sužaloti, suluošinti. 7 iš užpultųjų žurnalistų mirė. Dar prieš kelias dešimtis žurnalistų per tą laiką užvestos baudžiamosios bylos. Visoje Rusijoje per tą laiką nužudytas 21 žurnalistas, užfiksuota daugybė užpuolimų, sumušimų, prieš žurnalistus iškeltų politinių bylų, vis dažniau fiksuojami cenzūros atvejai.

Kad maža nepasirodytų ir kad atsirastų truputį daugiau gyvo supratimo apie tai, kas atsitinka, kai ima valdyti tvirta ranka – apsaugos kamerų įrašytas filmukas, apie tai, kaip buvo mušamas Olegas Kašinas. Pažiūrėkite iki galo. Ir jei nenorite, kad tokie dalykai kartotųsi, nesvarbu, ar Rusijoje, ar Lietuvoje, ar dar kur nors – išplatinkite informaciją. Visi režimai labiausiai bijo viešumo.

Eligijus Masiulis, VSD ir mūsų paštas.

Visai menka žinutė apie tai, kad bus keičiama tvarka, pagal kurią teisėsaugos institucijos gali sekti žmones, išties žymi tikrą lūžį: VSD už 2,19 milijono kurs kažkokią ten duomenų bazę, per kurią teisėsauga pagal kažkokią naują Vyriausybės tvirtinamą tvarką, nesikreipiant į ryšio tiekėjus su teismo sankcija, žinos kas kam ką rašo ir kas kam kur skambina – apie tai praneša Alfa ir BNS. Bent jau man nei abejonės nekyla, kad „organizuoti nusikalstamumai“ bei visokia „kova su terorizmu“ čia – tiktai pretekstas.

Taigi, jei iki šiol reikėdavo teismo sankcijos, o paskui ir ryšio tiekėjo pastangų, dabar jau bus nereikalingi tie biurokratiniai trukdžiai. O viską užtikrins VSD. Kad visiems patogu būtų. Tas pats VSD, kuris jau užtikrino ne kartą, kad kam nors patogu būtų – apie skandalingas Vytauto Pociūno, Eglės Kusaitės, Gatajevų šeimos istorijas, susigalvotas Vanagų grupuotes ir panašius dalykus yra girdėję netgi tie, kas stengiasi apie politiką nežinoti išvis nieko. Trumpai tariant, sveiki atvykę, brangūs skaitytojai, į 1984-uosius, kur mums visais gyvenimo klausimais padės Meilės Ministerija.

Ir visai nenuostabu, kad šitą reikalą, pasirodo, kuruoja ne kas kitas, o Susisiekimo Ministerija, kurios vadas Eligijus Masiulis jau taip aktyviai agituoja už antikonstitucinį balsavimą internetu. Toks balsavimas, kaip žinia, puikiai leistų sekti, kas už ką balsavo. Ir daug lengviau leistų falsifikuoti bet kokius rinkimų rezultatus. Ir visai nesvarbu, kad tai antikonstituciška – Eligijus Masiulis taip nori mums visiems šio patogumo. Jo vadovaujama Meilės Ministerija mus taip myli.

Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras, Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos vadas, su VSD buvo susietas dar 2006 metais, kai kilus valstybininkų skandalui, ėmė skelbt pareiškimus, esą seimūnai neturi teisės tirti šitų dalykų (galima tai atrasti pvz., 2006 Alfa/Panorama straipsnyje). Pasigirdo ir kalbos, kad jo rinkimai buvo finansuojami iš Dujotekanos pinigų: galima jį atrasti tarp labiausiai šios firmos remtų seimūnų – sąrašą skelbia Nemalk.lt. Jau šioje kadencijoje, Eligijui Masiuliui tapus susisiekimo ministru, buvo pastebėta keista koreliacija tarp Liberalų sąjūdžio rėmėjų ir įvairių susisiekimo interesų turinčių firmų – apie tai galima rasti irgi Nemalk.lt (šitas puslapis turi labai gerą duomenų bazę, rekomenduoju).

Panašu, kad nors daug kas ir stengėsi, kažkokius judesius bandė daryti net ir Dalia Grybauskaitė, apsivalymas visgi neįvyko, dar daugiau, jis normaliai net ir neprasidėjo. Nors iš VSD vado pareigų ir buvo atleistas KGB karininkas Arvydas Pocius, įvairios abejonės dėl sąryšių tarp VSD, FSB, Dujotekanos ir kai kurių kitų grupių ir struktūrų – liko, kaip buvę.

Aš nemanau, kad Eligijus Masiulis norėtų atsistatydinti pats. Bet aš manau, kad jis privalo atsistatydinti arba turi būti išmestas. O VSD… Manau, kad po tiek skandalų šią kontorą išvis derėtų išformuoti. Nes panašu, kad blogiau nebus.

O ką daryti mums? Pirmiausiai – kelti triukšmą, kol dar nespėjo tų kliedesių padaryti. Platinti informaciją visur, protestuoti, etc.. O paskui – bus matyt. Blogiausiu atveju – gal spėsim ir išemigruoti.