Po to, kai parašiau apie Juodąją ranką ir grabą ant ratukų, Ponas Marius davė porą nuotraukų iš kapinių Šiauliuose – antkapinis paminklas, kuriame minima Juodoji Ranka. Reikia manyti, bent jau tame regione ir tuo metu, šis pasakymas tikėtinai reiškė žmogžudystę ir buvo pakankamai neblogai visiems suprantamas. Tai padeda geriau suprasti, kokias savybes turi juodoji ranka, kelianti baimę ir siaubą.
Antkapis, kuriame minima Juodoji Ranka
Prieš kokius gal 5 ar 6 metus nutariau paanalizuoti vieną iš labiausiai nesąmongų kūrinių – vaikišką šiurpę apie tai, kaip atvažiuoja grabas ant ratukų, o iš jo išlenda Juodoji Ranka*.
Žinoma, tose vaikiškose istorijose, skirtose kraupinimui, pilna visokių archetipinių vaizdinių, o prasmės atrodo tiek maža, kad tiesiog nėra, ką interpretuoti. Tačiau aš kartą pabandžiau. Tuo pačiu bukiausiu būdu, kuris toks nemėgstamas visokių filologų bei tautosakininkų (šie dažniausiai ima svaigti vėjus apie kokias nors dievybes ir ieškoti velnių bei žemynų kur papuola**) – vykdant elementarią, buką transliaciją (t.y., vertimą – klasikinis metodas). Ir pats nustebau, koks rezultatas gavosi. Aš pats nebūčiau nei pagalvojęs, kad ta šiurpė yra tokia banaliai gyvenimiška.
Nors matome, kad grafas Drakula turi ne juodąsias rankas, bet galėtume ir pagal jį suinterpretuoti tą istoriją. Bet galime gana aiškiai nujausti, kad tokiu atveju kažkur visgi galai su galais nesusisietų.
Pasakojimo apie Juodąją Ranką tekstas (iš galvos atpasakojant) yra maždaug toks:
Vieną kartą mama pasakė mergaitei: „neklausyk radijos“, o tada išėjo į darbą. Bet mergaitė nepaklausė mamos ir įsijungė radiją. O iš radijos pasigirdo balsas: „mergaite, išjunk radiją, nes juodasis karstas ant ratukų pajudėjo link tavo namų“. Bet mergaitė nepaklausė radijos ir neišjungė. O tada radija pasakė: „mergaite, išjunk radiją, nes juodasis karstas ant ratukų jau važiuoja prie tavo namų.“ Bet mergaitė ir vėl nepaklausė. O tada radija pasakė: „mergaite, išjunk radiją, nes juodasis karstas ant ratukų jau atvažiavo prie tavo namų“. Bet mergaitė ir vėl neišjungė radijos. Ir tada juodasis karstas įvažiavo pro duris ir iš jo išlindo Juodoji Ranka.
Tokia štai šiurpė – pasaka su neaiškia pabaiga, kur normaliam žmogui net nesuprantama, kas gi čia įvyko. Tačiau pabandykime bukai ją pertransliuoti (išversti). Pirma sudėstykime bendrą kontekstą, apibrėžkime galimas prasmes, tada jas paslinkime į realesnį, suaugsiųjų pasaulį, o tada perrašykime tekstą įprasta, šiuolaikine suaugusiųjų kalba – taip atrasime diskursą, kuris slepiasi***.
Neseniai prasidėjo kažkokie isteriški pezėjimai apie tai, kaip baisiai krenta lietuvių kalbos žinios ir kaip viskas baisu. Kaip vargšai mokiniai, mokomi pagal kažkokią naują programą, dabar blogai mokomi, nes kažkokia ten daktarinė disertacija kažkur buvo atmesta dėl prastos lietuvių kalbos. Ir žinoma, visos tos kalbos baigėsi pareiškimais, kad reikia grąžinti tokį lietuvių kalbos mokymą, koksai buvo tarybiniais laikais, nes tada buvo labai gerai ir lietuvių kalba buvo tausojama, mokyklos buvo geros, žmonės buvo dvasingesni ir nešnekėdavo to, kas neleista.
Tie, kas aiškina apie neišsilavinusį jaunimą, visada remiasi paprasta logika: "mes nesuprantam, jie kažką ne taip mums sako, todėl duokite mums daugiau pinigų"
Aš nieko nerašysiu jums apie tas tuščias kalbainių galvas, kuriose skamba aidas, kuris jiems girdisi, kai koksai nors vabzdys padvesia nuo kalbainiškų pelėsių tvaiko ir krenta į kaukolėse esančios ertmės dugną. Tokio vabzdžio sukeltas aidas skamba ilgai, triukšmingai ir tampa haliucinacijomis, kurias paskui išprotėję kalbainiai atpasakoja per visokias radijo laidas.
Aš jums tik pasakysiu, kad dar nebuvo Lietuvoje tiek daug skaitančios jaunosios kartos, kokia yra dabar. Ir nebuvo dar tokio apsišvietusio jaunimo, koks yra dabar. Mes turime tokius protingus, gabius, daug besimokančius, skaitančius ir išsilavinusius vaikus, kad senos kartos funkcionieriams tai yra nesuvokiama, jiems tai visiškas užribis. Jiems tai tiesiog neegzistuoja, nes tai už jų suvokimo ribų. Ir net jeigu jie suvoktų, jie visvien nepripažintų, kad eilinis moksleivis yra protingesnis už juos.
Google jau seniai yra tapusi kompanija, kurios šūkis „nebūti blogiu“ teliko šūkiu. Šūkiu, kuris ničnieko nereiškia. Tušti žodžiai.
Google dėjo ant jūsų, jūsų privatumo, jūsų teisių, ant visko. Tai kaip Facebook, tiktai dar blogiau, nes visa ta informacija – visiškai totalinė, apie viską. Jūs užeinate į kokį nors puslapį, kur yra koks nors Google Analytics skaitliukas – štai Google jau apie jus ir žino. Užeinate kur nors, kur yra Google Adwords – ir vėl Google apie jus jau žino. Užeinate į paiešką – ir jie žino dar daugiau.
Kompiuterastams aš pasakysiu tokį pavyzdį: kurių galų, pvz., Google Chrome laiks nuo laiko staiga užsimano listinti ant kokio nors porto? Ne nuolat, o kartkartėm? Kodėl naršyklė nori būti serveriu?
Google jaučiasi pasauliniu viską valdančiu tinklu. Todėl jie dėjo ant Lietuvos įstatymų ir asmens duomenų apsaugą reguliuojančių normų. Bet dėl to ant jų dėjo tas normas prižiūrinti inspekcija. Nors kartą Google gavo per snukį šlapiu skuduru. Ir jie dėl to labai nustebę.
Dėjo Google ant to, kad kažkam kažkas nepatinka. Jie jums sako, kad duoda duomenis ištrinti, o išties patys atspėkite, ar jums parodo, kad ištrynė, ar išties jie ką nors ištrina.
Aš nelabai seniai nuvažiavau į Helsinkį ir pabandžiau pasijungti prie savo Google Plus akaunto. Šitam akauntui aš kadaise susikūriau visiškai atskirą, niekuo nesusijusį meilą. Beje, ir šiaip aš Gmail paslaugomis nelabai naudojuosi. Bet aš nežinau, kokiu būdu, bet jie ėmė ir puikiausiai identifikavo, kas aš esu, Helsinkyje pareikalaudami, kad nurodyčiau savo belenkiek laiko neatidarinėtą ir niekaip niekad nesietą kitą Gmail pašto dėžutę. Nežinau, kaip jie susiejo tas dvi dėžutes. Jos niekad nebuvo niekaip susiedinėtos. Jos praktiškai nebuvo naudojamos paraleliai. Jų abiejų istorija, kurią duoda Google, buvo ištrinta ir atjungta.
Google dėjo ant jūsų – jie turi priemones, jie apdirbinėja informaciją, o jei norite tą informaciją išsitrinti – tai jau jūsų, o ne jų problema. Trinkitės kaip norit.
Išsyk sakau – nepasakokit man apie viešas vietas ir įstatymus, kurie leidžia kažką fotkinti – tie įstatymai yra skirti ne kontoroms, kurios vykdo asmens duomenų kaupimą ir apdirbimą. O toms kontoroms, kurios kaupia, apdirbinėja ir naudoja asmens duomenis, galioja įstatymai, reguliuojantys tokių duomenų tvarkymą. Ir čia reikalavimai yra labai paprasti: duomenys turi būti tvarkomi taip, kad gyventojui panorėjus, jo duomenys būtų pašalinami.
Google ant pas mus galiojančių asmens duomenų apsaugos teisės aktų yra padėjusi. Nes jie Amerikoje ir jie gali dėti ant Lietuvos įstatymų. Bet dabar jie gavo skuduru per veidą: kadangi dėjo jie ant tų įstatymų, tai leidimo užsiimti savo reikaliukais Lietuvoje jie negavo. O jei nori gauti – turi atidaryti filialą, kuris užtikrintų, kad Lietuvos piliečių asmens duomenys bus tvarkomi taip, kaip nori Lietuvos piliečiai. Pagal Lietuvos įstatymus.
Google pozicija man suprantama – jie niekada nesutiks atidarinėti atstovybės Lietuvoje. Nes jei tik jie tai padarys, jie išsyk turės vykdyti gyventojų skundus ir laikytis Lietuvos įstatymų. Bet jie tikisi, kad minios isterikavotų pridūrkų pradės cypti apie tai, kaip blogoji valdžia kankina gerąsias kompanijas. Ir kad minios tų pridūrkų pasieks savo – leis užsienio kompanijai, dedančiai ant Lietuvos įstatymų, veikti Lietuvoje taip, kaip tik ji susigalvos.
Todėl aš sakau paprastai: palaikau tą inspekciją. Nes nors kartą didelei kompanijai tėškė šlapiu skuduru per veidą. Tėškė už tai, kad ta kompanija daugybę kartų tėškė į veidą Lietuvos piliečiams. Už tai, kad ta kompanija galvoja, jog ji gali sau leisti viską, o kiti turi jai paklusti. Už tai, kad ta kompanija galvoja, jog ji gali viską be jokios atsakomybės.
Ne, Google ne vienintelė panaši kompanija. Yra ir kitų, dar naglesnių, pvz., kokie nors PayPal, kurie šaltu veidu gali pasiimti jūsų pinigus ir pasiųsti jus ten, kur aš siunčiu idiotus. Žinote patys. Dėjo jie ant mūsų teisių. Tai pasakykit man kas nors, kokiu reikia būti durniumi, kad kovotum už tokių kompanijų teisę daryti, ką tik jos susigalvos?
Čia jums naratyvų keletą pabersiu. Įvairių. Tokių, kurie skirtingi. Ne, tikrai negalėčiau parašyti visko. Taip, tikrai daug praleidau. Ne, nerašysiu jokio savo naratyvo. Tik tuos kitus.
Šiandien turėjom važiuoti į ten. Jau seniai aišku buvo, kad reiks, visi apie tai kalbėjo. Niekas nenorėjo – nemalonu, kai nekenčia, plūsta, keikia, bet darbas yra darbas. Nežinau, kaip čia viskas išties, ne mano reikalas žinoti. Jei aš nedirbsiu šito darbo, tai kažkas kitas dirbs. O aš dirbu, nes turi būti tvarka. Kartais gal ir ne visai tokia, kaip kažkas nori, bet vienoda tvarka.
Atvažiavom, žmonės meldžiasi, verkia. Kai kuriems aiškiai ne visi namie. Gali ir kokią plytą mesti. Bet dauguma visai paprasti žmonės atrodo. Žiūri į mane, matosi, kad bijo ir nekenčia. Būtent tokiomis dienomis nenoriu dirbti šito darbo. Bet reikia.
Kai nešė, tai riksmas pakilo baisus… Galvojau, kad visgi pratruks. O prie manęs lindo kažkokia bobutė, akys degančios, beprotiškos. Kilo mintis, ką daryti? Jei prasidės susirėmimas, mane ji puls, akis draskys savo pajuodusiais nagais, o aš ką? Ar turėsiu ją mesti ant žemės? Paskui rėks visi, kokie žvėrys, žmones muša…
Na, viskas baigėsi, nenoriu prisimint. Net nesuprasi, kurie teisūs. Čia kaip šeimyniniai konfliktai. Kažkada kai patruliu dirbau, tai prisižiūrėjau – visi rėkia, visi teisūs, o kas ir dėl ko, tai net neaišku. Ir nesuprasi, kas kaltas, o kas nekaltas. Tik čia jau ne kokie penki žmonės, o minia.
Tvarka turi būti, nes kitaip visiškai chaosas bus. Kad ir neteisinga tvarka, nei jokios tvarkos.
– Durne tu, pedofile, aaaaaaaaaaaaaaaaaaaa, nelįsk prie manęs!!!!!!!!!!!!!!!!! Aaaaaahaha!!!!!!!!!
Ta idiotė ir šiandien prisidirbs. Duok dieve, kad neprisidirbtų, nes ji buka, kaip taburetė. Ir reikia taip padaryti, kad niekas neprisiknistų. Ką čia pasakyti jiems visiems? Nes ta isteriška minia gali paskui ir prie namų imti mane persekiot – dar užpuls. Vienas jau buvo toks, šaudė. Nuo jo ir prasidėjo. Būtų šitą idiotę nušovęs – tai ir problemų nebūtų niekam. Niekas nesiaiškintų, kas ten kaltas, o kas nekaltas. O jai mat pinigų pritrūko.
Darbą dirbti gerai reikia, tai ir pinigų pakaks. Turėjai gerą pasigavusi debilą, tai ir reikėjo pas save traukti, o ne vaizduoti pasikėlusią durnę, paskui kurią šokinėti kažkas turi. O jei jau durna buvai, tai paskui reikėjo pasitenkinti tuo, ką gavai. Bet nepakanka čia jai mat… Nieko, pakaks, kai suras tave. Ir šauks paskui minia, kad „žiūrėkit, ir tą nudėjo, argi neteisūs buvom, klanas pėdsakus naikina“.
Atrodo, visgi pavyko. Nors kartą pavyko, tikiuosi, kad bent dabar jau niekas negalės prikibti. Tie atmatos neprognozuojami. Tik tiek iš jų naudos, kad atlyginimą iš jų užsidirbu.
Ką dabar daryti, ką daryti? Išvežė. Na, čia jau aišku buvo, kad išveš. Ką daryti? Dabar jau negaliu, prievartaus vaiką, gal ir nužudys. Reikėjo tai kalei pasiūlyt pinigų, bet ne, kaip gi galima, juk vaiką pardavinėjo, argi čia galima už tai dar ir pinigus mokėt. O ji būtų paėmusi, ta šliundra. Tik pakankamai užmokėt būtų reikėję, nes už pigiai nebūtų sutikusi. O paskui, kai viskas užsisuko, tai jau nesigavo.
Ką dabar daryt? Žmones kviest, prie prezidentūros? Kas dabar bus? Dabar jau prasidės kitos bylos… Na, bet gal dar ją suras kažkas. Gal dar ne viskas baigta…
Nekenčiu aš jūsų visų. Ir ta sterva, ir šita, ir tie idiotai. Nesupranta, už kieno piniugs ten renkasi. Na, nors kartą padarė pagaliau. Dabar reiks vaizduoti gražiai, o paskui jau bus laimingas gyvenimas. Nekenčiu. Dar jūs man pažiūrėsite, sumokėsit pinigus. Na, jau pagaliau, dabar jau viskas pajudės kitaip, jau baigiasi visa šitai. Ir tu ožy, ko čia žiūri į mane?
Na, bet gera istorija. Aišku, tie debilai tai pykina, bet palaikymas iš jų tai bus geras. Svarbu tik neišsiduot, ką galvoju. Pradėsiu juoktis, tai supras. Laikykis, akis pasitrink, jei ašarų ir nebus, tai bent vaizdas bus.
Žiūrėsim, matysim, jau ruduo greitai, tada pamatysim, kas buvo teisus. Kažkas kitas verks tada. O aš švęsiu.
Tuos patvorinius visus iššaudyt reikia. Arba napalmu ant viso namo su visom tom isterikėm. Lietuva gražesnė pasidarytų. Pinigų nepasidalijo mat. Dirbo sau kaip prie daškinių, kailius augino, mokesčių nemokėjo, užrašyt rado kam – savo torpedai. O torpeda rado sau kekšę ir apsivesti nutarė.
Tai koks čia skirtumas, visus juos naikinti reikia. Tokie patys jie. Ir tas vaikas, kuris yra – jau pasmerktas. Irgi bus nenormali, tik visą gyvenimą kankinsis ir kitus kankins.
Ir nesuprantu, kodėl čia jie isterikuoja? Buvo ten pedofilija, nebuvo, koks skirtumas? Ir viena gera, ir kiti geri. Tokie patys, banditai ir kekšės su savo razborkėmis. Tokius šaudyti visus reikia, nes kol jie bus, tol niekas gerai gyventi negalės.
Aš norėčiau būti Lietuvoje. Bent kažkuo padėčiau gal. Būčiau gal ten bent kameras įrengęs, paslapčia, kad filmuotų. Policija būtų nepamačiusi, dabar pigių galima nupirkti, visai mažų. Bent kažką galėjau padaryti.
O dabar nepavyks. Reikėjo man anksčiau apsispręsti. Per ilgai laukiau. Kaip galima vaiką atiduoti į tokias rankas? Ji juk kekšė, visiška. Ir aišku tai daro tik dėl pinigų. Ir nesupranta, kad ją jos pačios draugeliai paskui nudės. Išveš kažkur, paskelbs, kad išvyko į užsienį ir dėl saugumo slepiama. Ir viskas. Galai į vandenį.
Negi ji nesupranta to? Negi ji nesupranta, kad jeigu ją muša per veidą ir paskui verčia skelbti kaip ją užpuolė, tai nepasismulkins? Argi jai neaišku, kad jau tiek nudėjo, tai ir ją nudės?
Reiks bent šiandien į piketą nueiti prie ambasados…
Those latvians, wtf are they doing? It’s like an Russia or Thai. That’s disguisting. Are they really in Europe?
