Čia pratęsiant tą paskutinį postą, dar nuotraukų jums, nes daugeliui, kaip suprantu, visai įdomu kartais akis paganyti po visokius keistus ar išvis nesuprantamus vaizdus.
Čia jums šiaip tiesiog pavasariui grožio, kad nuotaika susidarytų. O paskui ir įdomiau bus.
Čia išsyk pasakysiu, kad užtikrintai žinau, jog bent dalis jūsų vieną nuotrauką esate matę – kadaise dėjau į muzikinį blogą, apie Yoko Ono, John Lennon ir Andy Warhol. Bet toji nuotrauka tokia, kad negaila ir dar kartą parodyt.
Buvo jau kartą kratinių visokių senovinių nuotraukų. Ir netgi ne kartą, nes ir daugiau siurrealizmo buvo. Kiek atsimenu, daugeliui patiko. Todėl šiandien vėl duosiu fotografinio kratinio, užsigulėjusio. Dalis nuotraukų – neaiškios kilmės, tiesiog šiaip susikaupė kažkokiu būdu. Kur kažką žinojau, ten prirašiau periodą, autorių ir pan..
Tikiuosi, kad bus atgaivos jums po tos sovietinės televizijos, kuri įvarė priepolį ją pabandžiusiems pažiūrėti žmonėms.
Kažkur Afrikoje, prieš kažkiek metų. Gal būt seniai, o gal būt labai seniai. Vaikai visada yra vaikai.
Toliau pasižiūrėkim. Be jokios aiškios sistemos.
Pakalbėjom truputį apie tai, ko sovietmečiu pasigestų moterys, bet yra ir daugiau temų. Aš dar užkabinsiu ateity kai kurias intymesnes ir buitiškesnes, tačiau šiuo gabaliuku jums bus tema apie televiziją. Vėlgi ne todėl, kad labai ten būtų, ką pasakoti, o daugiau tam, kad gautųsi įvertinti, ko nebuvo.
Visa sovietinė propaganda buvo tokia nyki, kad netgi gėda žiūrėt. Bet jūs pasižiūrėkit.
Nebuvo nieko padoraus toje televizijoje. Ir vienintelis sąlyginai geras dalykas, kurio buvo – tai tas, kad beveik nebuvo reklamų. Bet visa kita buvo taip nyku, kad dabar pabandykit dabar susikaupti ir pamedituoti apie tokį fenomeną: TV buvo tokia prasta, kad žmonės, pamatę klaikią, nykią ir pasibaisėjimą keliančią sovietinę televizinę reklamą, apsidžiaugdavo, nes tai buvo labai gražu, lyginant su kitu brudu.
Taip, ponai ir ponios. Ta sovietinė televizija buvo tokia baisi, kad netgi klaikiausios, realiai nykios sovietinės reklamos ją pagražindavo. Ir būtent todėl žmonės pirmus Nepriklausomybės metus į televizinę reklamą žiūrėjo, kaip į visai gerą reikalą. Jūs tai įsivaizduojate?
Kažkaip pradėjau rašyti vieną straipsnį apie tai, ko nebūdavo sovietmečiu, ale matau jau, kad išsiplėtė tas tiek, kad kaip vieną jį dėti tiesiog beprasmiška. Jau ir taip iš ano išsiskyrė atskiras straipsnis apie sovietmečio rūkalus., o ir toliau viskas kažkaip man plečiasi. Todėl čia jums ir pradedu kitkuo – tai paskirais gabaliukais, įvairiatemiais fragmentais apie belenką. Tikiuosi, kad šitie bus ne per ilgi, tad skaitydami nenuvargsit ir patirsite įdomumo.
Kasdien vis laimingesnis gyvenimas, kaip skelbė moterims sovietinė propaganda. Dabar spėkite, ką šita kolchoze gyvenanti moteris daro, kai jai mėnesinės, o vaistinėse nėra vatos anei marlės?
Taigi, šiandien pradėkime nuo moteriškų dalykų – labai paprastų, tokių, kokių anais laikais SSRS nebuvo, nors vakarietiškos moterys laikė šitai visiškai įprastu dalyku. Taip, nuo moteriškų higieninių paketų, įklotų bei tamponų, kurių nebuvo tais laikais, kai moters teises gerbianti dvasinga tarybinė santvarka užtikrino moterų lygybę tuo būdu, kad joms viskas būtų kaip vyrams. O ko nėra vyrams, tai juk ir moterims nereikia.
Ne, nu suprantate, aš juk ne moteris, tai negaliu visko detaliai aprašyti, nes tokios patirties neturiu. Bet kai mūsų moterys kokios tai drovios ir nedrįsta realijų papasakoti, tai tenka man tai daryti. Todėl, kadangi jau turiu patirties rašymuose apie moterų higieną, tai štai jums ir dar vienas visiškai neprofesionalus straipsnis intymia moteriška tema.
Tabakas yra šlykštus, jis sukelia ligas ir priklausomybę, o be to, smirda. Rūkymas yra blogis, tai akivaizdu. Bet būna ir dar blogiau, nei galim įsivaizduoti šiais laikais.
Nežinau, kaip jums nupasakoti, kokios cigaretės būdavo sovietmečiu. Aš netgi nežinau, kaip jums nupasakoti įprastų sovietinių cigarečių skonį, kuris varijavo maždaug nuo lauko tueleto smarvės iki svylančių nagų kvapo. Gal taip jums pasakysiu tiems, kas rūko: jei staiga parduotuvėse dingtų dabar įprastos cigaretės, o vietoje jų atsirastų tokios, kokios būdavo sovietmečiu, tai maždaug su 3/4 tikimybe jūs mestumėte rūkyti per vieną dieną.
Belomoras buvo beveik nerūkomas Lietuvoje, nes tai buvo ne tai, kad žemas lygis, bet dar ir asociacija aiški su visa konclagerių sistema. Kita vertus, ir visi kiti sovietiniai rūkalai buvo tokie, kad kitaip, kaip lageriniais jų nepavadintum.
Atsimenu, prieš kokius 8 metus kažkur stalčiuje atradau užsigulėjusių dar nuo sovietmečio „Kosmos“ cigarečių. Per kelioliką metų jos spėjo visiškai išsikvėpt ir perdžiūt, tapo visiškai bekvapėmis. Kadangi jau gerokai buvau primiršęs, kas tai per brudas, nutariau jų pabandyti ir vos neapsivėmiau jau nuo pirmo dūmo. Ta pati sovietinė smarvė – būdingas išmatų dvelksmas, tik kad per krūvą metų daug kartų susilpnėjęs. Bet visvien pakankamai stiprus ir šlykštus, kad aš jums nelinkėčiau netgi užuosti. Ir patikėkit manim, aš žinau ką sakau, nes rūkau jau daugiau, kaip 30 metų ir esu bandęs tiek cigarečių rūšių, kad dauguma jūsų pusės pavadinimų net girdėję nesate.
Tarp kitko, cigaretės sovietmečiu nebuvo labai jau pigios: „Kosmos“ pakelis kainavo 70 kapeikų (iki gal kokių 1982, kai visos cigaretės pabrango pabrangimo – kainavo berods 40). Tos 70 kapeikų, grubiai perskaičiavus pagal dabartines kainas, tai būtų kokie 7 litai. Ir tos „Kosmos“ cigaretės buvo begalę kartų prasčiau, negu prasčiausios iš visų cigarečių, kokias galite nusipirkti parduotuvėje šiais laikais.
Visgi skirtingos cigaretės skyrėsi, tad aš jums papasakosiu apie kai kurias žinomiausias, garsiausias to meto rūšis. Kai kurių pavadinimų cigaretės gaminamos ir šiais laikais, kai kurių kas nors parsiveža iš kokios nors Rusijos. Tik dabartinės visai kitokios – netgi kažkokiame Rusijos glūdumos Zažopinske ar Muchosranske jau nerasite cigarečių, kurių skonis bent dešimtadaliu būtų toks šlykštus, kaip sovietmečiu, o tikrų sovietinių cigarečių dabar jau net visiški chroniai nerūkytų.
