Tag Archives: alus

Tas Tauro Gyvas alus, kurio jūs dar neragavote

Kažkokiu būdu, gal pasiskaitę kažkur, kaip aš kadaise iškeikiau didžiuosius alaus gamintojus, mane atrado Kalnapilio ir Tauro alaus draugai, katrie ėmė ir atvežė maišą Tauro alaus, kokio dar nebūna krautuvėse (sakė, kad maždaug po savaitės jau bus). Tiesiog kaip akivaizdų įrodymą, kad aš neteisus. O jau visai subjektyviai dar pridėčiau, kad ant piktumo mano skaitytojams, kurie negali paragauti to, ko galiu aš (bet po savaitės galės). Taigi, galit man pavydėti dabar (dar maždaug savaitę). Čia, taip sakant, dar viena proga man susireikšminti ir pasijusti dideliausiu alaus egzpertu ir šiaip kokia nors svarbybe, nors ir nei velnio aš apie alų neišmanau, gal tik kokioje degustacijoje tesu kartelį padalyvavęs ir kokią vieną gamyklą aplankęs.

Nevyniojant į vatą – kiek teko visokių gamyklinių alų ragaut per paskutinius metus (o negaliu pasigirt, kad daug – sakau gi, kad esmi egzperdas, o ne rimtas žinovas), šitas Tauro Gyvas – tai geriausias lagerių tipo aliukas, koks pasitaikė. Ir jei jau vyktų vėlei kokia nors degustacija, įtariu, kad pretenduotų į pirmąsias vietas, rimtai sukurdamas konkurenciją mažosioms alaus daryklėlėms. Nes tikrai gyvas, aiškiai nefiltruotas, patsai toks iš savęs džiuginantis skonio bei uoslės receptorius, subalansuotas ir malonus.

Tie likučiai mano menkų žinių apie alų sako gi ką – puta gausi, o laikosi ant bokaliuko sienelių gražiai palikdama pėdsakus, kvepia saldžiai, veik medum (tai tasai gerų mielių duodamas saldus kvapas), nors apyniai kvape jaučiasi gal kiek silpniau, nei norėtųsi. Užtat šieji visai skaidriai jaučiasi skonyje – aiškiai, nors vėl gal silpniau, nei norėtųsi man, užtat antra pusė, paragavus, išsyk pareiškė – „štai toks man patinka, čia tikras moteriškas alus“. Nu ką ji išmano apie alų, čia tikras vyriškas alus, koks dar moteriškas…

Tauro Gyvas alus yra kiek saldoko skonio, tačiau nesukuriantis sunkumo įspūdžio, nesijaučia ir tas riebumo prieskonis, būdingas prastesnėms rūšims, tad nelabai čia galėčiau prie ko nors prikibti. Švelnus, lengvai apyniuotas skonis, keliantis būtent to tikrumo įspūdį. Man tik apynių norėtųsi daugiau, bet čia, objektyvumo dėlei turiu prisipažint, kad mano skonis šiuo atžvilgiu yra baisiai iškrypęs, nes, pavyzdžiui, man patinkančio Radvilų alaus, kai tas buvo gaminamas pagal originalias receptūras, normalūs žmonės negalėdavo gert – sakydavo, kad neįmanomai kartu. Tad daugumai Tauro Gyvo alaus apynių balansas turėtų tiesiog idealiai tikti.

Šio alaus poskonis malonus, su lengva rūgštele ir trupučiu saldumo bei apynių karstelėjimo šešėliu, nepaliekantis to sunkaus džiovinančio gerklę įspūdžio, kuris būdingas sdaugeliui kitų alaus rūšių, o gal tik vienas momentas man kliūna – visgi laipsnių yra cieli 5,9, tad vienareikšmiškai stiprus alus, nors man norėtųsi kiek įmanoma silpnesnio. Ne per daug atsparūs alkoholiui staigiai pajus, kad laipsniai truputį trenkia į galvą. Ne, žinoma, kad tai ne kobros ir žaibai, bet tiesiog pagal griežtą ir enciklopedinę alaus stiprumo klasifikaciją: stiprus alus yra tas, kuris yra virš 4 laipsnių.

O dar, tarp kitko, šis alus puikiai tinka, net neįsivaizduojate, kaip tinka su tokiu tradiciniu daiktu, kaip visiškai sezoniškas žaliuokių troškinys. Beje, kas dar nespėjot – bėkit į miškus, gal dar rasit, sako, kad žaliuokės bei pažaliuokės krūvom auga. Tai vat, neretai alus linkęs pjautis su bent truputį už čipsus ir sūrį subtilesniu maistu, tačiau šitas tiesiog kelia kažkokį pasitenkinimą, lyg specialiai su tautiniais valgiais vartoti būtų sukurtas.

Ai, dar… Net neabejoju, kad kažkas pagalvos (ir pareikš), jog man sumokėjo (kai parašau kažką teigiamai, tai vis atsiranda tokių). Nesumokėjo. Akivaizdžiai, Kalnapilio ir Tauro draugai buvo tikri, kad negalėsiu parašyti blogai apie tokį alų – davė paragaut, vat ir paragavau, tai ir rašau. Taip dabar ir susivartė viskas, kad nors esu prieš bet kokius girtavimus, tesigauna parašyti tiktai teigiamai. Na, negali gi tokio alaus negert.

Alaus degustacija ir Commonsense.lt , papildymas

Kaip jau rašiau anksčiau apie Commonsense gimtadienį, vyko nepriklausoma alaus degustacija, bet kadangi mano atmintis šluba, tai nesugebėjau atrinkti galų ir supainiojau, kas ten kur ir kaip. Taigi, PNN (jaučiu, šnipų blogosferoje turi daug), dabar praneša alaus degustacijos rezultatus.

Trumpai tariant, pirmas tris vietas pasidalino du kartus degustacijoje sudalyvavę Daujotų „Daujotų“ alus (oficialiai gamintojo vadinamas lochišku pavadinimu „Liuks“), į jų tarpą įsimalė Gubernijos „Ekstra“. Paskutinę vietą užėmė Utenos „Utenos“, platinamas skaidriame butelyje – matyt ne veltui sakoma, kad baltuose buteliuose alus netikęs… 8-9 vietas pasidalino Kalnapilio „Grand“ ir Tauro „Ekstra“, apie kuriuos kilo įtarimas, kad jie išvis toje pat cisternoje gaminami, o tik etiketės klijuojamos skirtingos – šie du surinko absoliučiai vienodus balus. Nors kaina jų skiriasi 🙂

Commonsense.lt irgi apie tai jau parašė ataskaitą (matyt, kad iš ten PNN ir padarė naujieną). Čia filmukas, jau mano iš Commonsense.lt nucybrintas, jei kam įdomu:

Taigi, tiek vat 🙂

Commonsense.lt gimtadienis – man patiko

Nagi Alaus Namai ir Commonsense sugebėjo vakar man sugirdyti netgi ištisus 4 bokalus alaus su savo surengta degustacija ir taip toliau. Jaučiuosi gėdingai, nes per vieną vakarą prigėriau tiek, kiek per kokius pusę metų ir, matomai, visus kraupinau, lyg būčiau daug didesnis degeneratas, nei esu. O ir degustacija gavosi įdomi: Alaus Namai į 10 degustuojamų rūšių tarpą sudėjo krūvą belenkokių lagerių, kokių pilna parduotuvėse ir vieną, kurio nerasi – Daujotų. Ir šitą kažkodėl įtraukė du kartus. Ir prieš tai testais su pora beveik nesiskiriančių lagerio rūšių išbrokavo vos ne pusę degustatorių – reikėjo atskirti dvi alaus rūšis trijuose bokaliukuose. Kaip įprasta degustacijoms – gauni 100 gramų alaus, trečdalį nugeri, likusį išpili, o tos alaus rūšys tokios panašios, kad nei nelabai gali atskirt… Tiesą sakant, dauguma man kvepėjo kažkokiais skalbimo milteliais, o veik pusę buvo beveik beskoniai, ypač, kai gerai pateliūskuoji ir burbuliukai išburbuliuoja.

Kokį alų geri degustacijos metu – aišku, kad nežinai. Taigi, lyg sutartinai visi tam Daujotų alui davė geriausius balus, nors ir neįtardami, kokį geria. Pirmos dvi vietos – šiai vienai rūšiai. Vargšas Švyturys, kurio Ekstra pakliuvo vos į 7 vietą… Kitų rūšių jau neatsimenu, bet kažkur dugne pasiliko ir Utenos su mėlyna etikete, o bene šamarliakiškiausiai pasirodė berods kažkoks Kalnapilis, nors gal ir painioju, nes neatsimenu jau tų rezultatų. Žodžiu, buvo visai įdomu, nors tų rūšių truputį neskiriu ir nieko neišmanau…

Taigis, o dar gavau progą išlošti 50 litų kuponą gitaros pamokoms, tai irgi dabar nežinau, ką su jomis daryt – kažkada mokiausi, mečiau, nes užkniso, kad pirštukus skauda. Bet tai buvo prieš keliasdešimt metų, o dabar vat vėl nežinau… BTW, buvo ir  Skirtumas, katras irgi laimėjo šitą reikalą 🙂

Taip ar anaip, Commonsense.lt padarė gerą šventę, kurios pavydėti galėtų belenkas, juolab ir su gyvo garso koncertu, kurį padarė Titas Petrikis ir Darius Gylys. Tai vat ir ačiū už tai. Krūva blogerių, kurių dabar nesuvardinsiu, nes labai jau daug ir atvirai pasakysiu, per daug, kad prisiminčiau. Tarp kitko, Artūras Račas, kaip ir Blogout atveju, taip ir dabar – pažadėjo ir nepasirodė, gal manęs bijodamas sutikt, užtat atėjo superžvaigždė – Vidmantas Nuolaida, o ir būrys kitų žymūnų 🙂 Žodžiu, įspūdžiai liejas per kraštus 🙂

Žolinės

Žolinės, nesvarbu, ką apie jas bešnekėtų visokie krikščionys, yra akivaizdi net ir krikščionims pagoniška šventė, antrą gyvybę įgijusi atvirai pagoniškų rastamanų ir pusrastamanių dėka. Tad kai Žolinių proga pasipila krikščioniški pezalai apie šventų mergelių procesijas, žygiuojančias į dangų, kur jos bus paimtos (!!!), o dar prie to prisideda ir svaičiojimai apie visokias Marijų žemes, man tik vienas klausimas kyla: kodėl absoliuti mažuma religinių fanatikų turi tokias išskirtines tribūnas savo briedui skleisti?

Sakyčiau, kiekvienam durniui aišku, kad Žolinės tapo valstybine švente tik dėl to, kad seimūnams pasirodė juokingas ir mielas toks renginys: Žolinės, Žolinės, Žolinės – jau pavadinimas viską pasako. Ne paslaptis juk niekam, kad ne vienas Seimo narys puikiai žino Žolinių šventimo prasmę, tegul ir keistai atgimusią, o gal ir atšvenčia jas netgi, tiesa? Jau seniai juk pastebėjom, kad blaivioj galvoj kai kurios seimūnų idėjos negalėtų kilti 🙂

Tuo tarpu senais laikais šiuo metu būdavo verdamas pirmasis, jaunutis, dar tik šventimui teskirtas vasarinis alus, kurį plempdami, lietuviai pagarbindavo savo dievus, ypač – Ragutį. Taip ir dabarties laikais, aišku, dažnas Žolinių proga pasisvaigina – ar alumi, ar dar kuo nors, suteikdamas šiai šventei ir seną, ir kiek naujesnę prasmę, dar ir keistai grąžindamas viską į senus laikus: juk kanapės biologiškai – beveik tie patys apyniai, o kai kurios alaus rūšys su kanapėmis ir verdamos būdavo, juolab dėl to, kad šių sėklose yra mielėms taip reikalingų riebiųjų rūgščių bei alaus prarūgimą stabdančių medžiagų 🙂

Taigi, jei jau taip, tai su Žolinėmis, tikra pagonių švente – jus visus ir sveikinu, tepridurdamas tik, kad ir alkoholis, ir kiti svaigalai kenkia jūsų sveikatai, psichikai ir taip toliau, tad prieš vartodami, apsispręskite: gira – daug geresnis dalykas, irgi aukojimui tinkamas bei Ragučiui mielas 🙂

Kokio stiprumo būna alus

Nešnekėsiu apie stipriausias alaus rūšis. Tiesiog štai jums ištrauka iš gan seno leidinio – 1976 išleisto pirmojo "Lietuviškosios Tarybinės Enciklopedijos" tomo:

Alus, gėrimas, prisotintas anglies dioksido ir turintis 1,5-7,5 etilo alkoholio. <…> Pagal alkoholio kiekį alus būna silpnas – 1,5-3% alkoholio (žigulinis), vidutinio stiprumo – 3-4% (Rygos, Maskvos, Kauno) ir stiprus – > 4% alkoholio (lietuviškasis, Leningrado).

Aišku, laikai kiti, pavadinimai – jau pasikeitę, nemažai naujų rūšių. Štai pvz., Švyturys (pats rimčiausias lietuviško alaus gamintojas) gamina tokias alaus rūšis:

  • Ekstra – 5,2%
  • Ekstra draught – 5,2%
  • Švyturio – 5,0%
  • Gintarinis – 4,7%
  • Originalusis – 5,0%
  • Stipriausias – 8,0%
  • Baltijos – 5,8%
  • Baltas – 5,0%
  • Nealkoholinis – iki 0,5%
  • Nefiltruotas – 5,2%

Kaip matome, pagal seną, tradiciniu laikytiną apibrėžimą iš LTE, ir "Nealkoholinis", ir "Stipriausias" – tai išvis ne alus. Visos kitos rūšys, netgi pats silpniausias "Gintarinis" – tai stiprus alus.

Ar matėt kur nors parduotuvėse kokio nors bent jau vidutinio stiprumo alaus? Apie silpną, pvz., 2 laipsnių – net neklausiu, jo, matomai išvis nėra? Ar tik nėra taip, kad Lietuvoje dabar yra parduodamos išimtinai tiktai stiprios alaus rūšys?