Tag Archives: lietuviai

Gigūnai – štai kaip mus vadino :-)

Kadangi pažadėjau paskelbti, jei jau niekas neatspės, kaip dėl H raidės nebuvimo gudai lietuvius pravardžiuodavo, tai ir skelbiu.

Kaip sako, Dzūkijos pakraščiuose, ten, kur buvo etninės lietuviškai ir gudiškai kalbančių žemių ribos, o šalimais būdavo lietuviški ir gudiški kaimai, XIXa. pabaigoje ir XXa. pradžioje gudai lietuvius vadindavo gigūnais – гигуны, гигун.

Tai buvo susiję su lietuvišku nesugebėjimu ištarti H garsą: lietuviai vis jį keisdavo į G. Tuose pakraščių kaimuose buvo gan ryškus kalbų maišymasis, daugelis gudų vartodavo nemažai lietuviškų žodžių, o dzūkai, gyvenę aplink, irgi prisirankiodavo slavizmų. Ir vieni su kitais lengvai išmokdavo susišnekėt, vieni kitus suprasdavo, tačiau akcentas būdavo ryškus: gudai vietoje G vis sakydavo H, o lietuviai vietoje H vis sakydavo G. Tai už tai ir gavo mūsiškiai pavadinimą – gigūnai.

O patys gudai nuo seno mūsiškių vadinami buvo bulbašais. Nes bulvėmis maitindavosi dar atkakliau, nei lietuviai… Nors šiaip jau papročiai buvo nepaprastai panašūs, kaip ir apsirengimas, gal tik krisdavo į akis tuomečiams tyrinėtojams, kad gudai labiau mėgsta žydrą spalvą, kurios lietuviai kažkodėl vengia.

O kaip ten su H raide?

H raidėJau rašiau, kad F raidė visai nelietuviška – natūraliai ji dažniausiai pakinta į P, pvz., vardas „Ferdinandas“ lietuviškai virsta į „Perdinandą“, „liftas“ – į „liptą“, „fabrikas“ į „pabriką“, ir netgi visai naujas žodis „fyfa“ jau kai kur virsta į „pypą“. Ir t.t..

Ponas Romas (o kur tamstos blogas, ponas Romai, kodėl nuorodos į tamstą negaliu įdėt?) pirmas iš komentatorių pastebėjo, kad tas pats yra ir su H raide. Tiesa, šioji mums visgi truputį artimesnė. Bet, pripažinkim, irgi nelietuviška. Jei kam kyla abejonių – pabandykit sugalvoti lietuvišką žodį, turintį H garsą (ir parašykit komentaruose) – manau, bus taip pat neįmanoma, kaip ir sugalvoti lietuvišką žodį su F garsu (o tai niekam nepavyko: visi komentaruose minėti žodžiai – atvirai tarptautiniai ar šiaip svetimžodžiai).

Lietuvių kalboje H kinta įvairiau: vienais atvejais ji virsta į G, o kitais atvejais – tiesiog prarandama, redukuojasi. Gal kiek rečiau pasitaiko transfomacijų į CH, bet jos, kaip irgi nebūdingos, vėlgi redukuojasi.

Taigi, pabūsiu kaip Zita Kelmickaitė Lietuvos radijoje ir padarysiu konkursėlį etnografinėm tematikom: kaip dėl to H nebuvimo lietuvius senais laikais vadindavo gudai – baltarusiai (o gal ir dabar tebevadina)?

Prizas labai baisiai vertingas – laimėjusiąjam padarysiu reklamą, parašysiu su visokiais linkais ką nors apie ką tasai į klausimą atsakęs eruditas sugalvos (taip sakant, dalinuosi, kuo turtingas, o turtingas – tik rašliavom).

Neteisingų atsakymų skaičius neribojimas, svarbu tik tai, kas atsakys teisingai pirmas 🙂

Kai naikintojai apsimeta gynėjais

1982 metais rabinas Meiras Kahanė, pagarsėjęs žydų teroristas, Žydų gynimo lygos įkūrėjas, o taip pat net ir Izraelyje uždraustos sionistinės Kach partijos įkūrėjas bei lyderis rašė:

Kodėl? Kodėl mes tylėjome, kai Hitleris degino mūsų brolius ir seseris? Kodėl mes tylėjome, kai Kremliaus žudikai veržė kilpą ant sovietinių žydų kaklo? Ir kodėl mes tylim dabar, kai mūsų broliams Rusijoje gręsia mirtinas pavojus? Kodėl nutylima katastrofiška žydų kalinių padėtis kraupiuose arabų šalių kalėjimuose? Kur šios kapų tylos priežastis?

Meiras Kahanė

Rabinas Meiras Kahanė

Meiras Kahanė buvo vienas iš tų, kurie vadinami sionistais. Neretai teroristiniais metodais jis kovojo už savo tautą, už Izraelį ir prieš visus žydų priešus. Jo partija pagarsėjo atvirai diskriminaciniais pareiškimais gojų atžvilgiu. Jo kurtos organizacijos buvo vienareikšmiškai susietos su terorizmo aktais JAV ir Izraelyje. Pats Meiras Kahanė buvo nužudytas Al Kaedos atstovų, kiek vėliau buvo nužudytas ir jo sūnus, pabandęs tęsti tėvo veiklą. Visgi Meiras Kahanė vertas analizės. Vertas vien dėl to, kad išsakė patį kraštutiniausią, tačiau apibendrinantį požiūrį apie tai, kas yra žydų priešai ir su kuo reikia kovoti Izraeliui.

Šį straipsnį pradėjau rašyti gerokai iki to skandalo, kilusio, kai Petras Stankeras paskelbė straipsnį su sakiniu apie „neva nužudytus 6 milijonus žydų“. Rašiau tiesiog apie Meirą Kahanę ir tai, ko mums vertėtų pasimokyti. Tačiau visas triukšmas su Stankero straipsniu privertė mane nubraukti ir užmiršti viską, ką tik buvau parašęs. Išskyrus vieną Meiro Kahanės citatą, pateiktą aukščiau.

Continue reading →

Žolinės

Žolinės, nesvarbu, ką apie jas bešnekėtų visokie krikščionys, yra akivaizdi net ir krikščionims pagoniška šventė, antrą gyvybę įgijusi atvirai pagoniškų rastamanų ir pusrastamanių dėka. Tad kai Žolinių proga pasipila krikščioniški pezalai apie šventų mergelių procesijas, žygiuojančias į dangų, kur jos bus paimtos (!!!), o dar prie to prisideda ir svaičiojimai apie visokias Marijų žemes, man tik vienas klausimas kyla: kodėl absoliuti mažuma religinių fanatikų turi tokias išskirtines tribūnas savo briedui skleisti?

Sakyčiau, kiekvienam durniui aišku, kad Žolinės tapo valstybine švente tik dėl to, kad seimūnams pasirodė juokingas ir mielas toks renginys: Žolinės, Žolinės, Žolinės – jau pavadinimas viską pasako. Ne paslaptis juk niekam, kad ne vienas Seimo narys puikiai žino Žolinių šventimo prasmę, tegul ir keistai atgimusią, o gal ir atšvenčia jas netgi, tiesa? Jau seniai juk pastebėjom, kad blaivioj galvoj kai kurios seimūnų idėjos negalėtų kilti 🙂

Tuo tarpu senais laikais šiuo metu būdavo verdamas pirmasis, jaunutis, dar tik šventimui teskirtas vasarinis alus, kurį plempdami, lietuviai pagarbindavo savo dievus, ypač – Ragutį. Taip ir dabarties laikais, aišku, dažnas Žolinių proga pasisvaigina – ar alumi, ar dar kuo nors, suteikdamas šiai šventei ir seną, ir kiek naujesnę prasmę, dar ir keistai grąžindamas viską į senus laikus: juk kanapės biologiškai – beveik tie patys apyniai, o kai kurios alaus rūšys su kanapėmis ir verdamos būdavo, juolab dėl to, kad šių sėklose yra mielėms taip reikalingų riebiųjų rūgščių bei alaus prarūgimą stabdančių medžiagų 🙂

Taigi, jei jau taip, tai su Žolinėmis, tikra pagonių švente – jus visus ir sveikinu, tepridurdamas tik, kad ir alkoholis, ir kiti svaigalai kenkia jūsų sveikatai, psichikai ir taip toliau, tad prieš vartodami, apsispręskite: gira – daug geresnis dalykas, irgi aukojimui tinkamas bei Ragučiui mielas 🙂

Strateginė bėda. Kaip tai pakeisti?

D.g. Ryst1966 mestelėjo esminę mintį apie tai, kur viena iš didžiausių Lietuvos strateginių problemų, apie kurią, pasirodo, netgi Landsbergis  bei Bumblauskas užmiršta: mūsų tautinis saviidentitetas yra apibrėžiamas remiantis teritorija, istorija ar dar kuo nors, bet ne žmonėmis, ne mumis – tais, kas išties ir esame tai, ko dėka Lietuva yra Lietuva.

O kaip vėlesnės pasekmės iš šios iškreiptos saviidentifikacijos – tai ir emigrantai, kuriuos vietinė valdžia laiko niekam nereikalingais, ir ta pati įstatyminė bazė, pagal kurią pilietybę gali tiesiog imti ir prarasti savaime (pvz., Airijoje pagimdęs vaiką), ir vietinės problemos, kai valdžia susitapatina su valstybe ir galvoja, kad valstybės tikslas – vykdyti biudžetą. Ir, sakyčiau, netgi chroniškas mokestinės sistemos iškreiptumas – irgi su tuo susijęs…

Ir ką, ir kaip mes čia galim pakeisti?