straipsniai

Tag Archives: straipsniai

Prasmių magija ir Greimo kvadratas

Ponai ir ponios, jei patys straipsnių nerašote, tai gal ir neskaitykite šio straipsnio apie semiotiką. Nes šitas straipsnis skirtas tik blogeriams ir žurnalistams. O ir tai ne visiems, o tik tiems, kas rašo protingomis temomis ir kažką nagrinėja bei analizuoja, o ir išvadas pateikia. Niekas kitas nesugebės čia nieko suprasti, o jei ir sugebės, tai bus neįdomu.

Čia slepiasi visa magija, kurios dėka protingi ir teisingi dalykai skiriasi nuo durnų ir neteisingų. Kadaise toksai Hermis Trismegistus kai išdėstė tą struktūrą, tai nuo to laiko šita struktūra ir susukinėja žmonėms galvas. Labai atidžiai patyrinėkite šitą schemą, jei norite išmokti rašyti protingai.

Trumpai tariant, reikalas paprastas: galima parašyti straipsnį apie ką nori, bet klausimas, ar kas nors supras. Ir klausimas, kuris dar didesnis – ar pats save suprasi ir nenusišnekėsi. O toksai variantas irgi daugeliui pasitaiko, o paskui tenka skųstis, kad kažkodėl visi durniumi vadina.

Tai aš jums čia išaiškinsiu, ką daryti, kad ir kiti lengviau suprastų, ir kad durniumi (ar durne) kas nors nevadintų. Žodžiu, kaip bent jau dalinai savo pačių nusišnekėjimus atpažinti ir išfiltruoti. Jei visai jau paprastai – tai duosiu kai ką iš pačių sunkiausių ir labiausiai esminių semiotikos pagrindų.

Continue reading →

Laikas ir blogeriams pagalvoti apie autorių teises

Susirinkę į iniciatyvinę grupę ir pasikonsultavę su Justinu Žilinsku (blogosferoje žinomas, kaip Maumaz), apgalvojome ir su būreliu žinomiausių blogerių nutarėme apsijungti į bendrą autorių teises ginančią organizaciją BATGA-A, kuri mums padės užtikrinti, kad mūsų laikas bloguose yra švaistomas ne veltui. Asociacijos prezidentu išrinktas Justinas Žilinskas, kuris bus ir agentūros generaliniu direktoriumi, nes turi pačią geriausią teisinę patirtį, galės užtikrinti mūsų visų teises ir jų įgyvendinimą.

Kodėl aš nusprendžiau prisidėti prie reikalo ir visgi apmokestinti savo blogo turinį? Manau, kad kiekvienam atsakymas akivaizdus: liūdina tokia situacija, kai rašai, rašai, o negauni nei cento, tiesiog toks vaizdas, kad ateina visokie durniai parašinėt komentaruose ir pakliedėt visokių absurdų. Ir dar piktinasi, jei pasiunti. Tiesą sakant, tai mane užkniso. Juoba negaliu skirti tiek laiko blogo rašymui už dyką. Vieno straipsnio vertė, rašant žurnalams ar laikraščiams – apie 300 litų. Tai kodėl aš turiu rašyti į blogą už dyką?

Todėl ir nusprendžiau, kad nuo šiol bus kita tvarka, kuri leis nesirūpinti nei man, nei jums: nori skaityt įrašus – susimokėk pinigėlius. Nori įdėt nuorodą į mano straipsnį – irgi būk malonus susimokėk. Jums gal tai ir bus ne pinigai, todėl neapsunkins, juo labiau kad pinigų kompiuteriams nusipirkt turit, esat suaugę ir dirbantys žmonės.

Dalį įrašų, žinoma, paliksiu nemokamai, kaip bendrai prieinamą turinį, tačiau visi straipsniai semiotikos, ekonomikos ir politikos temomis bus užrakinti ir prieinami tik apmokėjusiems vartotojams. Pradinėje stadijoje (nuo kitos savaitės), kol dar neveikia apmokėjimo sistema, minėtų kategorijų straipsniai bus prieinami išimtinai tiktai popo.lt registruotiems vartotojams, kadangi čia užsiregistravę ir taip moka pinigus.

BATGA-A (Blogosferos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra) – tai organizacija, vienijanti įvairiomis temomis rašančius blogerius (tinklaraštininkus). Jos tikslas – ginti autorių teises, teisingai apmokestinti turinį, o surinktus pinigus – paskirstyti tarp asociacijos narių.

Blogeriai, prisijungę prie BATGA-A iniciatyvos

Prie BATGA-A prisijungusių blogerių skaičius sparčiai auga. Tai rimčiausi ir žinomiausi Lietuvos blogeriai. Tikimės, kad greitai prie mūsų prisijungs ir kitos interneto svetainės, nes visi yra kviečiami. Mes esame už autorių teises gauti pinigus. Autoriai turi būti atlyginti už sunkų darbą.

Kaip blogo autorius gali uždirbti pinigus

Už ką galima susimokėti? Už kelis dalykus:

Už tai, kad skaitote
Už tai, kad įdedate į mano straipsnį nuorodą
Už tai, kad gaunate galimybę rašyti komentarus

Sumos bus nedidelės, aš planuoju, kad už pavienį straipsnį galima bus imti 1 litą SMS žinute arba 50ct per PayPal sistemą. Tai nėra brangu. Taip pat už 15 litų SMS žinutėmis arba 10 litų PayPal sistema galima bus užsisakyti mėnesio prenumeratą visiems naujiems straipsniams. O už 30 litų SMS arba 20 litų PayPal – gauti priėjimą prie viso mano straipsnių archyvo. Numatomi įkainiai už komentarus – 1 litas SMS žinute arba 50ct per PayPal, už nuorodas į šį blogą arba jo straipsnius – 7 litai SMS žinute arba 5 litai per PayPal.

Manau, kad šios sumos yra nedidelės, jei turit prieštaravimų ar pasiūlymų, kaip apmokestinti geriau – galit parašyti į komentarus, kol tai nemokama. Argumentų, agituojančių už pilnai nemokamą turinį, galit nesivargint rašinėt. Man įdomu išgirsti apie kitus variantus, kokius apmokėjimo planus galėtumėte pasiūlyti.

Taip pat, jei turite blogą – kviečiu prisijungti prie BATGA-A asociacijos ir agentūros. Tai kiekvieno blogerio galimybė uždirbti iš sunkaus triūso – straipsnių rašymo. Skaitytojai turi pajusti dėkingumą ir jį parodyti, o ne vaizduoti kažkokias primadonas, kurios čia ateina ir joms dar esą turi būti dėkingas. Straipsniai – tai intelektinė nuosavybė, tai mano sugaištas laikas, o laikas kainuoja pinigus. Taip kad būkit malonūs ir susimokėkit.

Atnaujinta: Jeigu kažkam atrodo, kad čia pokštai, tai pokštai buvo pokštų straipsnyje. Aš tokiais dalykais nejuokauju.

Verslo Klasė, naujas numeris

Štai ir vėl naujas „Verslo Klasės“ numeris išėjo. Prašom pirkt ir skaityt. Kaip visada – nusipirkt po 3 numerius ir nepagailėt pinigų. Nes ten – ir vėl jūsų brangus Rokiškis visame gražume atskleidžia visą teisybę apie realybę. Julian Assange ir WikiLeaks su paradigmų pokyčiais – štai kokia tema, bet kardinaliai rimtesnė, nei buvo čia – bloge. Tarp kitko, nukrypstant, dar iš kiek kitos, ne tokios paradigminės pusės – ir „Naujoji Komunikacija“ (dar nežinau, ar jau, ar tik bus, bet irgi nepraleiskit, jei ta tema domitės). Išvis, Verslo Klasės numeris – apie besikeičiantį pasaulį ir tai, koks jis darosi. Labai rimta, labai verta.

Taipgi atskirai noriu paminėt – šiame VK numeryje reiškiasi ir ne kas kitas, o Nerius iš Commonsense.lt, kuris išdeda visą tiesą apie tai, nuo ko įmonės turėtų pradėt taupyt, jei pinigų trūksta – ne nuo kokio darbuotojo atleidinėjimo, o nuo savo procesų tvarkymo, aiškinantis, kur silpnosios vietos. Ir žinoma, tragiškai neefektyvus tiekėjų valdymas bei nesuvokiamai dideli atidėjimai – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių įmonės neturi pinigų. Puikus straipsnis apie geriausią praktiką – tiesiog skaityk ir naudokis, kaip instrukcija.

Čia ta proga, kaip bonusą, duodu jums blogiausios praktikos pavyzdį iš vienos nemenkos didmeninės prekybos kontoros, pratusios dėtis 100 procentų antkainį (su mažesniais antkainiais įmonė gauna vienus nuostolius): įmonė veža į Lietuvą ganėtinai brangias, prestižinio segmento prekes, kurias parduoda mažmenininkams. Mažmenininkai ima su kelių mėnesių mokėjimo atidėjimu ir galimybe prekes grąžinti metus laiko, atgaunant 100 procentų visos sumos (Netikit tokiais skaičiais? Aš irgi pradžioj nepatikėjau). Tai dabar pabandykim primesti, kokią dalį įmonėje sudaro grąžinamos prekės ir koks procentinis realus apyvartumas per mėnesį. Ir ką tereiktų padaryti, kad įmonė išliptų iš nedidelio minuso į didelį pliusą.

Taip, ir kaip visada, „Verslo Klasė“ pilna kitų straipsnių, kurių nesurasite niekur kitur, kaip tik „Verslo Klasėje“. Taip kad marš visi pirktis, o dar ir prenumeruotis. Prenumerata – privaloma (ne mažiau, kaip po dvi prenumeratas kiekvienam šeimos nariui, įskaitant moteris bei vaikus), bet net ir tokiu atveju, jei prenumeruojatės, visvien marš visi pirktis papildomai!

Naujas Verslo Klasės numeris – storas ir skanus

Naujas Verslo Klasės numeris tikrai atrodo gerokai sustorėjęs. Ir labai skanus. Taip, ir vėl ten pakliuvo Rokiškis Rabinovičius, ir ne su kuom kitu, o su semiotika – tik jau ne metamatematiniais fyntais, kurie čionai visus taip užknisa, o su normalia interpretacija, tiksliau pasakojimo vertimu iš architektūros kalbos, kuris, tikiuosi, pradžiugins daugelį. Taigi, eikit pirkt, nes praradę šansą, negausite jo vėl. Tik juokingi 6 litai, o pasitenkinimo – kaip už visą 100!

Taip, tai yra Verslo Klasės reklama. Nes šis žurnalas vertas to, kad jį reklamuotume už dyką. Nes tai kultinis žurnalas. Tai žurnalas, kurį skaito protingi žmonės. Nerekomenduoju jo pirkti apspangėliams – tokie nerastų ten nieko gero. Kita vertus, ar verta reklamuoti žurnalą, kuris ir taip žinomas ir skaitomas visų, kas tik turi smegenų? Manau, kad taip. Prenumeruokitės. Užsisakykite ir gaukit reguliarų pasitenkinimą!

Ne, ši reklama nėra apmokėta – man tiesiog patinka Verslo Klasė. Tai geriausias lietuviškas žurnalas. Be išlygų.

Negi išties?

Negi išties aplinkui tiek dibilų? Aš labai ilgai masčiau apie vieną komentarą, kurį gavau, kai parašiau apie bangas ir tai, kaip jos gali ar negali sąveikauti su vienu ar kitu kūnu ir kaip tai susiję su bangos ilgiu. Komentaras buvo toks (su mano paties pacitavimu):

„Radijo bangos ten sukuria elektros sroves, kurios jau ir kaitina maisto produktus“ – šitas tai jau visai užmušė. Fizikos išmanymas lygus nuliui.

Aš masčiau apie vieną dalyką – iš kur gali atsirasti žmonės, kurie net nežino, koks ryšys tarp elektros, elektromagnetinių laukų ir radijo bangų ir net nežino, kas yra varža. Ir netgi ne tai, kad nežino, bet apie tai užsiminusius žmones laiko durniais. Kažkodėl man atrodė, kad neįmanoma būti net negirdėjusiam apie tai – tuo juk pagrįsti visi radijo ir televizijos imtuvai, siųstuvai, mobilūs telefonai, galų gale – išvis praktiškai bet kuris buitinis elektros prietaisas. Šitai dėstoma mokyklose, krūvos uždavinių, etc.. Pasirodo, kad aš buvau neteisus. Daug kam tai atrodo ne tik neakivaizdu, yra net žmonių, kurių pasaulio suvokimui prieštarauja tokie elementarūs vadovėliniai dalykai.

Taip, aš suprantu, kad daliai žmonių saulė ir mėnulis sukasi aplink plokščią žemę, kuri plaukioja vandenyne. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie tiki kažkokiom geopatogeninėm zonom, psichotronais, vėžį keliančiais mobiliais telefonais, ateiviais iš kosmoso, popiežiaus gimimu iš nekalto prasidėjimo, gėrį atnešusia komunizmo pergale, etc..

Aš suprantu, kad tarp mano pažįstamų žmonių yra tokių, kurie kažką nuvokia tiktai labai miglotai, kažką atsimena iš mokyklinio kurso, bet pernelyg menkai, kad būtų užtikrinti savo žiniomis ir būtent todėl abejoja. Aš suprantu, kad daliai mano pažįstamų žmonių galva tiesiog užkišta kažkuo kitu. Aš suprantu daug visokių dalykų. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie nežino, kuo tūpiausias tranzistorius skiriasi nuo diodo arba netgi nėra girdėję apie tai, kokiu principu veikia transformatorius. Aš netgi suprantu, kad čia kartais ateina išvis kažkokių nerišlių dibilų su komentarais iš serijos „autorius dibilas, net neskaičiau“.

Bet aš negalvojau, kad tarp mano skaitytojų ir komentuotojų yra maginį suvokimą turinčių ufonautų, kuriems kelia pasipiktinimą elementarūs vadovėliniai dalykai. Ir kad tų ufonautų procentas gali būti toks juntamas, kad net perskaičius, aniems kiltų tokios mintys. Gal tai tik mano nusivylimas žmonėmis, bet rimtai pagalvojau, ar yra prasmės rašyti tokiems? Juk negali įkrėsti proto žmogui, kurio smegeninė primena prišiktą naktipuodį. Išties, rimtai nusivyliau.