Norėjau parašyti labai išsamiai apie dar kelias partijas bei politines grupes, tačiau matau, kad jau iki Seimo rinkimų nespėsiu. Spėjau gerokai pakrapštyti po įvairių liberalų bei socialdemokratų istoriją, norėjau panašiai panagrinėti ir kai kuriuos konservatorių vingius (beje, pastarieji – dar sudėtingesni ir vingresni, nei liberalų), tik deja, laiko tam jau nelieka: žmonės jau kalba apie savo pasirinkimus. Štai ir Komonsensavičiai parašė, už ką balsuos. Todėl dabar parašysiu trumpai apie visus – ką galvoju, kaip įsivaizduoju. Nors ir norėjau išsamiai pasisakyt – visgi geriau jau laiku, nei tada, kai nebus prasmės.
Rinkimuose sunku susigaudyti, bet aš jums padėsiu, paaiškinsiu šį bei tą apie visokias partijas, kad žinotumėte, kam atiduodate savo balsą.
Mano sąraše bus paprasti kriterijai – trumpas partijos aprašymas, veidas – žmogus, kuris asocijuojasi, pro et contra potencialiems kiekvienos partijos rinkėjams, alternatyvos, kurios gal būt tokios partijos rinkėjams galėtų būti įdomios, galų gale šansai rinkimuose: jei jie aiškūs, tai balsas nepražus, bet jei maži – tai gali ir prapulti veltui.
Šiaip jau trumpai ir visai taikliai apie visas partijas parašė ponas Vidmantas Nuolaida, kurio apžvalgą siūlau paskaityti visiems, kas nori kompaktiško tekstuko su mažai raidžių. O aš dabar rašau jums tą patį, tik su truputį daugiau raidžių.
Štai pažiūrėkim į didelį didelį sąrašą, kurį turime rinkimuose. Ką galima pasakyti apie kiekvieną iš tų partijų?
- Liberalų Sąjūdis. Kol kas tai rekordinė partija, pagal tai, kokio darbingumo ministrus davė Lietuvai. Anksčiau, prieš kažkiek metų buvau ant jų piktas, tiesiog užsisėdęs. Paskui atleidau nuodėmes, nes atrodo, kad šita partija spėjo apsivalyt nuo tų nesąmonių, kurios paprastai velkasi, atskilus nuo ko nors. Eligijus Masiulis patvarkė Lietuvos Paštą, kuris jau buvo tapęs stagnacijos ir korupcijos simboliu. Dabar tai jau darbinga įmonė. Remigijus Šimašius padėjo į stalčių ACTA, o ir šiaip padarė krūvą gerų darbų. Į šią partiją nuėjo ir Skirmantas Tumelis – 102 kandidatas, kuris tapo topine figūra pastarųjų dienų internetuose.
- Veidas: Žinoma, kad Skirmantas Tumelis – internetų kandidatas, kurio numeris 102.
- Pro: Su internetais ėmęs nuoširdžiai bendrauti Remigijus Šimašius, daug tiesiog gerų šios partijos ministrų darbų ir gebėjimas tuos darbus įvardinti. Ekonomikos teorijų, o dabar – jau ir praktikų išmanymas. Sveikas protas ir vengimas dalinti nesąmoningus pažadus.
- Contra: Kol kas ši partija dar nėra praėjusi sekinančio išbandymo sėdėti opozicijoje.
- Alternatyvos: Tėvynės Sąjunga.
- Šansai: Vidutiniai. Surinks kažkiek balsų vienmandatėse, praeis per sąrašus. Turi labai realų šansą pakliūti į didžiausių Seimo partijų penketuką. Šansas pakliūti į trejetuką – gan mažas, bet yra.
- Respublikonų partija. Būtų tiksliau sakyti, kad Valdemaro Valkiūno partija. Kadaise bičiuliavosi su komuniagomis iš Socialistų partijos. Dabartinis vadas buvo LSDP narys, pakol jo iš ten neišmetė (o gal jis pats juos prametė?), kai anas be partijos leidimo nutarė save kelti rinkimuose į Seimą. Valdemaras Valkiūnas yra Seimo narys (berods, dar ir turtingiausias iš seimūnų), tad vieną balsą ši partija gaus greičiausiai per kokią nors vienmandatę.
- Veidas: neturi kito partijos veido, išskyrus tą patį Valdemarą Valkiūną.
- Pro: Nežinau, kokių jie gali turėti privalumų.
- Contra: Visiškai neaiškus darinys.
- Alternatyvos: Už Lietuvą Lietuvoje – jei randate kažkokių bendrybių tarp savęs ir Respublikonų partijos. Bet kuri kita normalesnė partija kitais atvejais.
- Šansai: galimai viena vienmandatė.
- Darbo Partija. Partijos vadas – bėglys į Rusiją, ten skundęsis kaip čia jį politiškai persekioja. Kažkokios neaiškios partinės buhalterijos su mokesčių slėpimais, kažkoks netikras diplomas ir šiaip visokie klausimai. Ankstesnėje kadencijoje darbiečiai turėjo koaliciją su LSDP, iširusią gan skausmingai. Skirtingai nuo kitų didesnių partijų, yra aiškiai valdoma vieno lyderio – Viktoro Uspaskicho. Skirtingai nuo kitų marginalinėmis vadinamų partijų, laikoma tokia, kuri vykdo politinius susitarimus su kitomis. Pasižymi kraštutinai marginalinėmis reklamomis ir polinkiu į klaikų rusišką šansoną bei visokius panašius nuokrypius. Paradoksaliu būdu, vadovybėje turi ir sveikesnio proto, nei kitos marginalų mėgstamos partijos. Visgi nesuprantu, kaip kažkas už juos gali balsuoti.
- Veidas: aišku, kad tas pats Viktoras Uspaskichas.
- Pro: Jei esate socdemų ar paksuolių mėgėjas, o konservų bei liberastų gyvuliškai nekenčiate, rinkitės darbiečius.
- Contra: Ar man čia reikia vardinti?
- Alternatyvos: Kad ir keista, rimčiausia alternatyva DP gerbėjams gali tapti Tėvynės Sąjunga – bent jau požiūris į verslo reguliavimą išties yra paremtas daug sveikesniu protu, nei pas visokius kairuolius. Tarp menkesnių DP alternatyvų – Liberalų Sąjūdis jaunesniems, o Socialdemokratų Partija – apkerpėliams.
- Šansai: Gali tapti partija nr. 1 Seime. Į pirmą trejetuką pakliūna netgi pagal jiems nepalankiausias prognozes.
- Demokratinė Darbo ir Vienybės Partija. Kristina Brazauskienė yra viena iš kelių partijų lyderių, kurie nesibodi daryti įvairių lotuliukų. Ir nesidrovi pati į save pažvelgti su humoru. Pirma partija, kuri paėmė atviro kodo rinkiminę programą iš Commonsense.lt*, tačiau aš pats abejoju, ar labai jie ta programa vadovautųsi. Vingiai, bandant jungtis su Vytautu Šustausku, o ir šiaip visokie neaiškumai, o ir elektroratas, į kurį taikoma – ką aš žinau…
- Veidas: be abejo, kad Kristina Brazauskienė.
- Pro: Kvaili lulzai, ypač linksma akcija su sexy Kristute pliaže, ko negalim nepaminėt. Pirmas ir kol kas vienintelis atvejis, kai naudojama atviro kodo (ir labai gera) rinkiminė programa iš Commonsense.lt
- Contra: nėra jokio realaus pagrindo už juos balsuot, nes rinkimų programa čia greičiau popierius, nei daiktas, kuriuo realiai remiamasi.
- Alternatyvos: Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjunga.
- Šansai: praktiškai nuliniai.
- Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys Demokratai. Prieš porą dešimtmečių pradėjo, kaip Sąjūdžio likučiai. Byrėjo ir jungėsi tiek daug kartų, kad suskaičiuoti matyt neįmanoma. Nuo jų kažkada atskilo visokie paksuoliai, o ne taip seniai – anokios paskutinės atplaišos, žinomos, kaip krikščionių partija. Tie nubyrėjimai atnešė konservams daug gero – partijoje liko stabilesni žmonės. Gal todėl dabar konservatoriai davė mums ilgiausiai dirbusį Lietuvos ministrą pirmininką – Andrių Kubilių. Tai rekordas, ypač turint omeny, kad kai kurie Lietuvos premjerai netgi metų neištempdavo. Ši partija mums davė ir tokius ryškius ministrus, kaip Rimantas Žylius, Ingrida Šimonytė, Dainius Kreivys.
- Veidas: kelios išskirtinės figūros, bet jei tektų rinktis vieną – man tai būtų Ingrida Šimonytė.
- Pro: Daug sveiko proto, daug valdymo patirties, ilgas vyriausybės tęstinumas netgi labai blogomis krizės sąlygomis.
- Contra: Absoliutus negebėjimas komunikuoti ir aiškinti savo sprendimų. Ir dar: ką ten veikia religiniai puspročiai?
- Alternatyvos: Liberalų Sąjūdis tiems, kam svarbu ekonomika ir valdymas, Už Lietuvą Lietuvoje – tiems, kam svarbu tautiškumai ir pan..
- Šansai: Kubiliaus ir Tėvynės Sąjungos reitingai paskutinį pusmetį taip sparčiai eina viršun, kad prognozuoti darosi sunku. Visgi abejoju, ar yra šansų pakilti į pirmą vietą. Tačiau šansai pakliūti į trejetuką didžiausių – gana realūs. Vieta penketuke – greičiausiai, kad visiškai užtikrinta.
- Drąsos Kelias. Aš jiems nubraukiu krūvas nusišnekėjimų ir nesąmonių už vieną vienintelį dalyką – už tai, kad Patackas metė daiktu į raudonas lervas. Vien už tai aš manau, kad ši partija nusipelno švelnesnio, tolerantiškesnio požiūrio. Kitais atžvilgiais – jie truputį už mano suvokimo ribų. Aš nieko nenoriu kalbėti apie jokias istorijas, aš tiesiog vertinu paprastai – kaip jie reguliuotų valstybę, jos ekonomiką, jos politiką. Nesuprantu. Bet jei mėtys daiktais į raudonas lervas – balus rinks. Žinote, aš išties negaliu šios partijos vertinti, ji man nesuprantama, ji kaip tasai šventas naivumas, kur dėjo malkas į Jano Huso laužą.
- Veidas: Neringa Venckienė, ypač sublizgėjusi savo fraze apie tai, kad eurą galima įvesti ten, kur valiuta surišta su litu.
- Pro: Kauno policininkai, gaudę kreidelėmis paišiusius vaikus, o ir Algirdo Patacko į frontininkus mesta stiklinė – visai gal ir argumentai, kurie prideda šiai partijai pliusų.
- Contra: Absoliuti politinė ir ekonominė dezorientacija, stebinanti netgi daug mačiusius. Visiškas partijos nerišlumas.
- Alternatyvos: Už Lietuvą Lietuvoje, pasižyminti bent kiek didesniu rišlumu, didesne patirtimi bei gebėjimu sudaryti koalicijas su kitais.
- Šansai: Nuo nulio vietų iki 10-15 vietų, priklausomai nuo Mėnulio fazių. Bene sunkiausiai rinkimuose prognozuojama partija.
- Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija. Formaliai besisiejanti su lenkais ir nuolat beskelbianti kliedesius apie lenkų diskriminaciją, šita partija nesugeba suformuoti anei jokios normalios rinkimų programos. Realiai – galingiausia iš nacionalistinių partijų, esančių Lietuvoje. Paradoksalu, kad tai ne lietuvių, o būtent lenkų nacionalistų partija. Tai savaime verčia užduoti klausimą, kur ten kokie nacionalizmai ir kas ten ką išties diskriminuoja. Į tai nesigilinant, siejama su labai keistais pinigų eikvojimais rajonuose, neadekvačiais kliedesiais ir t.t..
- Veidas: gerai net nežinau. Galimai Waldemar Tomaszewski (atleiskit, jei neteisingai užrašiau – lietuviškai berods Valdemaras Tomaševskis), kuris pasakojo kažką apie tai, kad esą Vidurio Lietuvoje negyveno lietuviai.
- Pro: Jei manote, kad jus engia pikti lietuviai, tai galit šitaip iš piktumo protestuot.
- Contra: Blogiau už paksuolius. Nacionaliniai klausimai naudojami tik savo visokiems reikaliukams pridenginėt bei pinigų kaulijimui, o tie patys iškaulyti pinigai paskui panaudojami tolimesnei propagandai ir nacionalizmo auginimui.
- Alternatyvos: Jei esate lenkas ar šiaip nemėgstate lietuvių, geriau balsuokit už darbiečius – pas tuos bent vadovai kažkiek smegenų turi.
- Šansai: Greičiausiai gaus kokias kelias vietas per Vilniaus ir Šalčininkų rajonus.
- Lietuvos Socialdemokratų Partija. Jei istoriškai žiūrėsim – LDDP aka LKP. Šiemet rinkimuose puošiasi pačiomis raudoniausiomis reklamomis, kokių tik yra buvę per paskutinius porą dešimtmečių. Tai jau atvirai primena nuo šios partijos atskilusį Frontą bei sovietmetį. Romas Adomavičius – nauja šio spartijos žvaigždė, įkliuvusi su pinigais STT pareigūnams. Ir nors skelbiama, kad tai kažkoks politinis susidorojimas ir juodosios technologijos, labai įdomu patampa, kai ima sklist žinia, kad tie esą rinkimams skirti kišenpinigiai buvo žymėti. Socialdemokratų partija prarado didelę dalį įtakos dar per priešpaskutinius rinkimus, tapę antrais po darbiečių ir nesugebėję su tais išsaugoti koalicijos. Dabar jie bandys bent kruopelę tos įtakos atkurti, tačiau kyla abejonių, ar šansai dideli.
- Veidas: Romas Adomavičius, Vilniaus vicemeras.
- Pro: Jums ši partija tinka, jei pasiilgote laikų, kai reikalai būdavo tvarkomi, nešant servelatus į ispalkomus. Tinka ir tuo atveju, jei esate naujos kartos raudonuoklis, mylintis NK-95 veikėjus.
- Contra: Net jei esate komunistas, ši partija visvien jūsų nepradžiugins savo darbais, nes dažnai kalba vieną, o daro kitą. Nepanašu ir į tai, kad partija atstovautų kokius nors darbo žmones – joje pilna turtuolių.
- Alternatyvos: Jei tiesiog mėgstate populizmus ir tikite tuščiomis šnekomis – balsuokit už darbiečius: šitie bent jau patikimesni. Jei visgi laikotės socialdemokratinių idėjų, jums tiks judėjimas Už Lietuvą Lietuvoje, kur nusėdo realių socialdemokratų likučiai – Socialdemokratų Sąjunga. Jei mėgstate tuos senus Algirduko laikus – jums tiks Demokratinė Darbo ir Vienybės Partija.
- Šansai: Geri. Paklius į pirmą penketuką pagal Seimo vietų skaičių. Bet yra šansų, kad nepaklius į pirmą trejetuką, netgi nepaisant palankios švytuoklės.
- Tvarka ir Teisingumas. Kažkas pasakoja, kad Rolando Pakso nušalinimas buvo absurdo teatras, tačiau tie, kas kapstė giliau, turi klausimų, kurie rimtesni. Kai kas klausia, kodėl nebuvo pradėtos kai kokios baudžiamosios bylos. Kai kas atsako, kad tik dėl to, kad buvo daug kompramato prieš kitas grupes. Ir gal tose įvairiose kalbose yra tiesos – valstybininkų skandalai po to ir išaiškėjo. Kaip sako, būtent paksuoliai pasistengė šį bei tą išviešinti apie kai kuriuos jų nemėgėjus. Kita vertus, kaip ten išties buvo, neaišku, tačiau pasitikėjimo ši partija man nekelia.
- Veidas: Rolandas Paksas visame gražume.
- Pro: Jei gyvenate kokioje nors paksuoliškoje provincijos savivaldybėje, gali būti, kad jūs neturite kito pasirinkimo, nes jums taip liepė.
- Contra: Spaudoje ši partija daug kartų buvo siejama su korupcijos ir skandalais ir šiaip visokiais kliedesiais – pradedant tualetinio popieriaus ekstrasensorikom ir baigiant kažkokių partiečių giminaičių kontrabandų tinklais.
- Alternatyvos: Darbo Partija tiems, kas mėgsta populizmus. Už Lietuvą Lietuvoje – tiems, kam imponuoja nacionalizmai.
- Šansai: Politinės švytuoklės ir nemenkų pinigų dėka vietų gaus ir vienmandatėse, ir per sąrašus. Greičiausiai paklius į penketuką didžiausių, bet į trejetuką gali ir nepapulti.
- Už Lietuvą Lietuvoje. Prisipažinsiu, tai gan eklektiškas darinys – vienoje vietoje ir Socialdemokratų Sąjunga, ir Centro Partija, ir Tautininkų Sąjunga, ir Tautos Vienybės Sąjunga. Nedidelės, bet gana seną istoriją turinčios partijos, vis buvusios už borto, ėmė ir apsijungė. Atrodo, kad esminis svarbus kriterijus buvo tautiškumas, o pakankamai ilga politinė patirtis išmokė rasti bendrų požiūrio taškų, nepaisant jokių skirtumų. Dabar ši politinė grupė neretai puolama taip, lyg ten būtų murzininkai, tačiau rimčiau pažvelgus, ji visai įdomi, turi gan žinomų asmenybių, kaip Alvydas Medalinskas, Algimantas Matulevičius ar Tomas Baranauskas. Po to, kai rinkiminę kampaniją surengė Tomas Bikelis, partijos žinomumas maždaug per parą išaugo dvigubai.
- Veidas: Tomas Bikelis, daugeliui žinomas, kaip blogeris Grippen, kuris momentaliai pagarsėjo per visus internetus savo disonansiniu plakatu – šios partijos kandidatas nr. 47.
- Pro: Vienintelis būdas parodyti, kad nacionaliniai dalykai yra svarbesni už belenkokius ekonominius ar dar kitus nors kriterijus. Kai kurie iš šios grupės turi visai neblogą humoro jausmą.
- Contra: Nematau, kad būtų rimtesnių ekonominių ar valdymo pagrindų. Sudėtis pakankamai nerišli, kad ir stabilumas būtų neaiškus.
- Alternatyvos: konkrečiam nacionalistiškiau nusiteikusiam segmentui realių alternatyvų nelabai tėra, daline alternatyva galėtų būti Tėvynės Sąjunga.
- Šansai: Gali surinkti kelias vietas vienmandatėse, šansų praeiti kaip partijai – mažiau. Kita vertus, viena iš sunkiausiai suprognozuojamų grupių, tad turi realių šansų iššokti priekin smarkiau, nei sako prognozės. Visgi galim spėti, kad į penketuką didžiausių nepaklius.
- Krikščionių Partija. Kažkoks neaiškus Gedimino Vagnoriaus bandymas nukrapštyti vieną kitą nepritapėlį nuo TS-LKD. Paskutiniu metu, kai Kubilius ir Degutienė valdė partiją gan kietai, kai kurie svarbiais besijautę seimūnai bandė būti savarankiškais, nes vaizdavosi daug lemiančiais – taip ir nubyrėjo. Juos ir priglaudė šita partijėlė, su krikščionybe turinti maždaug tiek pat bendro, kaip ir pats Gediminas Vagnorius. Kratinys.
- Veidas: Gediminas Vagnorius, kad ir kaip tai atrodytų liūdnai.
- Pro: Jei esate davatkiška persona ir nesusigaudote, kad tikri klerikalai sulindę į TS-LKD, tai jums šita partija visai sueis.
- Contra: Gedimino Vagnoriaus gebėjimus daugelis atsimena dar nuo senų laikų. Lietuva, per metus laiko iš regionintės interneto lyderės nublokšta tiesiog į subinę – puiki šio veikėjo gebėjimų demonstracija.
- Alternatyvos: Tėvynės Sąjunga, Darbo Partija, Už Lietuvą Lietuvoje.
- Šansai: Menki, gan tikėtina, kad negaus nei vienos vietos. Partijos dabartinė įtaka paremta tais seimūnais, kurie buvo išrinkti kitais keliais, į kitas partijas, o dabar jau į Seimą negrįš.
- Lietuvos Žmonių Partija. Keistas Vladimiro Romanovo projektas, nerišliai dvelkiantis pertekliumi pinigų ir kažkokiais kliedesiais apie arijus, sarmatus ir psichotronus. Čia tiesiog nėra ką komentuoti.
- Veidas: Tas pats Vladimiras Romanovas.
- Pro: Jei norite pavaizduoti prieš draugus pusprotį durnių, darantį idiotiškus pokštus – balsuokite už šią partiją.
- Contra: Jei pabalsuosite, netikėtai aptiksite, kad puspročiu durniumi jus laiko ir tada, kai jūs norite atrodyti protingas.
- Alternatyvos: Už Lietuvą Lietuvoje – tiems, kas turi nacionalistinių paskatų ar šiaip nenori balsuoti už nei vieną įprastą partiją. Demokratinė Darbo ir Vienybės Partija – tiems, kas nori lotuliukų visokių.
- Šansai: Dėka didelių pinigų ir visokių krepšininkų turi šansų surinkti kelias vietas Seime.
- Socialistinis Liaudies Frontas. Būrys komunistinių lervų, kuriems vieta ne rinkimuose, o šiukšlyne. Kadaise buvo Jedinstva, kuri skleidė tuos pačius kliedesius, pridengdami žudynes per Sausio 13. Dabar tas pačias kalbas pasakoja draugas Algirdas Paleckis. Kita vertus, kai man kas nors pasako, kad abejoja, ar Lietuvoje tikrai demokratija, aš galiu pasakyti paprastai: tai, kad frontininkai nėra uždaryti kalėjime, o turi galimybę rėkauti per TV ir dalyvauti rinkimuose – tai rodo, kad demokratijos pas mus ne tik užtektinai, bet gal netgi ir per daug.
- Veidas: Vladimiro Iljičiaus Lenino lavonas, gulintis Maskvos mauzoliejuje.
- Pro: Jei jūs esate raudonskūris šiukšliadėžių gyventojas, gal būt jums gali patikti šios partijos idėjos.
- Contra: Jei kas nors sužinos, kad už šią partiją balsavote, neturėsite daugiau draugų. Netgi tėvai jus ims vadinti atmata.
- Alternatyvos: Bet kas yra alternatyva šitai partijai. Geriau sugadinkit biuletenį, jei alternatyvų nematote.
- Šansai: Artimi nuliui. Manau, kad vietų Seime nesurinks nei vienmandatėse, nei pagal sąrašus. Jei kokią nors vieną vietą gautų – greitai prarastų per teisinius mechanizmus.
- Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjunga. Nuvegetavusios Kazimiros Prunskienės valstiečių partijos likučiai. Gandai sako, kad pastarąjai nepavyko susijungti su Vytautu Šustausku. Liko koks tai Ramūnas Karbauskis. Aš šito politinio darinio, atleiskite, nesuvokiu. Visgi įdomumo dėlei pastebėsiu, kad ši partija visgi protestavo prieš ACTA – partijos lyderis susivokė, kad tai gręsia žemdirbiams per genetinius patentavimus.
- Veidas: Nežinau, nekyla man čia asociacijos netgi su partijos lyderiu. Gal šiaip kokia nors kaliausė?
- Pro: Jei jums patinka Kazimira Prunskienė, galite bandyti išgelbėti šį jos palikimą.
- Contra: Kuo ta šutvė išvis užsiima?
- Alternatyvos: Paksuoliai, darbiečiai ir t.t..
- Šansai: Artimi nuliui. Niekam neįdomu.
- Jaunoji Lietuva. Kaip ponas Vidmantas Nuolaida įvardino, tai partija „Buškevičius ir Buškevičius“. Anksčiau ji dar kažko savyje gal ir turėjo. Dabar pavienio politiko partija. Kitas Buškevičius išvis neaišku, kokią ten funkciją atlieka.
- Veidas: Stanislovas Buškevičius.
- Pro: Stanislovas Buškevičius dvelkia fanatizmu ir idėjiškumu, kuris gali kam nors imponuoti.
- Contra: Ar kas nors man išvis gali paaiškinti, kas tai per darinys iš vieno ar tai vieno ir vieno žmogaus?
- Alternatyvos: Už Lietuvą Lietuvoje, kuri yra daug didesnė, rišlesnė, geba tvarkytis ir moka susitarti su kitais.
- Šansai: Artimi nuliui.
- Liberalų ir Centro Sąjunga. Liberalių peripetijų likučiai, savyje sukaupę tai, kas netiko kažkur kitur. Per Palaičio skandalą ir Čapliką susieti su valstybininkais. Ką veikia dabartinėje koalicijoje – nelabai aišku. Atrodo, kad atlieka tiesiog pernelyg netrukdančio balasto vaidmenį. Partija tapo pusiau margianlia, kai nuo jų kadaise atsiskyrė Liberalų Sąjūdis, išsivedęs perspektyvesnius žmones. Po to, kai atskilo zuokuliniai, išvis nieko rimto neliko. Partijos vadai dabar turi labai nekokį įvaizdį, o libcentristų žinomumas yra paremtas dviem segmentais: pirmas – tai kaimiškasis, kur atskiri niuansai, o antras – tai tiesiog kabinimasis prie liberalų etiketės, kurią visur reklamuoja Libsąjūdis.
- Veidas: Raimundas Palaitis, nuverstasis VRM ministras.
- Pro: Nežinau. Tiesiog nežinau, ką gero apie juos pasakyti.
- Contra: Nerišlus politikų kratinys, iš kurio neaišku, ko galima tikėtis.
- Alternatyvos: Liberalų Sąjūdis ir Tėvynės Sąjunga tiems, kas gaudosi realijose. Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjunga tiems, kas painiojasi įvairiose liberalų rūšyse.
- Šansai: pakliuvimas į Seimą ant ribos ir pagal vienmandates, ir pagal sąrašus. Visai tikėtina, kad negaus nei vieno mandato, didžiausios sėkmės atveju – yra fantazijų, kad gaus kokius 10. Viena sunkiau prognozuojamų partijų.
- Emigrantų partija. Pats pavadinimas yra gan keistų minčių keliantis ir išsyk sakantis, kad įtakos Lietuvos rinkėjams ši partija turi nedaug. Nelabai daug turi matyt ir užsienio rinkėjams. Savo pažiūromis daug kuo artimi galėtų būti Liberalų Sąjūdžiui, nors patys to gal ir nesupranta ar šiaip nenori pamatyti.
- Veidas: Andrius Kasparavičius, nr. 7.
- Pro: jei norite išbandyti kokių nors niekada Lietuvoje nefigūravusių politikų.
- Contra: nerišlumas, nepatirtis ir jokių šansų.
- Alternatyvos: Liberalų Sąjūdis, Už Lietuvą Lietuvoje, gal dar kas nors.
- Šansai: Artimi nuliui.
- Sąjunga Taip. Nuo libcentristų atskilęs buvęs Rolando Pakso bendražygis Artūras Zuokas susikūrė savo vienvaldę partiją. Prieš kokius metus jis surinko tiek populiarumo, kiek išvis galėjo. Po greitai prasidėjusių šilumos skandalų populiarumą prarado. Gandai sako, kad partija jau ir dabar byra, o partiją labiausiai rėmę Vilniaus gyventojai jau nusisuko, atsikandę abonentinio bilieto ir kitų džiaugsmų. Greitai pakilusi, Artūro Zuoko žvaigždė greitai ir leidžiasi, galimybių Seimo rinkimuose nesimato, tad ir Vilniaus meras jau kažką ima kalbėti, kad dirbs Vilniui ir po rinkimų į Seimą.
- Veidas: žinoma, kad Artūras Zuokas.
- Pro: Jei dirbate Vilniaus savivaldybėje ir fantazuojate, kad partija turi šansų – balsuokite už juos.
- Contra: Paskutiniu metu jau taiko į labiausiai susikompromitavusių partijų topų viršūnes.
- Alternatyvos: visokiems naiviems tikėtojams – belenkokie populistai, pradedant paksuoliais ir baigiant darbiečiais. Tiems, kas anksčiau sukosi į Zuoką dėl liberalių šiojo kalbų – Liberalų Sąjūdis.
- Šansai: akivaizdžiai mažesni, nei pas libcentristus. Labiausiai įtikėtinas scenarijus – nulis vietų Seime ir pagal sąrašus, ir pagal vienmandates.
————
* Kristinos Brazauskienės partijos turima rinkimų programa yra labai geras indikatorius, pagal kurį galima patikrinti, ar koks nors politinis komentatorius užsiima tuščiais pezalais, ar visgi aiškinasi giliau. Kai garbus komentatorius pasako, kad tenai prirašyta kliedesių, tokį komentatorių galite nurašyti, kaip besiremiantį savo įsivaizdavimais. Commonsense.lt programa, kurią tie davė visoms partijoms laisvam naudojimui, yra labai stipri. O klausimas, ar kokia nors partija, tą programą pasiėmusi, sugebės bent jau suprasti, kas ten parašyta – tai jau visai kitas dalykas.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Smulkus netikslumas, jei teisingai pamenu, Šimonytė nėra konservatorių partijos narė, rinkiminiam sąraše jos šiuo metu irgi nerandu. Be abejo, ministerė ji buvo nebloga, bet nelabai gali vadinti partijos. Ji yra pašalinis biurokratas, kaip pvz., Linas Linkevičius, kuris mielai dirba ir su konservais, ir su socdemais.
Konservų sąraše nėra ir Rimanto Žyliaus. Nepaisant to, Ingrida Šimonytė ir Rimantas Žylius -- du stipriausi ir ryškiausi iš dabartinių konservatorių ministrų, reprezentuojantys partiją visame gražume.
Buvimą veidu taip paprastai ir suprantu -- tai nebūtinai sąrašas, tai tiesiog tos partijos reprezentacija ar šiaip asociacija.
Konservuotas Lenino lavonas irgi nėra rinkiminiuose sąrašuose ir netgi nėra Fronto narys, bet tą partijėlę puikiai reprezentuoja.
Aha, partija savo gretose neturi nieko gero, bet gal ir gražu, kad leidžia sublizgėti pašaliniams. O Fronto veidas Paleckis vis dėlto yra gerokai nutolęs nuo Lenino.
Šita vyriausybė labai išskirtinė tuo atžvilgiu -- vietoj to, kad dalintųsi postus kaip saldainius, konservai ir libsąjūdis kvietėsi pas save žmones, kurie būtų žinantys ir mokantys.
Buškevičiai turėjo stiprų užnugarį Kauno apylinkėse. Mano manymu, jie ankstesnius balsus dalinsis su DK, kas visiškai sumenkina jų šansus. Lietuva Lietuvoje surinks kitus. Kaip ir Venskienė dabar (ir Lenkai kitame regione) -- stipriai lokalizuoti.
Man tvarka ir teisingumas asocijuojasi su surūgusiu (pastovi būsena) Mazuronio veidu.
Man vat Mazuronis irgi kažkaip vaidenosi. Bet Paksas vis dar gyvesnis atrodo 😀
Siaip tai liberalai nesamone padare. Kai tiek susivienijusiu, tu pasidare ne 2, o visi 3. Prisiminus, kad liberalai (kai vieni buvo, ir kai 2 kartu sudejus) gauydavo viso apie 10-12%, visai realu kad padalinus is 3 nepraeis nei 1 pagal sarasus.
Ponas M, tamsta galvojate, kad prisirinkus į partiją kuo daugiau belenko, kas tik pasipainiojo, bus daugiau šansų laimėt. Aš jums paaiškinsiu, kur jūs padarėte klaidą, todėl įdėmiai paskaitykite.
Partijos sėkmę apsprendžia jos asmenybės ir reputacija. Kai ta reputacija yra minusinė, kaip pas libcentristus, ji tempia į dugną, nes visi kas tik kažką gaudosi, atsiliepia neigiamai -- partija tada krenta ir praranda balsus.
Kai ta reputacija yra pliusinė, kaip pas libsąjūdį, ji kelia į viršų, nes visi kas tik kažką gaudosi, atsiliepia teigiamai -- partija tada kyla ir gauna balsus.
Tokie kiekybiniai faktoriai, kaip partijs dydis čia nedaro juntamesnės įtakos. Lemiamą įtaką daro žmonių pasitikėjimas: jie balsuoja už tuos, kuo pasitiki. Ir žmonės renkasi, ar jiems pasitikėti nuverstu Palaičiu iš libcentristų, ar velniškai populiariu Šimašiumi iš libsąjūdžio.
Elementari logika čia sako aiškiai: viena iš partijų eina žemyn, kita iš partijų eina aukštyn. Apjungus, kažką laimėtų tik tie, kas krenta (ir galima čia suprasti libcentristų graudulį), tačiau suminis pokytis ir galimybės kilti -- žymiai sumažėtų, lyginant su paviene kylančia partija.
O kad jau visai klausimų nekiltų -- straipsnyje yra nuorodų su faktais. Pasižiūrėkite tenai ir daugiau nereiks kalbėti apie apsijungimus. Visi atskilėliai nuo libcentristų pakildavo aukščiau už libcentristus, nepriklausomai nuo to, kodėl atskildavo. Libsąjūdis -- irgi vieni iš tokių.
BTW, neoficialiame mano monitoringe Liberalų Sąjūdžio reitingai dabar apie tris kartus viršija liberalcentristų vertinimus -- 9 procentai pas libsąjūdį vs. 3 procentai pas libcentristus.
Tikiuosi, kad paaiškinau pakankamai paprastai.
As esme suprantu, bet matematika vistiek nepavede -- bendrai paemus tos 3 partijos kur minejau vistiek surinko tuos pacius 12%. T.y. elektoratas stabilus, tik pasiskirstymas +- toks, kaip Jus nuspejote. Todel nevadinciau to tempimu zemyn, nes stabiliai tie 12% balsuoja uz vienus is 3 liberalu (praeitus rinkimus 1 is 2). Jusu prielaidos irgi buvo teisingos, nes sajudieciai’ tikrai zenkliai lenkia kitus. prarasta ne tiek ir daug, tik apie 2.5-3% (is tu stabiliu 12%).
Bet vistiek absurdas, kad liberalai dabar beveik prilygsta kazkokiems DK (su 8%). Man vistiek graziau butu, kad gautu visus 12%. Tuo labiau, kai kiti sugebejo rasti kompromisus ir sudare bendrus sarasus. Nepamenu, kada butu buves toks trumpas sarasas su vos 18 punktu 🙂
P.S. neatstovauju nei vieniems is 3 minetu, todel ziuriu in juos kaip 1 vienus. Zymiai paprasciau butu, jeigu pasirinkimas sumazetu iki 3-5 partiju. USA tokia didele ir sugebejo padaryti tvarka iki 2, o pas mus vos ne po kiekvieno konkflikto tuoj prasideda atsiskyrinejimai ir kazko irodinejimai. Galu gale, ir perejunams galimybiu sumazetu -- perejai tas kelias partijas, is ju ismete, ir baigta. O dabar gali visas apeiti ratu ir galu gale savo isteigti. Ar ne bardakas?
Trumtai tariant -- turejau minti ne partijos dydi, priemima ‘belenko kas pasipianiojo’, o stabilu elektorata. Kaip ir sie rinkimai parode, liberalu jis ~ 12% -- nieko naujo. Kad jis nesiskaidytu i 3 dalis, o tvarkingai subalsuotu uz 1 sarasa.
Elektroratas ne avinai -- pamatytų pirmam sąrašo dešimtuke Valinską, Zuoką ir Čapliką ir viso gero.
Kaip tada paaiskintumete, kodel Sajudis vieni nesurinko tu iprastu liberalams 12%, bet kitiems irgi liko? (ir kaip tycia tie 12% susidaro sudejus 3 liberalu sarasus…) Sakysite dalis patapo avinais?
Tamsta darote vieną labai paprastą klaidą, kurią daro, beje, dauguma.
Marytę myli trys berniukai. Po metų ją irgi myli trys berniukai. Ko tamsta nematote -- tai to, kad prieš metus ją mylėjo Petriukas, Andriukas ir Joniukas, o dabar -- Petriukas, Audriukas ir Gintariukas.
Supratau, ka turite minty. Bet nesitiki, kad staiga atsirado keliais % ‘tikru liberalu’ rinkeju, o tie keli % staiga tapo ‘avinais populistais’. Gal ir klaidingai, bet manau kad uz liberalus balsuojama stabiliai.
Va tie, kur myli populistus tai pakaitom balsuoja uz Dp, paksuolius ir kokius naujai islindusius, bet nemazai pazadejusius -- cia jau tiktu marytes palyginimas, imho.
Rinkėjai vaikščioja tarp liberalų ir socdemų per tolerantinę liniją, tarp liberalų ir konservų per ekonominę liniją, plius dar tai, kad pas net ir pas Libsąjūdį yra kelios dešimtys procentų balsuojančių pagal visokius neaiškius požymius, pvz., pagal tai, kad kažkam kažkuris gražesnis.
O šiaip, pasikartosiu dėl tų jungimųsi -- jei Liberalų Sąjūdis būtų ėjęs kartu su Liberalų ir Centro Sąjunga, jie kartu nebūtų perkopę 5 procentų. Nes Libsąjūdžio publika -- kaip tik ta, kuri ilgai atsimena visokias nuodėmes.
BTW, LiCS įdirbis yra kaimuose, kaip tik ten, kur mažiausiai žmonės mėgsta visokius libsąjūdiečius.
O dėl tų visokių populistų -- tai pas juos ta švytuoklė gal net ir mažiau lemia, nes jie viduriukę. Kaita vyksta tarp socdemų ir konservų.
BTW, ta švytuoklė nėra iš dviejų dalių, o iš trijų, su tarpinėmis perdavimo grandimis, kurios daugiausiai ir yra pas populistus.
Va jums ir naujiena 🙂
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/azuoko-partija-nori-kelti-bendrus-kandidatus-su-liberalais.d?id=60126961
Ponas M, čia, atleiskite, kažkoks pyzdecas.
Pabaigai -- pasiulymas/partiju klasifikacija supaprastinant. (imho tai butu zymiaim paprasciau, ir nuo realybes daug nesiskirtu…)
Kelios tikrosios tradicines:
-- Konservatoriai
-- Socialdemokratai
Toliau kaip ir minejau
-- Liberalai (kokie ir buvo, ir uz kuriuos balsuoja +- tie patys 12%, nesvarbu i kiek vietu sarase butu susiskaide)
Toliau 4 numeriu vadinciau
-- Lietuvos populistu partija (kuria sudarytu DP, ‘paksuoliai’) -- su daugmaz stabiliu elektoratu, ka liudija kiekvienu rinkimu metu islinde papirkinejimo atvejai 🙂
Tada dar
-- Tautiniu mazumu (lenku/rusu) -- nezinau ar reikia, bet tegu bus -- kad ramus butu 🙂
Dar viena numeri (gal reikia isskirti/gal ir ne)
-- Lietuvos maishtininku partija (siemet Dk, praeitus rinkimus prisikeleliai ir t.t. -- be tsitiem da rklaustukas, ar nereiktu prie populistu prideti)
Ir viskas turbut. Tiesa, formaliai galima palikti
-- Lietuvos smulkiuju partiju sajunga (kuria sudarytu like nepaminetos partijos, bent 10, be tkartu nesurenkancios 5%)
Viskas. Zymiai paprasciau pasirinkti butu, ania? Ir miskas padekotu uz sutaupyta popieriu 🙂
Pagalvojus, elektorata abibudinti da rpaprasciau:
-- Mastantys renkasi tarp kaires, desines ir centro (socialdemokratai, konservatoriai, liberalai)
-- Nemastantys renkasi populistus (kai kurie uz $ 🙂
-- Tautines mazumos rekasi savus
-- Lieka labai labai mazai, kurie balsuoja uz dauguma likusiu partiju (jeigu ziuret i skaiciu) -- kuriu kaip ir nereikia…
Manau klysti dėl šių:
1. Lenkai. Praeituose rinkimuose beveik perlipo 5% barjerą. Nuo tada eskalavo tariamos diskriminacijos istoriją, be to prie jų prisijungė dalis rusų sąjungos. Todėl šįkart perkops 5%. Plius 4 vietos per vienmandates, kaip praeitiuose rinkimuose. Iš viso bus ~9 vietos Seime.
2. Drąsos kelias. Manau vienmandatėse šansų neturi. Kadangi mėnulio fazė nepalanki, daugiamandatėje 5% perlipti šansai irgi labai maži. Tam, kad gautų 10-15 vietų, turėtų surinkti virš 10% daugiamandatėje -- t.y. daugiau nei prognozuojama paksuoliams ar liberalams.
3. Socdemai. Duok Dieve, kad būtum teisus, bet manau vien iš vienmandačių jie gaus beveik 20 vietų (pažiūrėk į 2008 rezultatus ir pridėk švytuoklę). Ir dar ~20 vietų daugiamandatėj.
Dėl 1. -- po staigaus išlošimo ir greito feilo Vilniuje, pas juos nepalanki švytuoklė turėtų būti. Aišku, pas mane šitame vertinime daugiau spėlionių, nei kitur.
Dėl 2. -- tai visiškai kitas segmentas, nei mes čia matome, todėl jų prognozavimas yra labai sunkus. Plg. su Rolando Pakso sėkmės istorija, kur irgi atrodė, kad jis neturi šansų. Irgi tas pats segmentas buvo.
Dėl 3. -- nuo jų labai nuėdė rinkėjus darbiečiai ir paksuoliai, jų svorį palaikęs AMB jau ne žaidėjas, Butkevičius -- anticharzimatinis, rinkiminės kampanijos organizavimas -- tragiškas, veikla opozicijoje -- graudi, plius dar tas Romas Adomavičius su savo kišenpinigiais. Prisiminus ankstesnę jiems palankią švytuoklę, kur jie jau buvo antri, dabar jie turėtų būti dar žemiau, netgi gerokai.
Aišku, aš suprantu, kad visos priešrinkiminės spėlionės yra tik spėlionės.
Po pirminių rezultatų pažiūrėjus, ką turim:
1. Lenkai išties visgi sugebėjo perlipti 5 procentus. Panašu, kad jiems išvis švytuoklės gal ir neveikia.
2. Mėnulio fazės nebuvo labai nepalankios drąsiečiams. Praėjo daugiamandatėje.
3. Panašu, kad kažkokiais būdais socdemai išties prasimušė viršun.
1. ir netgi didesnis nei 2008 rinkėjų aktyvumas (turėjo atskiest lenkus) jiems nepakenkė. Matyt vistik susišlavė daugumą rusų sąjungos rinkėjų balsų ir kažkiek balsų atnešė prisijungę prunskienės partijos likučiai
2. %$@^#&*^! pypt.
3. na, daugiamandatėj LSDP pasiekimai kiek kuklesni nei bijojau.
Prognozės antram turui:
TSLKD -- 20+ vietų
LSDP -- ~20
DP -- ~12
TT -- 4
LRLS -- 4
LLRA -- 4
kiti -- 3
Rezultate TSLKD turės beveik tiek pat, o gal net aplenks LSDP, o DP liks treti.
Svarščikui panorėjus, TSLKD, LRLS ir DP trise galės formuot valdančią daugumą.
1. Yra vienas labai įdomus niuansas -- socdemai nelenda į lenkiškas zonas. Ir jau taip nelenda, kad netgi įdomu darosi.
2. Nekomentuosiu, bet nesiparinkit dėl to -- tai nelabai ką keičia.
Dėl prognozių -- pas DP gali būti daugiau, pas socdemus gali būti mažiau. Spėju, kad DP visgi liks pirmi, o vat pas konservus yra nedidukas šansas susikeisti vietomis su socdemais, ypač dar turint omeny, kad libsąjūdis turi aukšto ištikimumo ir sąmoningumo rinkėjus, kurie nesidalins balsais su kuo papuola, o viską atiduos konservams.
Super! Tik gal dar galima buvo paliesti ir partijų požiūrį į VAE, tokiu atveju, kai kurios alternatyvos gali būti atmestos..
VAE sveiko proto rinkėjams išvis neturėtų žaisti, vertinant partijas (jau nekalbant apie tai, kad jos šneka vieną, o daro kitą, tad ką ten kuri apie tai sakė -- tai toli gražu ne rodiklis), o nesveiko proto rinkėjų aš tikiuosi čia pas save bloge nesulaukti 🙂
Šiaip visai gera idėja -- tik kad ją įgyvendino ne Rokiškis, o Laisvosios Rinkos Institutas: http://www.delfi.lt/news/balsuok2012/naujienos/llri-vertina-rinkimu-programos-ka-politikai-zada-energetikos-srityje.d?id=59552643
Beje, taip pat ta organizacija yra pakomentavus ir su švietimu susijusius punktus.
Ten yra dvi problemos su tuo vertinimu -- maža ir didelė.
Maža problema yra ta, kad tai LLRI su savo gerokai iškrypusiu austrijokišku įsivaizdavimu, kuris vietomis su realybe prasilenkia tiek, kad maža nepasirodo.
Didelė problema yra ta, kad vertinamos kalbos, o ne darbai. Todėl pliusų prisirenka partijos, darančios diametraliai priešingus dalykus, nei jų šnekos.
Kas būtent tavo nuomone yra „iškrypęs austrijokišku įsivaizdavimas, kuris vietomis su realybe prasilenkia tiek, kad maža nepasirodo“? Auksiniai pinigai? Intelektinės nuosavybės neigimas? Kadangi tai toli nuo realybės, jie savo arklius prilaiko, kad neatrodytų lunatikai. Bet kas jų argumentuose iškrypėliška?
Keik man labiausiai įstrigo iš anų pasisakymų -- tai pasiūlos-paklausos mechanizmo suabsoliutinimas, monopolijų žalos neigimas, kapitalo koncentracijos proceso neigimas, nekonkurencinių pasirinkimo faktorių ignoravimas, standartizacinių procesų ignoravimas ir, galų gale, naivus tikėjimas, kad paslaptingos jėgos išspręs socialines problemas dvasinguoju būdu, nepastebint, kad tos problemos pačios veikia, kaip ekonominius procesus valdantis faktorius.
Ir žinoma, prie to prisideda faktų neigimas, kai teorija neatitinka realybės.
Tai, kad jie neigia intelektinę nuosavybę -- tai gerai, čia viskas ok, nes tai išties viena iš didžiausių ekonomikos problemų.
O vat tie visokie auksiniai pinigai -- tai, deja, pinigų esmės nesupratimas, o bandymas spręsti monetarines problemas, ieškant išorinio ribotojo, nepriklausomo nuo valstybės, t.y., tiesiog geresnio ribotojo. Aišku, naivus ir gražus noras, bet keyneziastai čia gali juoktis 🙂
LLRI būtų vieni iš sveikiausio proto atstovų, jei ne tie keli paprasti reikaliukai.
į viską neatsakysiu, nes nesu iš LLRI 🙂 ir šiaip neviską iš tamstos rašymo čia supratau.
Kiek esu skaitęs LLRI ir šiaip austrus:
1. Monopolijų žalos jie neneigia. Jie teigia, kad monopolijos atsiranda ir išsilaiko tik dėl valstybės įsikišimo. Žalinga monopolija be valstybės įsikišimo jų manymu negali egzistuoti -- (i) arba ji dėl aukštų kainų susilauks konkurentų ir nebebus monopolija, arba (ii) norėdama apsisaugoti nuo naujų konkurentų atsiradimo, laikys žemas kainas ir todėl nebus žalinga.
Argumentų apie konkurentų gesinimą nedorom priemonėm ekonominėje diskusijoje jie nepriima -- tai kriminalinio persekiojimo tema.
2. „naivus tikėjimas, kad paslaptingos jėgos išspręs socialines problemas dvasinguoju būdu“ -- jie berods tiesiog teigia, kad valstybės kišimasis socialinių problemų ilgam laikotarpyje nesprendžia -- gali šiandien atimt ir padalint, bet ilgainiui bus vis mažiau ką atiminėt ir dalint.
3. dėl auksu pagrįstų pinigų -- tai jų teorijos kertinė dalis. Austrai su keinsistais tikrai vieni iš kitų juokiasi -- austrai mano, kad keinsistai nesupranta pinigų esmės. Pinigai atsirado rinkoje -- rinka išrinko auksą universalia mainų priemone. Valstybės perėmė pinigų gamybos monopolį ir tik visai neseniai (JAV 1971 m., o Europa tuo metu buvo prisirišusi prie JAV) atrišo juos nuo aukso, kad galėtų gamint jų belekiek -- ką pastaruosius kelis metus ir daro bandydami ką nors gelbėt ar stimuliuot ūkį (anot keinsistų). Anot austrų būtent šitoj vietoj šūdas gaunasi -- prašom skaityti austrų verslo ciklo teoriją. Pastarųjų laikų realybė manau patvirtina austrų, o ne keinsistų požiūrį.
4. o svarbiausia kad aukščiau aptarti dalykai tėra utilitariniai pasvarstymai. Jų esminis punktas vertybinis -- niekas (ir valstybė) negali naudoti prievartos prieš tave ir tavo nuosavybę. O visa aukščiau aptarta valstybės veikla tą ir daro -- antimonopoliniai įstatymai riboja verslo laisvę (nepainioti su prievartos naudojimu prieš konkurentus ir jų turtą -- tokios laivės niekas neturi); atimt-padalint socialinių problemų sprendimas yra akivaizdi prievarta; pinigų spausdinimas yra vagystė, nes sumažina pinigų vertę.
Tamsta parašėte puikų atsakymą. Vat pažiūrėkim:
1. Punktu tamsta kaip tik įvardinote, kad jie būtent ir neigia monopolijų žalą, ir netgi įvardinote tuos aiškinimus -- puiku. BTW, žvelgiant dar giliau -- valstybė yra savo esme monopolija. Ir kaip čia? 🙂
2. Ir vėl tas pat: problema yra tame, kad ekonomika yra socialinių poreikių aktualizacija. Iš kitos pusės -- kokių problemų valstybė neišsprendžia perskirstymais? Gal revoliucijų ir plėšikavimų? Prisiminkim tas įvairiarūšių revoliucijų patirtis, kurias pasaulis gavo XXa.: arba tu maitini tam tikrą dalį veltėdžių, arba jie patys pasiima 🙂
3. Nesvarbu, ar valstybės ribojimai, ar gamtinių aukso išteklių ribojimai nustato pinigų ribotumą ir sukuria vieną didžiausių problemų -- pinigų koncentraciją ir įšaldymą. Ir kartu tai neišsprendžia esminės problemos, kada pinigai įgauna vertę per prekes, nors patys vertės neturi. Tų pačių austrijokų nemylimi bankai vienodai gerai gyvena ir prie aukso, ir prie valdiškų reguliavimų.
4. O štai šitas punktas jau neekonominis. Jei vertybės prieštarauja realybei, ką darom? Ar sakom, kad realybė yra netikra? 🙂
1. Taip, austrai ir sako, kad valstybė yra monopolija -- tik ji gali teisėtai naudoti prievartą. Šios monopolijos kenksmingumo austrai neneigia -- atvirkščiai, visada pasisako už valstybės vaidmens mažinimą.
2. neturiu nieko naujo šiuo klausimu -- atimt-padalint praktika ilgainiui nepalieka ką dalint (kam man dirbt jei atims ir atiduos nedirbančiam?). o svarbiausia -- tai vagystė, žr. 4 punktą.
3. ribotas pinigų kiekis ne problema. Tiesiog pinigų keikiui nesikeičiant, bet daugėjant gėrybių, pastarųjų kaina mažės. Keinsistai čia sako -- taigi tada vartojimas sustos, nes visi lauks rytojaus, kol kainos sumažės. Tikrovėje taip nėra: turim gyvą pavyzdį -- IT sektorių, kur technologijų progresas aplenkia infliaciją ir kainos nuolat mažėja. IT technologijų pirkimas ir raida nesustoja.
Dėl bankų -- dėl valdiškų reguliavimų (pinigų kiekio augimas, centriniai bankai, kurie padaro fractional reserves įmanomu) nuolat didėjanti pinigų masė ne visus pasiekia tuo pačiu metu; kai valdžia pagamina daugiau pinigų, tavo piniginėje jų iškart nepadaugėja -- jie pirmiausia prasisunkia per bankus į visą ekonomiką ir tik tada nugula tavo piniginėje per padidėjusias pajamas. Bet kadangi bankai šitoj grandinėj yra pirmesni už tace, jie gali pasinaudoti didesniu pinigu kiekiu kol infliacija dar nepasireiškė visoje rinkoje.
4. Tikrai neekonominis -- vertybinis. Kai tikrovė neatitinka tavo vertybių, bandai keisti tikrovę. Argi ne tai darai šitam bloge?
1. Tai kaip čia gaunasi, kad vienos monopolijos lygesnės už kitas? 🙂
2. Jei jau pereinam į stadiją apie tai, kad mokesčiai yra vagystė, tai manau, kad argumentų čia pas tamstą nėra likę. Kaip ir teiginys apie tai, kad perskirstymas baigiasi tuo, kad nėra ką perskirstyti -- irgi, pripažinkim, galioja tik visai jau kraštutiniais totalitarinių sistemų atvejais.
3. IT sektorių, dalyvaujantį bendroje sistemoje, kur pinigų kiekis vis auga, taikyti kaip pavyzdį sistemoms, kur pinigų kiekis neauga -- nekorektiška. Tai maždaug kaip sakyti, kad augalai auga, net kai nėra vandens, nes štai po liūčių kaktusai sužydi 😀
3.a. Bankų pozicija pinigų grandinėje nuo perėjimo prie aukso ar privačių pinigų nepasikeis. Netgi turint pilnai nuo belenko atsietą valiutą, gauname jos dengimą prekėmis, kurios už ją parduodamos, vykdomą per bankinę sistemą, t.y., situacija tuo atveju, kai valiutos kontrolės atsisako valstybė, gautųsi su visais trūkumais, tik papildomai dar ir be kontrolės.
4. Čia tamsta apsispręskite dabar: ar tamsta norit pasakyti, kad visgi tamsta klydot ir tai yra gerai, kad valstybė kažkur kuria žaidimo taisykles, ar kad tamsta išvis nesupratot, ką norėjot čia pasakyt.
1. Aš tą pateikiau kaip realybės paaiškinimą, ne kaip austrų siekiamybę.
2. tamstos atsakymas yra iš „your argument is invalid“ žanro.
3. IT pavyzdį pateikiau kaip įrodymą, kad krintančios kainos nesustabdo vartojimo. Čia pinigų kiekis yra irrelevant.
Bankų pozicija nepasikeis. Bet jei pinigų kiekis neaugs, bankų pozicija nesuteiks jokio privalumo. Dėl kontrolės: tai dabar yra „be kontrolės“ -- ECB, FED ir kiti pagamina pinigų kada nori ir kiek nori.
4. Kitų opcijų nesuteiksite? Perfrazuosiu ankstesnį atsakymą -- kai žmogus susiduria su jo vertybių neatitinkačia realybe, jis gali bandyti ją pakeisti. Pvz. jei randi prišikta laiptinėj, gali palikt, bet gali ir išvalyt. Arba gali kaimynams raštelį parašyt (aka blogą 🙂 ), kad nešiktų laiptinėj.
jei turite noro tom temom skaityt, tai rekomenduoju ne mano komentarus skaityt, o mises.org online biblioteką -- manau ten visom mūsų paliestom temom rastumėt ką paskaityt.
1. Ok.
2. Taip ir yra -- tamstos argumentacija buvo invalidi.
3. Ten kyla produkto pasiūla už tą pačią kainą, o ne kainos krenta. Tai nėra taip reliatyvu, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
4. Problema yra ta, kad prie tos ekonominės sistemos, kurioje veikia konkurencija, reguliacija yra laisvės garantas. Todėl realybė yra tokia reali.
O dėl noro ir tų temų -- skaičiau. Vietomis demagogijos pereina į užribius. Man rodos, kadaise esu rašęs apie tą kažkur -- ten buvo pas juos pasitaikęs itin ryškus pavyzdys, kur vograujama apie menamą konkunrenciją Standard Oil atveju, bandant teigti, esą su monopolijomis viskas gerai.
Visgi, kad ir kaip juokingai atrodytu fanatisku uzsidegimu spindincios buskeviciaus kalbos, pagal konkretuma juos statyciau i trecia vieta po TSKD ir LS, o tai jau -- neblogai. Dar karta -- siulau BE EMOCIJU ivertinti partijos vadovo argumentuotas ir faktais pagristas kalbas, vertybes -- NATO, Lietuvos nacionaliniai interesai auksciau pragmatisku rysiu su IVAN’u, ekonomines naudos vertinimas projektuose ir t.t.
Atkreipkite demesi, kad daugelis Buskeviciaus pasiulymu, kurie buvo savo laiku nusvilpti, TSKD+LS koalicijos buvo igyvendinti ir pateikti kaip savo.
Idealia seimo santvarka (kurios, zinoma, per siuos rinkimus tikrai nebus), isivaizduoju taip:
TSKD + LS valdanciojoje koalicijoje
Jaunoji Lietuva -- opozicijoje
p.s. balsuosiu uz TSKD, jeigu kam nors atrodo, kad esu angazuotas „prastumti“ Buskeviciu…
Taip, reikia pripažinti, kad Stanislovas Buškevičius kalbėti moka visai įtikinamai ir kardinaliai rišliau, nei daugelis kitų kandidatų. Tą pastebėjau ir per ankstesnius rinkimus.
Problema yra tame, kad jis yra be jokios bent kiek rimtesnės grupės -- faktiškai tai yra pavienis kandidatas, nors ir vaizduojantis partiją. Kiekybė gali būti nelabai didelė, bet komanda turi būti, nes vienas lauke ne karys.
Buškevičiui trukdo tai, kad jo partija yra Kauno partija -- dauguma narių, dauguma gerbėjų ten. O tai blogai, nes ji nėra nei vienintelė tokia, nei pakankamai stipri kad visiškai kontroliuotų regioną. Buškevičiaus pikas senai praeityje.
Būtent į DK nueina tas Kauno segmentas, kuris balsuoja už „tvirtą ranką iš liaudies“ -- Buškevičių, kažkada -Šustauską, iš dalies -- konservatorius, kai šie opozicijoje, Paksą. Nesakau, kad tai vienintelė partija, susirenkanti tuos balsus. Tai visiškai priešingas elektoratas LDDP, Uspaskich ir Liberalams.
Bet tikrai daugelyje partijų trūksta tvirtos pozicijos esminiais klausimais.
Pastaba, dėl valstiečių-žaliųjų:
manyčiau, kad partijos veidas vis dėlto ne Kazimiera, o Andrius. Mulevičius. Fabijoniškių muškietininkas.
http://www.youtube.com/watch?v=NpJOz_O-49s&feature=plcp
Omg merginos su juo bendravo, o šachmatus jis žaidžia pagal Benderio metodiką 😀
O darbieciai jau kokie geri, protingi, faini:) Vos ne visoms partijoms puikiausia alternatyva. Beje, o kodel ne Vitas Matuzas konservatorių veidas?
Jie yra prasta alternatyva, bet kai kažkas renkasi iš blogiausių, o už esamus balsuoti nenori, tai darbiečiai tiesiog geresni iš tų blogiausių.
kaip konceliarines sistemines ziurkes apibendrinimai ir prognozes apie partijas yra labai teisingi bet visgi yra keli bet…Ar nebus ta tokia didele neapykanta „komunistams“is ankstesnes dideles meiles?!Ar neatrodo kad visikai nesvarbi pastaruju spalva atsakant i paprastus klausimus del sausio 13d ivykiu kol dar gyvi tu ivykiu liudininkai?Tas pats liecia ir garliavos ivykius,kodel yra stengiamasi juos gesinti,ir kaip aiskeja juos uzgesinus bus stengiamasi juos uzmirsti?Kokios paslaptys sieja vienus ivykius su kitais?Nereikia buti analitiku spejant rinkimu rezultatus,laimes degeneratai kurie su sisteminem ziurkem sudarys dauguma.Argumentai labai paprasti,duosiu kelis pvz:teismo sprendimu atiduodamas vaikas motinai sutenerei,rezonanso jokio,paskelbus kokia nemokamo alaus dalijimo akcija ir tai surinktu 10 kartu daugiau zmoniu i bet kokia uzleista nenusienauta pieva bet kuriam lietuvos kampely.Kitas pvz imkim kina,ka kuriam ka ziurim,matom papuliariausiu tope „zero“ ir „zero2“,cia kas nauja vertybiu skale?Turiu viena klausima Rokiski,kas valdo lietuvos banka,kur vyktu teisiniai procesai ginco atveju tarp LR ir LRCB?
Nors balsuosiu už liberalus (nebent dar apsigalvočiau ir pasirinkčiau konservus), bet juose matau tokius minusus (mano supratimu, be abejo) : internetinis balsavimas, dviguba pilietybė, lenkiškos pavardės.
Dėl dvigubos pilietybės ar lenkiškų pavardžių -- negaliu ne taip, nei ne pasakyti. Dėl internetinio balsavimo -- turiu pagrindo manyti, kad jie pasisuks link sveiko proto, kurį propaguoja.
O kokiose partijose bolatiruojasi garsiai apsireiškusios Sexpertė ir Burleska? Jos labai užkeltų reitingus.
Ttikrai gaila simonytes, kad neeina i rinkimus. Atliko tikrai sunku sunku darba, matyt, nori pailset. Ir kazka busiu praleides su Skirmantu Tumeliu -- nieko nezinau apie ji apart, kad zaide doom’a ir sedejo irc. Ir vis del to ar tikrai balsuot uz darbo partija geriau?…
Už darbo partiją ne geriau balsuot. Čia yra kitas klausimas -- už ką būtų blogiau balsuot 🙂
Teorinis klausimas:
ar sugadinti biulioteniai skaičiuojami prie balsavusių, vertinant, ar rinkimai įvyko?
@Pjovejas:
Praktinis atsakymas.
Tikrai taip, ir dėl kožno sugadinto biuletenio kažkam pasidaro sunkiau įveikti 5% barjerą. Ooo, kad tik tie uodegikaulių nekrutinantys save „nusivylusiais apolitiškais pochuistais“ įvardinantys tai suprastų ir nueitų jei ne pagal savo nesamus interesus prabalsuot, tai bent jau biuletenių validumą panaikint. Juk būna, kad balsavimo kabinoje daugiamandatiškai vidurius susuka ar anoderma ne pagal sąrašą įplyšta.
Rokiškis -- tai kažkur Baltarusijoje ?
da gdeta tam 🙂