Tag Archives: Gediminas Vagnorius

Politikų įtaka internetuose

Manau, kad jau norite susilaukti rezultatų – kas tokie yra įtakingiausi politikai, bent jau lietuviškų internetų mastais. Ir žinoma, kad kai kas čia yra lyg ir savaime aišku. Ir kartu ne taip jau ir aišku, kai pasižiūri atidžiau. Pasiskirstymas lyg ir aiškus, bet ne toks jau ir aiškus, kai pasiaiškini.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai. Jei paspausite – pamatysite kiek didesnį vaizdą.

Pradėsiu gal nuo ryškiausio siurprizo daugeliui (nors kai kam tai visai ne siurprizas): šiuo momentu pats įtakingiausias politikas yra Vytautas Landsbergis. Ir viskas. Ir taškas. Ir nėra čia ką nei pridėti. Paradoksas tame, kad internetuose Vytautas Landsbergis lyg ir nėra kažin kaip aktyviai besireiškiantis, bet visvien faktas kaip blynas – jis yra toks ir viskas.

Antras siurprizas – antroje vietoje Remigijus Šimašius, kuris pagal vertinimus pralenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Ir kas įdomu, pralenkė, apklausai jau einant  galą, labai išlėto, vos vos, bet po to, kai apklausos sąrašas buvo dar ir permaišytas, ir patsai Vilniaus meras atsidūrė kažkur sunkiau surandamoje vietoje. Žodžiu, šitai irgi šį bei tą sako.

Trečias siurprizas – nors Dalia Grybauskaitė ir trečioje vietoje pagal internetų vertinimus, bet visokiuose tyrimuose jai populiarumu prilyginami politikai išvis dvigubai nuo jos atsilieka. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentė nėra kažin kaip stebuklingai aktyvi tuose jūsų feisbukuose. Ir tai irgi šį bei tą sako.

Beje, jei kas nesuprantate, tai apklausa savo esme buvo projektyvinė. O projektyvinių vertinimų esmė yra ne tai, ką žmonės patys sau galvoja, o tai, ką jie pastebi apie savo aplinkos vertinimus. Atitinkamai, vaizdas gaunasi geresnis. Pvz., vietoje to, kad kažkas pasakytų „aš labai pasitikiu politiku X“, tas kažkas pasako „aš gal ir pasitikiu tuo X, bet visi aplinkui mane jį keikia, tai gal jis pusėtinai įtakingas“.

Žodžiu, vaizdas čia gaunasi smarkiai kitoks, kai kuriais atžvilgiais teisingesnis. Kita vertus, neužmirškim, kad čia visgi internetai, o internetuose valdo visai kitokios jėgos, nei balsavimo punktuose. Tad žiūrėkim su šiokia tokia rezervacija. Ir eikim toliau, prie sąrašo.

Continue reading →

Bendrai apie visokias partijas

Norėjau parašyti labai išsamiai apie dar kelias partijas bei politines grupes, tačiau matau, kad jau iki Seimo rinkimų nespėsiu. Spėjau gerokai pakrapštyti po įvairių liberalų bei socialdemokratų istoriją, norėjau panašiai panagrinėti ir kai kuriuos konservatorių vingius (beje, pastarieji – dar sudėtingesni ir vingresni, nei liberalų), tik deja, laiko tam jau nelieka: žmonės jau kalba apie savo pasirinkimus. Štai ir Komonsensavičiai parašė, už ką balsuos. Todėl dabar parašysiu trumpai apie visus – ką galvoju, kaip įsivaizduoju. Nors ir norėjau išsamiai pasisakyt – visgi geriau jau laiku, nei tada, kai nebus prasmės.

Rinkimų plakatai

Rinkimuose sunku susigaudyti, bet aš jums padėsiu, paaiškinsiu šį bei tą apie visokias partijas, kad žinotumėte, kam atiduodate savo balsą.

Mano sąraše bus paprasti kriterijai – trumpas partijos aprašymas, veidas – žmogus, kuris asocijuojasi, pro et contra potencialiems kiekvienos partijos rinkėjams, alternatyvos, kurios gal būt tokios partijos rinkėjams galėtų būti įdomios, galų gale šansai rinkimuose: jei jie aiškūs, tai balsas nepražus, bet jei maži – tai gali ir prapulti veltui.

Šiaip jau trumpai ir visai taikliai apie visas partijas parašė ponas Vidmantas Nuolaida, kurio apžvalgą siūlau paskaityti visiems, kas nori kompaktiško tekstuko su mažai raidžių. O aš dabar rašau jums tą patį, tik su truputį daugiau raidžių.

Continue reading →

Dar kartą apie Davos ekonomikos forumą ir Andrių Kubilių

Mane šiandien užšokiravo vienu dalyku. Ne, nors aš esu labai šokiruotas tuo, kad pasirodo, jog suklydau ir į Davos buvo kviečiamas ir tenai kalbėjo dar ir Gediminas Vagnorius. Ir ne dar kažkuo, kaip pvz., buvusiu, o paskui pražuvusiu Gedimino Kirkilo kvietimu. Aš paskutiniu metu stengiuosi rašyti greitai, nes jau esu rašęs apie tai, kas būna, kai bandau rašyti rimtai. Taigi, mano kokios nors klaidos manęs čia visai nestebina.

Mane labiausiai stebina ir šokiruoja kitas dalykas – pasirodo, kad Artūras Račas mane skaito ir negana to, dar ir gerbia (nors ir su išlygomis). Ir netgi sako, kad aš neretai parašau įdomiai ir esu netgi kažkoksai elitas. Tai yra man nelabai suprantama, nes aš pats tai jau seniai galvoju, kad aš įdomiai nerašau, o rašau tiktai taip, kad kažką subalamutinčiau. Todėl esu lengvai šokiruotas. O gal net ir nelabai lengvai šokiruotas. Bet tai neesmė, o esmė, kad man reikia parašyti čionai paneigimą apie šias insinuacijas, kurias aš paneigsiu.

Katė ar žiurkėnas?

Čia yra ne aš. Čia yra katė kažkokia, kuri manęs bijo, o ne šokiruota. Nieko nesuprantu, ko jūs čia dabar visi nepatenkinti. Ko jūs čia norit?

Tai aš paneigiu, kad Andrius Kubilius buvo pirmas Ministras Pirmininkas, pakviestas į Davos Pasaulio Ekonomikos Forumo konferenciją. Nes čia atkartosiu maždaug ką rašo ponas Artūras Račas, nors ir su savo paaiškinimais, kad būtų paprasčiau:

  • 1996 į tą konferenciją buvo pakviestas Adolfas Šleževičius. Nenuvyko, nes tuo metu buvo kaip tik išmetinėjamas iš posto. Šito aš tikrai nežinojau ir niekaip sužinojęs nebūčiau, jei ne ponas Artūras. Tai yra vambzdec, nes aš apie tą nebūčiau net įtaręs. Dėl šito prisipažįstu, nes tai mano žinių spraga, kurios aš netgi nebūčiau turėjęs per kur užpildyt.
  • 1999 į tą konferenciją buvo pakviestas Gediminas Vagnorius. Nuvyko ir kalbėjo, buvo išrinktas į kažkokius geriausius. Labai veltui ir labai gaila, kad aš to nežinojau, nes šitas tipažas pagal veiklos rezultatus buvo vienas prasčiausių MP, kokie tik pas mus yra buvę. Jei atsimenate, kaip Lietuva iš Rytų Europos interneto lyderės per kokius metus nusirito į estams bei latviams pavydinčią subinę – tai čia kaip tik Gedimino Vagnoriaus valdymo metu. Ir čia aš prisipažįstu, kad nežinojau.
  • 2007 į Davos buvo keistai kviestas Gediminas Kirkilas. Pakvietimas buvo stebėtinai aktyviai triūbinamas ir stebėtinai staigiai nutilo, kiek vėliau. Apie su tuo susijusius gandus čionai nekalbėsiu, bet taip ar anaip, ten nuvažiavo Valdas Adamkus, kuris buvo niekam neįdomus. Tiesa, dar paskui jau gandų motyvų gandais anokie tolimi giminaičiai Mauzeris ir Sūrskis papasakojo kai kurių niuansų, bet tie kolegos yra nelabai patikimi, todėl jais galima ir netikėt, nes jie ne tokie gerbiami, kaip aš.

Dabar į Davos konferenciją važiuoja Andrius Kubilius. Per kokius 10 paskutinių metų iš šiaip svarbiausios ekonominės konferencijos pasaulyje Davos konferencija tapo vieta, kurią konspirologai sieja su iliuminatais, Pasaulio valdžia ir taip toliau, nes tas forumas yra realiai elitinis. Jau ne Davos organizatoriai džiaugiasi, kai pas juos atvyksta politikai, o politikai džiaugiasi, jei tik būna pakviesti. Taigi, įvykio mastas yra aiškus: Andrius Kubilius pakviestas į Davos.

Bet gi fcuk. Ponas Artūras Račas tikrai teisus dėl vieno. Jei tenai į Davos 1999 buvo pakliuvęs Gediminas Vagnorius, tai geriau skaitykim, kad ana konferencija tada dar neegzistavo. Gediminas Kirkilas – tai jau tiek to. Visvien jis tenai nenuvyko, tai čia dzin. Neįdomu. Bet Vagnorius… Bet Šleževičius… Ne, ponai ir ponios, aš geriau jau visgi perrašysiu istoriją, nes aš galiu sau tai leisti.

O ko čia dar norėt? Gal nebent to, kad Andrius Kubilius atvežtų iš Šveicarijos pinigų pensijoms mokėti. Sako, kad jis jau susitarė su tenykščiais bankininkais, jie nori į Lietuvą investuoti, nes mato investicijose į pensijas dideles perspektyvas.